Automobilių pramonės maištininkai: kada taisykles laužantis dizainas atsiperka ir kokią kryptį jis brėžia ateičiai?

Tačiau retsykiais pasirodo maištininkų, drįstančių eksperimentuoti. Kartais tai pasiteisina, kartais – ne. Nuo ko tai priklauso ir kokią įtaką tai gali turėti automobilių dizaino ateičiai?

Dvi medalio pusės

„Fiat Multipla“ yra tituluojama bjauriausiu kada nors sukurtu automobiliu. Nors jos dizainas daugumai rėžė akį, ji stebino praktišku suplanavimu: tai buvo erdvus modelis su trimis sėdynėmis priekyje ir trimis gale. 

2001-aisiais Šiaurės Amerikoje pasirodęs „Pontiac Aztek“ taip pat buvo laikomas bjauriuoju ančiuku, pardavėjai nenorėjo šių modelių laikyti savo salonuose, juos slėpdavo, nors tai buvo vienas pirmųjų tikrų, šiandien garbinamų krosoverių.

Tai akivaizdūs pavyzdžiai, rodantys, jog drąsus dizainas ne visuomet pasiteisina.

Tačiau yra ir kita medalio pusė. Kai BMW dizaineriu tapo Chrisas Bangle’as, publika kritikavo jo kūrinius, nes vokiški „premium“ automobiliai visuomet pasižymėjo klasikinėmis formomis, elegantiškomis detalėmis, o jis parodė drąsą.

Praėjus daugiau nei dviem dešimtmečiams, „Betmenais“ pravardžiuojami E60 kėbulo 5-osios serijos BMW pavergė vairuotojų širdis, o to laikmečio 6-osios serijos ir Z4 modeliai tapo klasika. BMW pastaruoju metu ir vėl eksperimentuoja su dizainu, susilaukia daug kritikos, bet pardavimo mastai vis vien auga.

Drąsus požiūris į dizainą turi dvi baigtis: gali pasisekti arba ne. Dėl to dauguma gamintojų vengia eksperimentuoti, nori įsiteikti visiems potencialiems klientams. Todėl gatvėse taip nyku: automobiliai vienodi, formos vienodos, skiriasi tik tam tikros detalės.

Naujieji tradicijų laužytojai

Bet dar yra likę drąsių kūrėjų. Dabar eksperimentuoti su mašinų formomis ir detalėmis nusprendė rinkoje jau įsitvirtinę korėjiečiai. Ypač daug dėmesio susilaukia naująją „sujungtų priešingybių“ dizaino kalbą įkūniję „Kia“ elektromobiliai.

Natūralu, kad EV6, EV9 ir netrukus pasirodysiantis EV3 susilaukia skirtingų reakcijų: vieniems išsiskiriantys automobiliai nepatinka, kiti džiūgauja dėl naujų vėjų, praskaidrinsiančių šiuo metu nykų gatvių vaizdą.

Mados, stiliaus ir dizaino ekspertai jau įvertino tradicines estetines ribas trinantį, įtampą, dinamiškumą ir harmoniją jungiantį „Kia“ stilių ir Milano mados savaitėje korėjiečių gamintoją apdovanojo už geriausią šių metų automobilių dizainą.

„Korėjiečiai sugebėjo sukurti radikaliai vienas nuo kito besiskiriančius, tačiau vis dar atpažįstamus modelius. Paimkime EV6 ir EV9 – jie beveik neturi bendrų kampų: vienas nugludintas ir aptakus, o kitas – įmantri dėžė.

Tie modeliai turi daug įmantrių detalių, yra ne itin taisyklingų proporcijų, bet svarbiausia, kad niekas šiuose automobiliuose neiškrenta iš konteksto. 

Nors, pavyzdžiui, EV9 ilgas priekis ir nukirstas galas neturėtų derėti vienas su kitu, dizaino elementai tai išmaniai sujungia. Ir visiems aišku, kad tai „Kia“. Manau, jog kūrėjai taip tiesiog taiko į skirtingas pirkėjų kategorijas.

Visai neblogai, kad jie gali taip plačiai žaisti su dizainu. Manau, tai yra įdomiau nei, pavyzdžiui, „Audi“ dizainas – neatskirsi, matai A4, A6 ar A8 modelį“, – svarsto televizijos laidos „Autopilotas“ vedėjas Vytenis Kudarauskas.

Ar gali paveikti visą automobilių dizainą?

Ar gali toks išskirtinis dizainas duoti toną ir kitiems gamintojams? Galbūt jis paskatins imtis drąsesnių sprendimų? Eksperto teigimu, tokių pavyzdžių istorijoje buvo.

Anot V. Kudarausko, bene paskutinis istorinis automobilių dizaino sukrėtimas Europoje įvyko tūkstantmečių sandūroje. Tuomet „Renault“ pristatė naujus antrosios kartos „Megane“, „Laguna“, „Clio“ modelius – jie buvo visiškai kitokie, radikalūs, palyginti su kitais to laikmečio automobiliais.

„Gatvėse važinėjo apvalūs, nulaižyti modeliai, o „Renault“ išsiskyrė aštriomis, griežtomis linijomis, kartais keistais, drąsiais sprendimais. „Megane“ gauta „Storašiknio“ etiketė gal ir nėra gera konotacija automobiliui, bet jis tapo vienu trokštamiausių Europoje.

Nuo tada, po 2000-ųjų, ėmė keistis ir kitų mašinų dizainas, „Mazda 6“ tapo kardinaliai kitu automobiliu, „Opel Vectra“ pasidarė kampuotesnė, vidutinės klasės gamintojai pradėjo kurti drąsesnius modelius“, – istorijos posūkius primena automobilių ekspertas.

Ar naująjį „Kia“ dizainą galėtų kopijuoti kiti gamintojai? V. Kudarauskas taip nemano, nes šiais laikais visi automobilių dizaineriai ieško savitumo, išskirtinumo.

Jis nebūtinai atsispindi formose, bet tikrai matomas detalėse: grotelėse, žibintuose, tam tikrose linijose. Pašnekovo teigimu, tam, kad kiti kopijuotų dizainą, jis turi turėti arba išskirtinių praktinių savybių, arba būti itin populiarus.

Galima manyti, kad „Kia EV9“ stačiakampio gretasienio formas išvysime ir kituose modeliuose, nes ši geometrinė figūra užtikrina didžiausią įmanomą tūrį, o EV9 išties yra vienas iš erdvės čempionų.

Labai drąsiai pagamintas ir EV3 modelis, tad besidomintiems bus įdomu pažiūrėti, kaip jį sutiks pirkėjai. Specialistas pastebi, kad Europos publika atvira naujovėms, bet Baltijos šalyse, ypač Lietuvoje, vairuotojai gana konservatyvūs.

„Mes į viską žiūrime santūriai, prisistatome kaip tradiciški žmonės, bijome inovacijų ir vadovaujamės senovinėmis klišėmis, nemėgstame kitokių daiktų.

Aš norėčiau, kad mūsų gatvės būtų spalvingesnės, įdomesnės, bet mums sunku priimti kažką nauja, tad važinėjame vien pilkais, baltais ir juodais universalais bei krosoveriais. Galbūt tai pasikeis atėjus jaunesnei kartai“, –  svarsto V. Kudarauskas. 

Tiesa, jis priduria, kad Lietuvoje ne dizainas lemia automobilio pasirinkimą: pirkėjams ne ką mažiau svarbus yra kainos ir kokybės santykis.

Istorija rodo, kad šioje srityje korėjiečiai visuomet turėjo ką pasiūlyti, tad ir dabar teigiama, jog ekscentriškasis EV3 ne tik bus labai erdvus, pasižymės ypač gausia standartine įranga, bet ir vilios patrauklia kaina.