Ar Ukrainos nelaimė gali virsti Lietuvos laime?

Tačiau darbdavių atstovas abejoja, ar mūsų valdžia sugebės pasinaudoti atsiveriančiomis galimybėmis ir Ukrainos nelaimę paversti Lietuvos laime.

Lietuvos darbo rinka nėra pasirengusi priimti pusę milijono karo pabėgėlių, todėl valdžia, D. Arlausko nuomone, turėtų visomis išgalėmis skatinti pačius ukrainiečius kurti verslus ir darbo vietas Lietuvoje.

„Turėtume keisti mąstymą: ne siekti įdarbinti kuo daugiau nuo karo bėgančių pabėgėlių, o įvairiomis lengvatomis ir skatinimo priemonėmis drąsinti pačius ukrainiečius kurti verslus Lietuvoje“, – mano ekspertas.

D. Arlauskas kartu perspėja valdžią, prisidengus karu Ukrainoje, nestabdyti Lietuvos ateičiai svarbių mokesčių ir kitų reformų.

Verslai, o ne darbo vietos

„Manau, turime suteikti galimybę ukrainiečiams Lietuvoje steigti įmones. Juk ukrainiečiai yra labai verslūs – Amerikoje yra didžiulė jų diaspora. Amerikoje ir kitose šalyse ši diaspora yra labai įtakinga“, – Alfa.lt sakė D. Arlauskas.

Jis apgailestavo, kad Lietuvoje požiūris į pabėgėlius yra labai supaprastintas. Jis apsiriboja siekiu įdarbinti atvykusius žmones, bet esą reikėtų mąstyti gerokai plačiau.

„Jeigu mąstytume, kaip mąstoma Amerikoje, kur imigrantai iš Pietryčių Azijos steigia labai daug įmonių, kurios savo ruožtu sukuria didelę dalį bendrojo vidaus produkto. Amerikiečiai kažkaip sugeba išnaudoti (teigiama prasme) tuos emigrantus, o mes tik rūpinamės socialiniais dalykais“, – pastebėjo D. Arlauskas.

Danukas Arlauskas: kare negali būti teigiamų dalykų, nes žūsta žmonės. Bet pasimokyti iš karų ir pasinaudoti situacija pokario laikotarpiu galima.

Kaip rengiamės „katastrofai“

Nuo karo Ukrainoje pradžios į Lietuvą jau atvyko 32 tūkst. ukrainiečių, iš jų darbingo amžiaus apie 19–20 tūkstančių. Per porą savaičių karo pabėgėlių padaugėjo dvigubai ir tai tik oficialūs skaičiai, kiek atvyksta neoficialiai, nežinoma.

D. Arlauskas įsitikinęs – jeigu nepakeisime savo mąstymo, susidursime su didžiulėmis problemomis.

„Uždrausti ukrainiečiams atvykti negalime – tai būtų labai keista. Bet įsivaizduokite, kad atvyks į Lietuvą pusė milijono ukrainiečių. Tai būtų katastrofa, tokia socialinė įtampa, kad sunku įsivaizduoti. Dabar dauguma ukrainiečių nusėdo Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje – tai yra gerai, bet tose šalyse irgi jau kyla įtampa“, – pastebėjo jis.

Kita vertus, svarstė D. Arlauskas, niekas nežino, kiek karas užsitęs.

Jungtinių Tautų duomenimis, nuo karo pradžios vasario 24 d. Ukrainą paliko daugiau kaip 3,9 mln. ukrainiečių. Daugiausia jų apsistojo Lenkijoje – 2,3 milijono. Rumunijoje atsidūrė 602 tūkst., Moldovoje – 385 tūkst., Vengrijoje – 359 tūkst., Slovakijoje – 278 tūkst. ukrainiečių.

2020 m. ukrainiečių diasporą pasaulyje sudarė 6,1 mln. ukrainiečių, iš jų 5 mln. gyveno Europoje.

Kaip skatinti verslumą

D. Arlauskas mano, kad valdžia šiuo metu turėtų visomis jėgomis gerinti verslo infrastruktūrą.

„Gal ne geriausias pavyzdys. Bet Rusija dabar visiškai atleido verslą kontroliuojančias institucijas nuo pareigos tikrinti verslą. Verslui suteiktos pusė metų „atostogų“, kad rusai nebijotų steigti įmonių. Tokiu būdu siekiama radikaliai paskatinti verslumą. Rusija ne šiaip tai daro, ji supranta, kad tik skatindama verslumą išspręs dabarties problemas. Lygiai taip pat Amerikoje smulkiajam verslui sudarytos labai geros sąlygos“, – sakė D. Arlauskas.

Lietuvoje, jo nuomone, taip pat reikėtų skatinti verslumą, ypač tarp ukrainiečių, galbūt suteikti kokias nors lengvatas. „Juk atleidžiame užsieniečius investuotojus nuo žemės mokesčio, turto mokesčių ir kitų mokesčių, kartais net susimąstai, ar tikrai tai verta turint omenyje kai kurių investicijų teikiamą naudą, investuotojai išsiveža į savo šalį visą Lietuvoje uždirbtą pelną“, – svarstė D. Arlauskas.

„Iškrito keturios valstybės“

Darbdavių atstovas atkreipė dėmesį, kad iš Lietuvos ekonominio gyvenimo pastaruoju metu iškrito keturios valstybės – Rusija, Baltarusija, Ukraina ir Kinija.

„Įsivaizduokite, kaip dėl to gali susitraukti ekonomika. O mes vis kalbame, kaip įdarbinti daugiau žmonių. Kaip tu įdarbinsi, kai ekonomika traukiasi?

Pinigų daugiau spausdindamas? Dar supraskime paprastą dalyką, kad anksčiau ar vėliau tas karas pasibaigs. Manau, kad bus sukurtas naujas „Maršalo planas“ Ukrainai. Įsivaizduokite, kokie geri bus pasiuntiniai tie ukrainiečiai, kuriuos mes čia gerai priėmėme, sudarėme sąlygas steigti savo įmones“, – sakė D. Arlauskas.

Jis svarstė, kiek žmonių Lietuvoje supranta, kad „keptas karvelis atskrenda į ranką“.

„Pasibaigus karui, Ukrainai bus skirti milijardai eurų šaliai atstatyti. Tai žiūrėkite: 25 tūkst. ukrainiečių vyrų dirbo Lietuvoje, paskui išvažiavo kariauti į Ukrainą. Jų žmonos ir vaikai atvyko į Lietuvą.

Tie vyrai pažįsta Lietuvą. Kai baigsis karas, jie, ko gero, sugrįš. Čia įsitvirtins ir jų šeimos. Kol Ukrainoje bus atstatyti namai, praeis daug laiko.

Jie bus tarpininkai tarp Lietuvos ir Ukrainos. Tada turėsime užsakymų iš transporto, statybos, kitų veiklų, nes esame draugiška valstybė, kuri jiems padėjo, manau, turėsime moralinę teisę padėti jiems atstatyti Ukrainą už pinigus, kuriuos surinks visas pasaulis“, – svarstė D. Arlauskas.

Pabėgėliai ir demografija

Joks karas niekada nieko nesukuria, tik sukelia beprasmes žudynes ir griovimus. Kita vertus, karo sukeltomis pasekmėmis valstybės pasinaudoja nevienodai – vienos sėkmingiau, kitos – ne taip sėkmingai.

Ar Lietuva sugebės pasinaudoti ukrainiečių antplūdžiu, kad ir spręsdama savo demografines problemas – juk Lietuvos visuomenė sparčiai senėja.

„Yra tokia hipotezė, kad ukrainiečiai gali išspręsti mūsų demografines problemas.

Bet tam reikia žinoti skaičius – kiek mums reikia atvykėlių darbo rinkoje. Jeigu norime, kad 2030 m. Lietuvos demografinė situacija sustotų blogėti, kiekvienais metais turėtume priimti po 15 tūkst. imigrantų.

Ar per aštuonerius metus mes galėsime priimti ir integruoti 120 tūkstančių? Bet jeigu atvyks tik 30 tūkstančių, jie neišspręs mūsų demografinių problemų“, – mano D. Arlauskas.

„Atsakant į jūsų klausimą – kare negali būti teigiamų dalykų, nes žūsta žmonės. Bet pasimokyti iš karų ir pasinaudoti situacija pokario laikotarpiu galima. Vieni pasinaudoja, kiti nepasinaudoja“, – pastebėjo D. Arlauskas.

Politikams – aukso amžius

Darbdavių atstovas karčiai pastebėjo, kad Lietuvos politikai, prisidengdami karu Ukrainoje, dabar bando atidėti būtinas šaliai reformas. Neva dabar ne laikas reformuoti mokesčių sistemą ir kitas sritis.

„Jie dabar užsižaidę karu, tai ragina atidėti mokesčių sistemos pertvarką – neva dabar ne laikas. O kodėl ne laikas? Politikams dabar reformų nereikia, nes reitingai kyla. Jei kažką ne taip reformuos, dar reitingai nukris“, – svarstė D. Arlauskas.