Alga auga, piniginė plonėja? Ar infliacija Lietuvoje tikrai suvalgo mūsų atlyginimus?

Kava pabrango. Sviestas pabrango. Kirpėjas, draudimas, elektra ir net cepelinai valgykloje – visi staiga nusprendė, kad gyvenimas tapo „premium klasės“. Tuo pat metu atlyginimai Lietuvoje kilo rekordiškai sparčiai. Ir čia prasideda didysis ginčas: ar iš tiesų mūsų pajamos auga tik popieriuje, o realybėje viską suėda kainų kilimas?

Trumpai tariant, situacija nėra nei visiška katastrofa, nei ekonominis rojus. Tiesa slypi kažkur tarp „oi kaip blogai“ ir „viskas puiku“.

Kai algos lipa į viršų greičiau nei liftas dangoraižyje

Pastaraisiais metais atlyginimų augimas Lietuvoje buvo vienas sparčiausių Europoje. Lietuvos banko duomenimis, 2024 m. darbo užmokestis augo beveik 10 proc., o artimiausiais metais turėtų augti dar apie 8 proc. per metus.

Tai nėra smulkmena. Žmogus prieš kelerius metus uždirbo 1200 eurų „į rankas“, o šiandien jis dažnai gauna 1500 ar net daugiau. Minimalus atlyginimas taip pat kilo kone kasmet, o darbuotojų trūkumas daugelyje sektorių vertė darbdavius kelti algas greičiau nei jie patys būtų norėję.

Kitaip tariant, Lietuvos darbuotojas šiandien jau nebėra tas kuklus europietis, tyliai sutinkantis dirbti už „patirtį ir gerą kolektyvą“.

Tačiau čia į sceną įžengia infliacija - tylusis ekonomikos kandis.

Infliacija: nematoma, bet labai reali

Infliacija yra kainų augimas. Paprastai tariant, tai reiškia, kad už tą pačią pinigų sumą galime nusipirkti mažiau nei anksčiau.

Prieš trejus metus už 50 eurų pirkinių krepšelis buvo pilnas iki viršaus, o šiandien jis dažnai atrodo taip, lyg žmogus būtų tiesiog užsukęs „tik pieno ir duonos“.

2022–2023 metais Lietuva patyrė vieną didžiausių infliacijos šuolių visoje Europos Sąjungoje. Energijos kainų krizė, karas Ukrainoje, brangus kuras, sutrikusios tiekimo grandinės ir milžiniškas pinigų kiekis rinkoje sukėlė tikrą kainų audrą.

Kai kuriais mėnesiais metinė infliacija Lietuvoje viršijo net 20 proc. Tai reiškė, kad kainos kilo greičiau nei žmonių pajamos. Ir štai tada daugelis lietuvių pajuto labai keistą efektą: atlyginimas didesnis, bet pinigų mėnesio gale lieka mažiau.

Tai nėra iliuzija. Tai vadinama realių pajamų mažėjimu.

Kas laimėjo: atlyginimai ar kainos?

Jeigu vertintume trumpą laikotarpį, pavyzdžiui, patį infliacijos piką 2022 m., infliacija tikrai buvo greitesnė už atlyginimų augimą. Kitaip tariant, žmonės realiai nuskurdo, nors nominaliai uždirbo daugiau.

Tačiau ilgesniu laikotarpiu situacija pasikeitė. 2024 m. vidutinė metinė infliacija Lietuvoje sumažėjo maždaug iki 1–3 proc., o atlyginimai toliau augo apie 7–10 proc. Tai reiškia, kad dabar atlyginimų augimas jau lenkia kainų augimą. Ekonomistai tai vadina perkamosios galios atsigavimu. Paprasčiau tariant: šiandien vidutinis darbuotojas jau gali nusipirkti daugiau nei prieš metus ar dvejus.

Vis dėlto egzistuoja vienas svarbus „bet“.

Kodėl žmonėms vis tiek atrodo, kad viskas blogėja?

Čia veikia labai žmogiška psichologija. Žmonės daug jautriau reaguoja į kainų kilimą nei į atlyginimo augimą. Jei alga padidėja 100 eurų - pripranti per kelis mėnesius. Bet kai pienas nuo 1 euro pabrangsta iki 1,70 - tai prisimeni ilgai.

Be to, infliacija nėra vienoda visiems. Vienam žmogui didžiausia išlaidų dalis tenka būstui ir maistui, kitam - kelionėms ar technologijoms. Senjorai, mažesnes pajamas gaunantys žmonės ar regionų gyventojai infliaciją dažnai jaučia skaudžiau nei aukštesnes pajamas gaunantys gyventojai.

Todėl statistika gali sakyti: perkamoji galia auga, o žmogus parduotuvėje vis tiek galvos: tai kodėl aš už tris pomidorus palikau pusę atlyginimo? Ir abu tam tikra prasme bus teisūs.

Iš kur apskritai atsiranda infliacija?

Infliacija nėra vien gobšių prekybininkų sąmokslas, nors socialiniuose tinkluose kartais atrodo būtent taip. Kainas kelia daug skirtingų veiksnių:

Energetika

Kai brangsta dujos, elektra ar kuras, brangsta beveik viskas. Nes gaminti, transportuoti ir šaldyti produktus kainuoja daugiau.

Atlyginimų augimas

Paradoksalu, bet ir sparčiai augančios algos gali skatinti infliaciją. Kai žmonės turi daugiau pinigų, jie daugiau perka. Tuomet verslai drąsiau kelia kainas.

Karai ir geopolitika

Karas Ukrainoje sukėlė milžinišką energijos ir žaliavų kainų šoką Europoje. Net konfliktai Artimuosiuose Rytuose paveikia naftos kainas ir mūsų degalinių švieslentes.

Centrinių bankų politika

Po pandemijos ekonomikos buvo gelbėjamos milžiniškomis pinigų injekcijomis. Kai rinkoje labai daug pinigų, kainos dažnai pradeda kilti greičiau. Trumpai tariant, infliacija dažniausiai nėra vienos priežasties pasekmė. Tai labiau ekonominis troškinys, kuriame sumaišyta geopolitika, energetika, vartojimas ir žmonių lūkesčiai.

Ar galima nuo infliacijos apsisaugoti?

Visiškai - ne. Net milijonieriai mėgsta paburbėti dėl sviesto kainos. Tačiau yra keli būdai bent minimaliai apsiginti.

Taupyti ne stalčiuje

Didžiausia klaida yra laikyti santaupas grynaisiais ar einamojoje sąskaitoje be palūkanų. Jei infliacija 5 proc., o jūsų pinigai neuždirba nieko, realiai kasmet prarandate dalį vertės.

Investuoti

Ilgainiui akcijos, nekilnojamasis turtas ar obligacijos dažnai aplenkia infliaciją. Žinoma, čia reikia sveiko proto ir nesitikėti per savaitę tapti Volstrito vilku iš Šilutės.

Didinti pajamas

Geriausia apsauga nuo infliacijos dažnai yra didesnė kvalifikacija ir didesnis atlyginimas.

Stebėti impulsinį vartojimą

Infliacijos laikotarpiu žmonės dažnai ima pirkti „kol dar nepabrango“. O tada nustemba, kad piniginė ištuštėjo kosminiu greičiu.

Kas laukia toliau?

Prognozės Lietuvai šiuo metu gana dviprasmiškos. Lietuvos bankas ir komerciniai bankai prognozuoja, kad šiais metais infliacija gali siekti 5 proc., o artimiausiais metais infliacija turėtų stabilizuotis maždaug ties 2–4 proc. riba. Tai reiškia, kad kainos toliau augs, tačiau nebe taip dramatiškai kaip energetinės krizės metu.

Tuo tarpu atlyginimai, tikėtina, ir toliau didės sparčiau nei infliacija. Kitaip tariant, vidutinio lietuvio perkamoji galia turėtų po truputį gerėti. Tačiau ekonomistai perspėja: pasaulis išlieka labai trapus. Nauji karai, energetikos šokas ar geopolitinės krizės gali vėl įžiebti spartesnę infliaciją. Ekonomika apskritai primena Baltijos orus - vos tik pasidedi žieminę striukę, kitą dieną jos vėl prireikia.

© „Vakarų ekspreso“ archyvo nuotr.

Galutinis verdiktas: tiesa ar melas?

Teiginys „atlyginimų augimas Lietuvoje nieko nereiškia, nes infliacija kyla sparčiau negu mūsų pajamos“ šiandien nebėra visiška tiesa.

Taip, per didžiosios infliacijos laikotarpį kainos iš tiesų aplenkė atlyginimus ir daugelis žmonių realiai jautėsi skurdesni. Tačiau dabar situacija pasikeitė: atlyginimai auga sparčiau nei infliacija, o perkamoji galia po truputį atsigauna.

Vis dėlto žmonių jausmas, kad „viskas brangu“, niekur nedingo. Ir tam yra labai realių priežasčių. Daugelis kainų po infliacijos šoko taip ir nesugrįžo į ankstesnį lygį. Todėl šis teiginys nėra nei visiškas melas, nei absoliuti tiesa.

„Gintariukų“ verdiktas

3 gintariukai iš 5

Teiginyje yra nemažai tiesos, ypač prisimenant infliacijos piką. Tačiau šiandien atlyginimų augimas Lietuvoje jau lenkia kainų augimą, todėl sakyti, kad algų didėjimas „nieko nereiškia“, būtų gerokai per drąsu.