Esame įpratę šios organizacijos suteiktas saugumo žvaigždutes matyti lengvųjų automobilių kataloguose: šie jas gauna po to, kai laboratorijose kaktomuša susiduria su sienomis ar kitomis rimtomis kliūtimis, taip pat visapusiškai išbandomi vairuotojų elektroniniai asistentai.
Štai atėjo ir sunkvežimių eilė – pirmuosius rezultatus planuojama skelbti lapkričio mėnesį.
Nors į transporto priemones privalomų montuoti saugumo sistemų sąrašas sunkvežimių gamintojus pasiekia gerokai anksčiau nei lengvųjų automobilių kūrėjus, paradoksalu, kad formalių ar įstatymiškų reikalavimų atlikti tokius testus nėra.
2023 m. pradėta kurti sistema, kuri leistų palyginti skirtingų sunkvežimių saugumą. Jų gamintojai, vežėjai ir kelių inžinieriai turėtų vertinti saugumą kaip pagrindinį tikslą, kuriant tinkamą aplinką visiems eismo dalyviams.
Švedai sveikina sprendimą
Švedijos gamintojai, kurie istoriškai saugumą visuomet laikė prioritetine kryptimi, sveikina šį sprendimą, o ir naujų automobilių, įskaitant ir sunkvežimius, saugumo standartai šioje šalyje yra aukščiausi.
„Scania“ jau oficialiai pareiškė, kad palaiko iniciatyvą, nes, pasak jų, ambicingos, į saugumą investuojančios bendrovės turės papildomų argumentų savo produktų patikimumui pagrįsti.
Šie dalykai labai svarbūs lengvųjų automobilių segmente. Panašaus proveržio tikimasi ir sunkvežimių rinkoje.
„Euro NCAP“ skaičiavimais, sunkvežimiai sudaro 1,5 proc. visų Europoje riedančių transporto priemonių, bet jie patenka į 15 proc. mirtimi pasibaigiančių avarijų.
Pagrindinė to priežastis – sunkvežimiai nuvažiuoja daugiau kilometrų nei lengvieji automobiliai (kartais net iki 10 kartų). Nepaisant to, iki šiol nebuvo bendros sunkvežimių saugumo vertinimo sistemos.
Didelį susidomėjimą saugumo bandymai kelia ne tik dėl pirmųjų rezultatų, bet ir dėl paties proceso. Testai bus gerokai sudėtingesni nei lengvųjų automobilių, nes sunkvežimių gamyba itin apribota įvairių reguliavimų: reglamentuotas svoris, ilgis, greitis, vairavimo laikas ir pan., o tai daro įtaką jų projektavimui, konstrukcijai ir, be abejo, saugumui.
Pavyzdžiui, siekdama suprasti, ar tinkamai veikia saugumo elementai, įmonė „Scania“ savo iniciatyva jai priklausančiose laboratorijose yra sudaužiusi ne vieną sunkvežimį.
Nors tai didelė investicija gamintojui, ji yra būtina siekiant perduoti kuo daugiau informacijos inžinieriams.
Pradžioje įvairūs susidūrimai yra simuliuojami padedant kompiuteriui. Nustatomi skirtingi greičiai, susidūrimo kampai. Tuomet, prireikus, gniuždomos atskiros detalės.
Galiausiai laboratorijose sukuriama tikra sunkvežimio ir kitos transporto priemonės avarija.
Sekundžių trukmės susidūrimas turi patvirtinti mėnesių darbo simuliatoriuose rezultatus. Siekiant kuo tiksliau atkurti galimas situacijas, kaip kliūtys naudojamos ne sienelės, o realūs automobiliai.
Papildomų smūgių testuose susilaukia „Scania“ elektra ir suslėgtomis gamtinėmis dujomis varomi sunkvežimiai.
Baterijos ir suslėgtų dujų talpyklos gauna tiesioginius smūgius, kad būtų užtikrinama, jog jie atlaikys nuožmiausias eksploatavimo sąlygas ir bus išvengta nelaimingų atsitikimų.
Nematomi herojai
Daugelis žino tokius ilgamečius saugumo atributus kaip saugos diržas ar ABS. Tačiau yra ir nemažai kylančių jaunųjų saugumo žvaigždžių, kurios ne vienerius metus montuojamos automobiliuose.
Jau nieko nebestebina kelio ženklų ir juostų sekimo, skubaus stabdymo, padangų slėgio ir vairuotojo dėmesio stebėjimo sistemos.
Tačiau sunkvežimiuose yra ir kitų, mažiau pastebimų, bet tokių pat svarbių saugumo elementų.
Pavyzdžiui, dėl ypatingos „Scania“ vilkikų kabinos struktūros smūgio jėgos paskirstomos saugiausiomis eismo dalyviams kryptimis. Taip pat ji neleidžia mažesnėms transporto priemonėms atsidurti po sunkvežimiu.
Pati kabina sukonstruota taip, kad vairuotojas puikiai matytų priekį ir šonus: plonesni statramsčiai, prietaisų skydelio padėtis ir aktyvuojamas naktinis apšvietimas gerina matomumą ir leidžia išvengti atspindžių.
Matomumą pagerina ir 360 laipsnių apžvalgos vaizdas – į vieną sistemą sujungtos kameros rodo viską, kas vyksta aplink sunkvežimį.
O šoninės užuolaidinės oro pagalvės apsaugo nuo sužalojimų, jeigu sunkvežimis verčiasi ant šono.
Specialūs davikliai pastebi „aklosiose zonose“ esančius objektus. Rizikingose situacijose apie tai vairuotoją informuoja priekiniuose statramsčiuose įrengti LED šviesos diodai.
Be to, prietaisų skydelyje vairuotojas realiuoju laiku mato, kaip jo stabdymas, įsibėgėjimas, pavarų keitimas ir kiti vairavimo elementai daro įtaką ne tik degalų sąnaudoms, bet ir eismo saugumui.
Išskirtinio dėmesio verta elektroninio stabilumo sistema (ESP). Ji gerokai sudėtingesnė už diegiamas lengvuosiuose automobiliuose, tad turi daugiau darbo. Ypač kai sunkvežimis yra su puspriekabe.
Ant šlapios ir slidžios kelio dangos sistema tinkamai koreguoja per didelį ar per mažą vairo pasukamumą. Esant geroms sąlygoms, apsaugo nuo apsivertimo dėl per didelio greičio.
Be šios sistemos bet kuri tokia vairuotojo klaida galėtų būti katastrofiška.
Dar viena sunkvežimiuose diegiama technologija – adaptyvioji greičio palaikymo sistema (ACC) – leidžia nepriartėti pernelyg arti lėčiau važiuojančios transporto priemonės.
Keliui atsilaisvinus, vėl grąžinamas numatytasis pastovus greitis.
Sunkvežimio dydis ir jam reikalinga erdvė kelyje – štai priežastys, dėl kurių vairuotojui gyvybiškai svarbios tiek senos, tiek naujos padedančios technologijos.
Daugybė saugos sistemų, daviklių ir kamerų atlieka nematomą, bet labai reikšmingą darbą.
Vis dėlto tinkami vairavimo įgūdžiai ir žvalumas tebėra esminė saugaus vairavimo dalis.
Net ir profesionalūs vairuotojai turi nuolat tobulinti savo įgūdžius, kad gebėtų efektyviai naudotis aukštųjų technologijų privalumais sunkiajame transporte.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą