viešasis transportas

Autobusas nuvažiavo per anksti ar per vėlai? Jei paguos, dėl to vairuotojams mažina algą

(2)

Socialinėje erdvėje neretai galima matyti pasipiktinimų viešuoju transportu ir vairuotojais, kurie iš stotelių išvažiuoja per anksti, užtrenkia prieš nosį duris ar tiesiog vėluoja.  Jų atstovai tiek Vilniuje, tiek Kaune, tiek Klaipėdoje patikino, kad viskas yra stebima realiu laiku, o vairuotojai – baudžiami.
 

Už vėlavimą kai kur bausmių vairuotojams nėra, mat vėlavimą gali lemti daug kitų aplinkybių, dėl kurių darbuotojas yra nekaltas.

Vis tik išvažiavimo iš stotelės per anksti netoleruoja nei viena įmonė. Tačiau atstovai atkreipė dėmesį, kad keleiviai per anksti nuvažiavusį autobusą ar troleibusą neretai sumaišo su vėluojančiu.

Vairuotojai Lietuvoje uždirba 1,2 tūkst.–2,2 tūkst. eurų. Išvykti per anksti leidžiama 1 minutę, per vėlai – 3 minutes. Viršijus šiuos limitus kiekvieną kartą jų alga mažėja iki 40 eurų.

Autobusų vėlavimai ir išvykimai per anksti

Bendrovės „Kauno autobusai“ viešųjų ryšių specialistė Greta Makūnaitė neslėpė, kad, nors viešasis transportas privalo laikytis grafiko, jis, kaip ir kiti eismo dalyviai, susiduria su trikdžiais, kurių numatyti neįmanoma.

„Tai gali būti eismo spūstys piko metu, avarijos, eismo įvykiai, gatvių remonto darbai, masiniai renginiai ir pan.

Keleivių prašome supratingumo ir, esant tokiai situacijai, įvertinti galimas vėlavimo rizikas bei rinktis ankstesnį išvykimo laiką ar kitą maršrutą“, – vardijo pašnekovė.

Pasak įmonės „Klaipėdos keleivinis transportas“ direktoriaus Gintaro Neniškio, tokios nuo vairuotojo nepriklausančios priežastys vėlavimus pateisina.

„Vilniaus viešasis transportas“ įvardijo, kad vėlavimas iki 3 min. be pateisinamų priežasčių yra leistina paklaida.

„Kauno autobusai“ atstovė paminėjo ir tai, kad vairuotojai negali iš stotelių išvykti per anksti. Anot jos, tokių situacijų pasitaiko retai.

„Dažnai keleiviai klaidingai galvoja, kad autobusas/troleibusas išvažiavo per anksti, tačiau iš tikrųjų jis išvažiavo per vėlai. Pavyzdžiui, 37 autobusas atvykti į Kauno pilies stotelę turi 8:30 val., tačiau dėl rytinių eismo spūsčių atvyksta 8:40. Kitas 37 maršrutas iš Kauno pilies stotelės turi išvykti 8:43. 

Laukiantys keleiviai mano, kad šis autobusas išvyko per anksti, bet iš tikrųjų jis vėlavo. O tas, kuris atvykti turi 8:43, dar neatvažiavo ir, tikėtina, kad taip pat vėluos panašų laiko tarpą“, – įžvalgomis dalinosi G. Makūnaitė.

Tą pastebi ir Vilniaus viešąjį transportą valdančios bendrovės „Judu“ komunikacijos specialistė Greta Vasiliauskaitė.

Jos teigimu, skubėjimo atvejai nėra pateisinami: „Dažnai nagrinėdami keleivių atsiliepimus pastebime, kad skundžiamasi dėl per anksti nuvažiavusio autobuso ar troleibuso, o galiausiai paaiškėja, kad į stotelę atvyko vėluojanti, prieš tai turėjusi atvykti viešojo transporto priemonė.“

Vienas iš sostinės vežėjų – bendrovė „Transrevis“ – dar pridūrė, kad per anksti išvykstama ir tada, kai neveikia kompiuteriai, nesutampa grafikai. 

Už kiekvieną atvejį – 20–40 eurų mažesnė alga

G. Neniškis įvardijo, kad „Klaipėdos keleivinis transportas“ yra keleivių vežimų operatorius, samdantis vežėjus maršrutams aptarnauti.

„Dabar turime sutartis su 7 vežėjais. Pateisinimų važiavimui per anksti nėra, o vėluoti leidžiama ne daugiau kaip 3 minutes.

Už šiuos pažeidimus vežėjams yra numatytos sutartinės sankcijos, kurios vidutiniškai, jeigu nėra sistematiškumo, siekia 20 eurų už kiekvieną tokį atvejį. Dėl sankcijų vairuotojams sprendžia patys keleivių vežimą vykdantys vežėjai“, – kalbėjo direktorius.

Vilniuje veikianti bendrovė „Transrevis“ paminėjo, kad vairuotojas baudžiamas tik tuomet, kai išvyksta per anksti – už vėlavimą nebaudžiama. Ji atskleidė, kad pirmą kartą vairuotojas būna įspėjamas. Jeigu atvejai kartojasi, yra mažinamas tos dienos priedas už gerą darbą maždaug apie 30–40 eurų („Transrevis“ vairuotojai uždirba 1200 iki 1500 eurų į rankas):

„Tokių atvejų pas mus būna 10–20 per mėnesį ir ne visada dėl vairuotojo kaltės.“

„Vilniaus viešojo transporto“ vairuotojams yra skiriamos nuobaudos, remiantis bendrovės patvirtintomis vidinėmis tvarkomis.

Anot atstovų, kiekvienas atvejis, kai vairuotojui gali būti skiriamos kokios nors nuobaudos už grafiko nesilaikymą, yra vertinamas individualiai:

„Verta paminėti, jog atvejai, kai autobusas ar troleibusas vėluoja dėl vairuotojo kaltės, yra itin reti. Dažniausiai vėlavimai yra susiję su situacija keliuose, spūstimis, oro sąlygomis ir pan.“

Gali išvykti ne daugiau kaip 1 min. anksčiau

G. Vasiliauskaitės aiškinimu, viešojo transporto keleivių pervežimo paslaugą Vilniuje teikia 3 vežėjai. O, kadangi vairuotojus samdo jie, „Judu“ vairuotojams nuobaudų netaiko.

Už nustatytus pažeidimus nuobaudos yra skiriamos būtent maršrutą aptarnaujančiam vežėjui: „Nuobaudos skiriamos už nukrypimą nuo tvarkaraščio dėl nepateisinančių aplinkybių, nepunktualų viešojo transporto išvykimą iš pradinės maršruto stotelės.“

G. Makūnaitė nurodė, kad „Kauno autobusai“, kaip vežėjas, turi užtikrinti, kad transportas išvyktų iš stotelės laiku.

Ji paaiškino, kad paslauga įvykdyta tinkamai, kai autobusas išvyksta iš stotelės ne daugiau kaip 1 minutę anksčiau.

„Jei vairuotojas išvyksta per anksti, gali būti taikomos drausminės nuobaudos, įspėjimas ar kintamos atlyginimo dalies mažinimas (vairuotojų atlyginimas: nuo 1200–2200 eurų į rankas).

Vertinant suminį sustojimų stotelėse skaičių ir atvykimo į stotelę anksčiau dažnumą per šių metų sausio mėnesį, nustatyta, kad tik apie 0,19 proc. stotelių autobusas ar troleibusas išvažiavo anksčiau nei numatyta grafike“, – dėstė atstovė.

O jeigu vairuotojas atvyksta vėliau nei planuota, nuobaudos nėra taikomos.

Kaip stebima, ar vairuotojai laikosi tvarkaraščio?

„Judu“ komunikacijos specialistė patikino, kad organizuojant viešąjį transportą Vilniuje didžiausias dėmesys yra skiriamas klientų patogumui.

Taip pat ir viešojo transporto punktualumui, kurį užtikrinti įsipareigoja ir viešojo transporto paslaugą sostinėje teikiantys trys vežėjai.

Atstovės aiškinimu, kiekvienoje viešojo transporto priemonėje veikia įmontuota GPS įranga, iš kurios yra gaunami duomenys apie viešojo transporto judėjimą (atvykimą į stoteles ir pan.).

Gauti realūs viešojo transporto judėjimo duomenys keliauja į sistemą, skirtą viešojo transporto eismo kontrolei, valdymui ir apskaitai.

„Gautus duomenis vertiname ir, nustačius tendencingumus dėl autobusų/troleibusų skubėjimų ir vėlavimų, pagal poreikį koreguojame viešojo transporto eismo tvarkaraščius.

Taip pat kiekvienas viešojo transporto vairuotojas transporto priemonėje įrengtame bortinio kompiuterio ekrane realiu laiku mato savo maršruto stoteles ir informaciją apie tai, ar jis skuba, ar vėluoja atvykti į stotelę“, – komentavo G. Vasiliauskaitė.

„Vilniaus viešasis transportas“ paantrino, kad autobusų ir troleibusų judėjimas yra stebimas įmontuotomis navigacijos sistemomis:

„Informacija apie autobusus ir troleibusus realiu laiku patenka į bendrovės dispečerinę, kurios specialistai, esant nukrypimams nuo maršruto, iškart susisiekia su vairuotojais.“

„Klaipėdos keleivinis transportas“ direktorius taip pat nurodė, kad kiekvienoje transporto priemonėje yra sumontuota specializuota įranga, rodanti nukrypimus: „Viešojo transporto koordinatorius stebi situaciją realiu laiku.“

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder