Pasak draudimo bendrovės ERGO Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovo Raimondo Bieliausko, daugiausia smulkių automobilių apgadinimų nutinka netyčia. Net ir atsargiausi vairuotojai kartais pridaro žalos.
Dažniausiai tai įvyksta manevruojant siaurose aikštelėse, daugiabučių kiemuose ar tiesiog lipant iš automobilio.
Dėl nedidelio greičio išvengiama sužalojimų, transporto priemonės taip pat nukenčia nestipriai, kartais įbrėžimai yra vos matomi.
"Visgi tai ir savotiška meškos paslauga vairuotojams - kartais, nesant ryškių apgadinimų, įvykio kaltininkai nusprendžia, kad apie incidentą pranešti nebūtina ir pasišalina iš įvykio vietos arba palieka raštelį su savo kontaktais. Neva nukentėjusysis pats susisieks.
Tai yra didelė klaida, galinti ne tik gerokai patuštinti kišenę - užtraukti baudą nuo 600 iki 1100 eurų, bet ir pasibaigti teisės vairuoti atėmimu nuo 1 iki 3 metų", - perspėja R. Bieliauskas.
Ekspertas primena, kad pirmas žingsnis, kurį reikėtų atlikti apgadinus kitą transporto priemonę, - apie tai pranešti apgadinto automobilio savininkui bei kartu užpildyti eismo įvykio deklaraciją.
Jei savininko rasti nepavyksta, būtina kviesti policininkus.
Pareigūnus reikėtų kviesti ir tuo atveju, jei automobilis randamas apgadintas, o kaltininko - nėra.
Aiškinantis įvykio aplinkybes gali praversti liudininkų pasakojimai, vaizdo kameromis ar registratoriais užfiksuoti įrodymai.
„Žinoma, yra daugybė atvejų, kai kaltininko surasti nepavyksta. Tokiais atvejais turintiems kasko draudimą žalą atlygina draudimo bendrovė, tik svarbu užfiksuoti patirtus nuostolius - nufotografuoti įbrėžimus, įlenkimus ar kitus apgadinimus“, - patarė R. Bieliauskas.
Kai kurių netyčinių apgadinimų galima išvengti pasirenkant saugesnę (gerai apšviestą ar vaizdo kameromis stebimą) stovėjimo vietą, nestatyti automobilio tam netinkančiose, kitiems eismo dalyviams pravažiuoti trukdančiose vietose.
Tokius atvejus, kai automobiliams žala padaroma tyčia, draudimo bendrovės klientai registruoja retai, vos keletą per metus.
Tuomet ir padaryta žala neretai būna kur kas didesnė - subraižytas kėbulas, išdužę automobilio langų stiklai, sulankstytas stogas, variklio ar bagažinės dangčiai.
„Tyčiniai apgadinimai dažniausiai pasitaiko daugiabučių kiemuose ir įvyksta dėl nesutarimų tarp kaimynų ar tariamai ne vietoje pastatyto automobilio. Pavyzdžiui, koks nors gyventojas mano, kad tam tikra automobilio stovėjimo vieta priklauso tik jam, ir nusprendžia “pamokyti" toje vietoje stovinčios transporto priemonės vairuotoją.
Visais atvejais, kai yra įtariama, kad automobilis buvo apgadintas tyčia, primygtinai rekomenduojame kreiptis į policiją, kad ši pradėtų tyrimą ir nustatytų tyčinio apgadinimo kaltininką", - sakė R. Bieliauskas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą