Kodėl japonai taip dažnai parduoda automobilius, kurie praktiškai nebuvo eksploatuojami?
Japonija tapo viena iš pirmųjų šalių, kuriose vyko masinė motorizacija. Asmeninė transporto priemonė atsirado beveik kiekvienoje šeimoje ir tapo prestižo objektu.
Didelis gyvenimo lygis leidžia daugeliui japonų be didelių sunkumų įsigyti naują automobilį, tačiau toli gražu ne visada jis jiems reikalingas „kiekvieną dieną“.
Didžiuosiuose miestuose labai išvystytas viešasis transportas, kuris dažnai leidžia pasiekti tikslą daug greičiau nei vairuojant automobilį. Būtent todėl automobiliai paprastai naudojami kelionėms savaitgaliais ir atostogoms, o likusį laiką stovi nenaudojami.
Jei mūsų keliuose 10 000 kilometrų per metus yra laikoma maža reikšme, tai Saulėtekio šalyje ši reikšmė yra didesnė nei vidutinė.
Atstumai čia nėra tokie dideli, o eksploatacija yra švelni.
Todėl galima be problemų rasti automobilį, pagamintą prieš 3–5 metus, kuris bus kaip naujas, bet savininkas jau nori jį parduoti.
Japonijos antrinėje rinkoje galima pastebėti paradoksalią situaciją, kai 5 metų senumo automobilis kainuoja beveik tiek pat, kiek 2 metų senumo naujos kartos automobilis.
Panaši situacija pastebima Pietų Korėjoje, iš kurios aktyviai eksportuojami naudoti automobiliai. Atitinkamai, parduoti ne senesnį kaip 5 metų automobilį yra pelninga.
Toks greitas automobilių keitimas Japonijoje yra susijęs su keliais veiksniais.
Pirmasis iš jų – techninė apžiūra („shaken“), kuri yra labai griežta. Jo nereikia atlikti per pirmuosius 3 eksploatacijos metus, bet vėliau registraciją reikia pratęsti.
Vieno techninio patikrinimo kaina dažnai viršija 1000 JAV dolerių, net jei neaptinkama jokių gedimų.
Daugelis japonų tiesiog nenori vargintis su šia procedūra, todėl parduoda vos 3 metų senumo automobilius.
Mokesčiai – dar vienas veiksnys, o transporto priemonės amžius čia vaidina svarbų vaidmenį.
Kiekvienais metais automobilio išlaikymas tampa brangesnis dėl didėjančio mokesčio tarifo. Hibridiniams modeliams ir elektromobiliams numatytos lengvatos, todėl vietiniai gyventojai aktyviai pereina prie jų.
Japonijoje sukurta didžiulė infrastruktūra, leidžianti lengvai parduoti naudotus automobilius.
Kai kurie vietiniai gyventojai naudojasi prekiautojų „trade-in“ programomis, tačiau praktika rodo, kad automobilį galima parduoti žymiai brangiau savarankiškai.
Tam naudojami elektroniniai aukcionai, kur transporto priemones perka norintieji iš viso pasaulio.
Būtent dėl to Japonijos antrinė rinka yra didžiąja dalimi orientuota į eksportą, o vietiniai gyventojai aktyviai atnaujina savo automobilių parką, nes turi finansinių galimybių.
Parengta pagal užsienio spaudą

Rašyti komentarą