Ar Lietuvai gresia tarptautiniai ieškiniai dėl „Belaruskalij“ trąšų tranzito sustabdymo
(16)Dėl šio sprendimo „Belaruskalij“ 2024 m. gruodį kreipėsi į tarptautinį arbitražą, reikalaudama apie 12 mlrd. eurų kompensacijos.
Be to, ieškinį pateikė ir Klaipėdos įmonė „Birių krovinių terminalas“, netekusi galimybės krauti šios įmonės produkciją.
Terminalo kontrolinį akcijų paketą valdanti Šveicarijos bendrovė „Hasenberg“ taip pat pateikė ieškinį Hagos arbitražui – 15 mlrd. eurų vertės.
Remiantis viešai prieinama informacija, „Birių krovinių terminalo“ akcininkai yra „Belaruskalij“ (30 proc.) ir verslininkas I. Udovickis (5 proc.), kuris siejamas su Latvijoje registruota įmone „Fortis Asset Management“, valdančia „Hasenberg“ akcijas.
Lietuva šiuo metu arbitražo bylinėjimosi išlaidoms yra skyrusi daugiau nei 500 tūkst. eurų iš valstybės rezervo ir Susisiekimo ministerijos biudžeto.
Lėšos numatytos teisinėms paslaugoms bei advokatų kontoroms samdyti.
Kol kas nėra aišku, kokios galimos pasekmės Lietuvai, jei arbitražas priimtų ieškovų naudai palankius sprendimus.
Bendra pareikštų ieškinių suma siekia apie 27 mlrd. eurų. Tai prilygtų dideliam finansiniam įsipareigojimui valstybės biudžetui.
Tie, kas padavė Lietuvos instituciją - Susisiekimo ministeriją, nutraukusią trąšų tranzitą, į tarptautinį arbitražą, viską apskaičiavo, pasitarė su juristais, nes ir jiems bylinėjimosi išlaidos bus milžiniškos.
Niekas nerizikuos bylinėtis, jeigu nebus šansų laimėti. Kokias sumas tarptautinis arbitražas priteis - neaišku.
Net ir pusės ieškinių sumos priteisimas Lietuvos biudžetui būtų kilpa ant kaklo, nes papildomų pinigų nebus iš kur imti.
Valdžios institucijos kol kas viešai nekomentuoja bylos eigos, o informacija apie tolimesnius procesus teikiama ribotai.

Rašyti komentarą