Renginį organizavo projekto „AquaVIP” lyderis Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas (KMTP), bendradarbiaujant su partneriais – Klaipėdos, Gdansko ir Rostoko universitetais.
Pristatė krevečių bokštą
Anot KMTP plėtros vadovo ir Lietuvos jūrinio klasterio koordinatoriaus Andriaus Sutniko, forumo iniciavimas žymi virsmo tašką: „Klaipėdoje ir Pietų Baltijos regione jau turime sukaupę žinių, tyrimams ir mokymams reikalingos infrastruktūros, inovacijoms imlių ir jas diegiančių verslų.
Visa tai yra pakilimo takas industrijai, kurios svarba ateityje tik augs, nes ji visame pasaulyje bus viena pagrindinių aukštos maistinės vertės baltymų tiekėjų”.
Savo patirtimis forume dalinosi šamų, upėtakių, arktinių palijų akvakultūros ūkių atstovai, skirta dėmesio ir jūržolių auginimo tematikai.
Forumo metu ekspertai iš Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos diskutavo apie tvarumo ir pelningumo balansą plėtojant uždaras recirkuliacines akvakultūros sistemas (RAS) ant kranto ir vystant jūrinę akvakultūrą, apžvelgė kuriamas inovacijas, atliekamus tyrimus ir eksperimentus, kurie turėtų prisidėti prie industrijos konkurencingumo stiprinimo.
Akvakultūros inovacijų srityje Klaipėda juda pirmyn – forumo dalyviams buvo pristatytas atžalinės KU įmonės sukurtas inovatyvus krevečių auginimui skirtos talpos sprendimas, kurį tikimasi patentuoti ir komercializuoti.
Laboratorinėmis sąlygomis jau sėkmingai ištestuotas prototipas su automatizuota valdymo sistema, o dabar komanda yra užsibrėžusi tikslą pagaminti komercinio dydžio trijų lygių 235 m3 talpas, kurių skersmuo siektų 10 metrų, o aukštis – 3 metrus.
Manoma, kad jose krevetes būtų galima auginti 10 kg/m3 tankiu, įgyvendinant per metus tris ciklus, kurių metu būtų užauginama 7 000 kg produkcijos.
Kaštų mažinimui – geotermija
Apžvelgiant pasiekimus ir galimybes, nuošalyje neliko ir iššūkiai – forumo dalyviai pasidalijo susirūpinimu dėl pastaruoju metu stipriai išaugusių energetikos ir žaliavų kainų.
Akvakultūros flagmanai intensyviai ieško išeičių iš susidariusios situacijos – siekiama kuo daugiau procesų automatizuoti, taip pat tikimasi, jog įveiklinus geoterminius resursus, kurių turi ir Klaipėda, būtų galima sumažinti reikiamos vandens temperatūros palaikymui RAS sistemose skiriamus kaštus.
Plėtojant jūrinę recirkuliacinę akvakultūrą, taip pat dideli kaštai reikalingi dirbtinio jūrinio vandens ruošimui naudojant druską.
Mokslo ir verslo žvilgsniai čia vėlgi krypsta į galimybes efektyviai išnaudoti druskomis turtingus geoterminius resursus – manoma, kad juos pasitelkus galima sukurti technologijas, atpiginančias galutinį produktą.
Dalijimosi kompetencijomis svarba
Klaipėdą kelionėje į akvakultūros plėtrą jau ne vienerius metus lydi tarptautiniai ekspertai, kurie su uostamiesčio mokslininkais ir regione veikiančiomis akvakultūros įmonėmis dalijasi savo kompetencijomis.
Vienas jų – prof. dr. Bela H. Buck iš Alfredo Wegenerio instituto Vokietijoje, kuriam talkinant 2018 m. verslo inkubatoriuje KMTP su KU įrengė pirmąją eksperimentinę krevečių auginimo bazę.
Profesorius taip pat skaitė paskaitas apie inovatyvią akvakultūrą Klaipėdoje organizuojamos „Blue Growth Leaders Academy” metu.
Ilgamečiam partneriui akvakultūros srityje, kuris į Klaipėdą šįsyk atvyko kaip forumo pranešėjas, KU rektorius prof. dr. Arturas Razbadauskas suteikė afilijuotojo profesoriaus vardą.
Inovatyvios akvakultūros forumą užbaigė karjeros galimybėms dedikuota sesija, kurioje dalyvavo Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos atstovai.
Daugelis jaunosios kartos specialistų pasakojo, jog sėkmingai derina studijas, siekia mokslinio laipsnio, įsitraukia į praktikas užsienio šalyse ir dirba inovatyviose įmonėse.
Taip pat yra ir mąstančių apie savo verslo steigimą, galimas naujas nišas produktų ir paslaugų kūrimą.
Geriau suprasti, kuo gyvena akvakultūros industrija, jauniesiems forumo dalyviams padėjo organizuotas pažintinis vizitas į Klaipėdos rajone veikiančią įmonę „Noras LT", taip pat grupė apsilankė Kopgalyje veikiančioje akvakultūros tyrimų bazėje.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą