Po žinios apie Vlado Garasto mirtį – šilti prisiminimai ir bendražygių mintys

V. Garastas buvo legendinis krepšinio treneris, Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) garbės prezidentas, kurio istorija įrašyta į pergalėmis paženklintus krepšinio metraščius.

V. Garastas mirė eidamas 95-uosius gyvenimo metus.

Kai V. Garastui suėjo 90 metų, jis naujienų portalui VE.lt sakė:

„Esu tarsi senas klaipėdietis. Pirmą kartą Klaipėdoje apsilankiau po karo, 1947 metais. Tada dalyvavau lengvosios atletikos varžybose, bėgau 1000 m ir tapau Lietuvos čempionu. Klaipėda buvo iki Senojo turgaus, o toliau buvo laukai. Buvo tik viena gatvė ir vien kaminai, dar daug griuvėsių... Keista ir malonu matyti, kaip dabar atrodo Klaipėda – išties išsiplėtė miestas.

Pajūryje yra likę daug prisiminimų. Klaipėdą galėčiau pavadinti tikru krepšinio miestu, kuris mūsų šaliai yra padovanojęs ne vieną talentingą krepšininką, garsinantį ne tik savo miestą, bet ir visą šalį", – prieš ketverius metus naujienų portalui VE.lt sakė V. Garastas.

Jis dar pridūrė: „Kai pradėjau dirbti krepšinio treneriu, klaipėdiečiai man daug padėjo. Čia visada prie jūros organizuodavome stovyklas. Palangoje negalėjome to daryti, nes buvo uždrausta.

Palanga buvo neva kurortas, todėl ten stovyklauti neleido. Be to, po karo normalių matmenų krepšinio aikštės Lietuvoje buvo tik dvi – Klaipėdoje, Sporto rūmuose, ir Kaune, Kūno kultūros institute. Kitur negalėjome treniruotis", – yra sakęs V. Garastas .

Lietuvos studentų krepšinio lygos (LSKL) prezidentas klaipėdietis Rimantas Cibauskas prisiminė, kad su Vladu Garastu artimiau susipažino 2003 metais, kai Skulptūrų parke įvyko pirmosios „Time Team" krepšinio aikštelės atidarymo iškilmės.

„Galima sakyti, kad ši aikštelė mus suartino. Vėliau nusprendžiau prisidėti prie Lietuvos krepšinio rinktinės palydų į Švediją, į Europos čempionatą. Daug bendravome su Vladu Garastu. Palydėtuves nuspręsta surengti iš Klaipėdos.

Tai pasiteisino su kaupu – susirinko minios žmonių, buvo surengta tikra šventė. Nors Lietuvos rinktinė į čempionatą važiavo kaip vidutiniokė, tačiau privertė nusilenkti visą Europą – po 64 metų pertraukos Lietuva vėl iškovojo senojo žemyno čempionų titulą.

Iš V. Garasto visi galėjome pasimokyti išminties, atsakomybės ir pedagoginio talento. Labai liūdna žinia, kad netekome tokios iškilios krepšinio asmenybės", – akcentavo R. Cibauskas.

Anot jo, peržvelgus V. Garasto LKF vadovavimo metus, akivaizdu, kad krepšinis Lietuvoje kilstelėtas į aukštesnį lygmenį.

Jo sėkmingo vadovavimo metu Lietuvos vyrų rinktinė 2003 metais Švedijoje tapo Europos čempione, 2007 metais Ispanijoje iškovojo Senojo žemyno bronzos medalius, o 2010 metais pasaulio čempionate Turkijoje taip pat pelnė bronzos medalius.

Lietuvos jaunimo rinktinės taip pat yra iškovojusios nemažai svarbių pergalių. Viena ryškesnių pasiekta 2005 metais, kai Lietuvos vaikinų jaunimo rinktinė Argentinoje tapo pasaulio čempione.

Merginų jaunimo rinktinė (iki 18 metų) 2008 metais tapo Europos čempione. 2011 metais pasaulio jaunimo (U-19) čempionate nenugalimi buvo lietuviai su Jonu Valančiūnu priešakyje.

Žibėjo ir Lietuvos studentų rinktinė – 2007 metais Tailande ji tapo universiados čempione, o 2011 metais Kinijoje iškovojo bronzos medalius.

„Galiu drąsiai teigti, kad tai – įspūdingų pergalių kelias, net įvardinčiau tai aukso laikotarpiu, kilstelėjusiu Lietuvos prestižą į aukštesnį lygmenį. Visa tai – dėka sėkmingo V. Garasto vadovavimo ir LKF atstovų indėlio. Visur reikėjo išminties. Pavyzdžiui, daug kas atkalbinėjo, kad būtų paskirtas treneris Kęstutis Kemzūra, tačiau LKF paskyrė jį ir Turkijoje iškovojome pasaulio bronzos medalius.

Kai kur reikia ir surizikuoti bei matyti kelis ėjimus į priekį, o Vladas Garastas turėjo tokį talentą.

V. Garastas LKF prezidentu tapo būdamas 72 metų. Atrodytų, tai garbingas amžius, tačiau jis visus aštuonerius LKF vadovavimo metus rodė daug drąsos, energijos ir išminties. Jam energijos galėjo pavydėti ir perpus jaunesni žmonės", – akcentavo R. Cibauskas.

Tuoj pat R. Cibauskas pridūrė: „O kiek dar skambių pergalių iškovota ir V. Garastui dirbant krepšinio treneriu. 1992 m. olimpinėse žaidynėse Barselonoje ir 1996 m. Atlantoje V. Garasto treniruojama Lietuvos krepšinio rinktinė iškovojo bronzos medalius, o 1995 metais – Europos vicečempiono titulą. Tai pergalės, kurios niekada nebus pamirštos.

Be to, skambių titulų pelnyta ir klubiniame krepšinyje. Jo treniruojama Kauno „Žalgirio" vyrų krepšinio komanda SSRS čempionatuose tris kartus laimėjo aukso medalius (1985–1987 metais). Kuris kitas Lietuvos treneris gali pasigirti tokia gausybe skambių trofėjų? Vargu ar rasime...

Tai buvo išties išskirtinė ir viena tituluočiausių mūsų krepšinio asmenybių", – pabrėžė R. Cibauskas.

Vlado Garasto biografija

1932 m. vasario 2 d. – 2026 m. birželio 10 d.

V. Garastas gimė 1932 m. vasario 2 d. Linkuvoje, Pakruojo rajone. 1952 m. baigė Biržų gimnaziją, 1959 m. – Lietuvos valstybinį kūno kultūros institutą. 2004 m. jam suteiktas Lietuvos kūno kultūros akademijos garbės daktaro vardas.

1952–1960 m. žaidė Kauno „Žalgirio" komandoje. Nuo 1956 m. Biržuose dirbo treneriu. 1959–1970 m. buvo Biržų rajono sporto komiteto pirmininkas. 1971–1978 m. – Biržų vaikų ir jaunimo sporto mokyklos direktorius, treniravo rajono krepšinio rinktinę ir Lietuvos moksleivių rinktines.

1979–1989 m. – Kauno „Žalgirio" vyrų krepšinio komandos vyriausiasis treneris. Jo vadovaujama „Žalgirio" komanda ir Lietuvos rinktinė iškovojo vienus didžiausių savo laimėjimų. 1985–1987 m. SSRS čempionate iškovotas auksas, 1980, 1983–1984, 1988–1989 m. – SSRS vicečempionės titulas.

1986 m. iškovojusi čempionato aukso medalius, Kauno „Žalgirio" komanda dalyvavo Europos šalių taurių laimėtojų taurės ir Europos šalių čempionų taurės turnyrų finalinėse kovose su stipriausiomis komandomis.

Geriausių pasaulio klubinių komandų pirmenybėse – R. V. Džonso taurės turnyre – „Žalgiris" tapo pasaulio klubinių komandų čempionu.

1989–1991 m. – TSRS vyrų krepšinio rinktinės vyriausiasis treneris. Komanda 1989 m. Europos vyrų krepšinio čempionate iškovojo trečiąją vietą, o 1990 m. pasaulio čempionate – antrąją vietą. 1991 m. palikęs rinktinę V. Garastas perėjo į Čekoslovakijos komandą „Prievidza" ir su šia ekipa tapo Čekoslovakijos čempionu – paskutiniuoju Čekoslovakijos čempionu.

1992–1997 m. – Lietuvos vyrų rinktinės vyriausiasis treneris. Tuo metu taip pat treniravo Kauno „Atletą". 1992 m. olimpinėse žaidynėse Barselonoje ir 1996 m. Atlantoje V. Garasto treniruojama Lietuvos krepšinio rinktinė iškovojo bronzos medalius. 1995 m. iškovotas Europos vicečempiono titulas.

1996–1998 m. – Alytaus „Alitos" vyr. treneris. Nuo 1999 m. – Alytaus krepšinio klubo „Alita" viceprezidentas. 1998 m. įsteigė Dzūkijos V. Garasto krepšinio centrą.

Nuo 2000 m. – Lietuvos moterų krepšinio rinktinės konsultantas. 1995–2003 m. – Lietuvos krepšinio trenerių asociacijos prezidentas. 2003–2011 m. – Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas.

Žymiausi auklėtiniai: Virginijus Jankauskas, Mindaugas Lekarauskas, Algirdas Linkevičius, Saulius Patkauskas, Raimundas Valikonis, Saulius Venclovas, Valdemaras Chomičius, Sergejus Jovaiša, Arvydas Sabonis, Rimas Kurtinaitis ir kt.

Apdovanojimai

Už nuopelnus olimpiniam judėjimui:
Olimpinis garbės ženklas.

Už nuopelnus Lietuvos sportui:
1995 m. – Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 3 laipsnio ordinas.
1996 m. – Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 1 laipsnio ordinas.
2002 m. sausio 24 d. suteiktas Kauno miesto garbės piliečio vardas.
2003 m. vasario 25 d. suteiktas Biržų miesto garbės piliečio vardas.