Ant Vyriausybės stalo – „Rail Baltica“ ruožo nuo Kauno iki Lenkijos vystymo planas

Jį patvirtinus būtų pradėtas žemės paėmimas visuomenės poreikiams, rašoma Susisiekimo ministerijos parengtame Vyriausybės nutarimo projekte. 

Įgyvendinti planą numatoma iki 2029 metų rugpjūčio vidurio.

Ministerija kovą skelbė, kad naujos linijos tiesimui prireiks išpirkti apie 2,18 tūkst. sklypų bei apie 156 statinius, tarp kurių – 25 gyvenamieji namai.

Žemės paėmimą visuomenės poreikiams už 7,42 mln. eurų (be PVM) atliks trys Lietuvos bendrovės – „Tyrens Lietuva“, „Atamis“ ir valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras.

Europinė geležinkelio vėžė nuo Kauno iki Lenkijos sienos bus tiesiama pagal 2022 metais Susisiekimo ministerijos patvirtiną vadinamąją 6A alternatyvą, naują liniją tiesiant ten, kur iki šiol nebuvo geležinkelio – nuo Jiesios stoties aplenkiant Marijampolę ir Kalvariją bei nutolus nuo Kazlų Rūdos.

Marijampolėje bei Šeštokuose planuojamos regioninės stotys, kurios prie pagrindinės linijos bus prijungtos regioninėmis jungtimis.

Susisiekimo ministerijos teigimu, visą „Rail Baltica“ projektą sujungiant Baltijos šalis su Europa numatyta užbaigti 2030 metais, o sujungti Lietuvos ir Lenkijos vėžes tikimasi 2028 metais. 

„Rail Baltica“ sujungs Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, Lietuvoje šis ruožas tęsis 392 kilometrus.