Baltijos sesės mums atsuko nugarą? Kaimynių elgesys dėl Baltarusijos net nestebina (25)

Šiais metais įslaptintų prekių (naftos chemijos produktų, kurioms taikomos ES sankcijos) importas iš Baltarusijos į Estiją išaugo 30 kartų – nuo 13 mln. eurų iki 410 mln. eurų. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis neatmeta galimybės, kad sustabdžius „Belaruskalij“ trąšų tranzitą per Lietuvą, tokias paslaugas Baltarusijos valstybinei įmonei gali teikti Latvija. Ar tai reiškia, kad Baltijos sesės mums atsuko nugarą? O gal čia nieko asmeniško – tik verslas?

 

Organizatorių nuotr.

Buvusio susisiekimo ministro, dabar Seimo nario Algirdo Butkevičiaus toks estų ir latvių elgesys nė kiek nestebina. Baltijos jūros uostuose vyksta didelė konkurencija tarp Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos, visada konkuruojama ir tarp geležinkelių kompanijų, sako jis.

„Visada ta konkurencija buvo: viešai kalbama viena, o daroma kas kita.

Jei nėra raštiško susitarimo tarp Baltijos valstybių, kad elgsimės principingai ir tam tikrų krovinių nevešime, tikėtis, kad bus laikomasi žodinių pareiškimų nereikia – to niekada nebūdavo, – portalui lrytas.lt kalbėjo A.Butkevičius.

- Šiuo atveju Lietuva pati inicijuoja tam tikras sankcijas.

Organizatorių nuotr.

Asmeniškai aš iš karto nė nesitikėjau, kad Estija ir Latvija vykdys tokią pat politiką. Tą pastebėjau būdamas ir premjeru, ir susisiekimo ministru: prie stalo sėdėdavom kartu, vykdavo bendri pasitarimai, o po to mėgindavome kiekvienas pritraukti papildomus krovinius iš trečiųjų šalių“.

A. Butkevičius teigė turįs duomenų, kad nuo lapkričio 2 d. iki lapkričio 23 d. iš Kinijos į Latviją atskrido 67 Estijos pašto lėktuvai (Talino uostas tam per mažas, todėl skrendama į Rygą), kai tuo tarpu į Kauno oro uostą neatskrido nė vienas krovinys.

Anot Seimo nario, tai tik įrodo, kad visose srityse tarp Baltijos šalių vyksta konkurencija.

Seimo narys atkreipė dėmesį į Vyriausybės sprendimą subsidijuoti geležinkelių infrastruktūrą. „Kaimynai latviai už tai mus gali paduoti į teismą, nes infrastruktūra negali būti subsidijuojama.

ES yra nurodžiusi „Lietuvos geležinkeliams“ atskirti veiklas. Pagal ES teisę geležinkelių tarifai turi būti paskaičiuojami teisingai ir jie negali būti subsidijuojami valstybės.

Jei taip nutinka, tai iškreipiama konkurencija – valstybės tam, kad pritrauktų krovinius, nustato mažesnius tarifus. Jei latviai mus apskųstų, reikėtų sumokėti nemažas baudas“, – kalbėjo buvęs susisiekimo ministras.

Gali važiuoti ir balandį

Baltarusiškos kalio trąšos sudaro 20 proc. pasaulinio kalio trąšų eksporto.

„Rusija turi rezervų ir galimybių per savo šiaurės vakarų uostus išvežti baltarusiškas trąšas, kur tik reikia. Tačiau Kanados, Rusijos trąšų gamintojai tokiomis sankcijomis tik džiaugiasi – tai jiems puiki dovana.

Nes tai reiškia, kad padidės kalio trąšų kainos, bus galima padidinti gamybos pajėgumus ir eksportą“, – sakė Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas dr. Algirdas Bartkus.

Jo teigimu, tai, kad baltarusiai zonduoja Latviją, reiškia, kad mes jiems nebeįdomūs. Tačiau nereikėtų stebėtis, kad tebevykstantis trąšų tranzitas bus stebimas ir kovą, ir balandį.

Lygiai taip pat neturėtų stebinti, jei JAV keliems mėnesiams atidės sankcijas „Belaruskalij“. „Sankcijos yra sankcijos, o gyvenimas yra gyvenimas – jei reikia trąšų, o Baltarusijai pritaikytos sankcijos, tai reiškia aukštesnes maisto kainas“, – kalbėjo pašnekovas.

Be kita ko jis atkreipė dėmesį, kad pagal Jungtinių Tautų Organizacijos jūrų teisę, visiškai sustabdyti Baltarusijos eksporto negalime, mat šalims, neturinčioms priėjimo prie jūros, turi būti užtikrintas tranzitas per kitas šalis.

Patys nusimetėme žievę, patys paslydome

Tiek A. Butkevičius, tiek Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Giedrius Surplys kalba apie tai, kad, viliantis, jog estai ir latviai prisijungs prie Lietuvos, reikėtų šia tema siekti bendros ES pozicijos.

„Kai ES priima bendrus sprendimus, jie privalomi tiek Lietuvai, tiek Estijai, tiek Latvijai“, – sakė A.Butkevičius.

Organizatorių nuotr.

G. Surplys neslepia: natūralu, kad Latvijos ar Estijos sprendimas gabenti baltarusiškus krovinius nebūtų gražus, juolab, kad latviai yra pasakę, kad to nedarys.

„Kita vertus, tai reikėtų vertinti kaip mūsų politikų fiasko. Kartosime ir kartosime, kad keturis mėnesius problema buvo marinuojama po kilimu. Dabar Gabrielius Landsbergis (Lietuvos užsienio reikalų ministras – red. past.) teigia iš premjerės išgirdęs nurodymą siekti, kad sankcijos būtų taikomos visoje ES.

Tačiau ką mes veikėme iki šiol?

Buvo akivaizdu, kad tik unifikuotai taikydami sankcijas galime būti paveikūs“, – kalbėjo parlamentaras.

Jo manymu, dabar reikėtų važiuoti į Briuselį ir pasiekti, kad tai būtų šeštojo sankcijų paketo A.Lukašenkos režimui dalimi ir taip užsitikrinti, kad jei jau taikome sankcijas, tai jas taikome visi.

Tačiau ar to pasieksime, nežinia.

„Patys nusimetėme banano žievę ir patys paslydome. Akivaizdu, kad yra šalių, kurios žaidžia pragmatiškesnius žaidimus nei mes. Noriu tikėti, kad mes neblefuojame sakydami, jog vykdome vertybinę politiką, palaikome Baltarusijos opoziciją“, – komentavo G.Surplys.

Jis svarstė, kad toks latvių ir estų elgesys rodo, kad jie galbūt geriau pasidarė namų darbus – tikėtina, kad jie supranta, jog sankcijos anksčiau ar vėliau taps kažkelinto paketo dalimi.

„Tačiau man keista, kad niekas nepaskaičiavo, kokį poveikį tai turės pirmiausia A.Lukašenkai – juk trąšos greičiausiai ras, kaip išvažiuoti iš Baltarusijos, ir atnešti pinigus jam.

Kitas dalykas – koks poveikis bus Lietuvai: kokios dalies bendrojo vidaus produkto nesurinksime, kiek žmonių atleisime?

Mūsų geležinkelis ir Klaipėdos jūrų uostas taip jau pastatytas, kad be krovinių iš Rytų nelabai suprantu, ką jis dar gali gabenti.

Reikėjo kreiptis į ES dėl struktūrinės paramos – galime susidurti su šimtų žmonių atleidimais, ką mes su tuo darysime“, – klausė pašnekovas.

Jo teigimu, ši situacija apnuogino faktą, kad neturime jokio sankcijų įgyvendinimo mechanizmo. „Už sankcijas Užsienio reikalų ministerijoje (URM) atsakingas viceministras Mantas Adomėnas, tačiau už JAV sankcijas – viceministras Egidijus Meilūnas.

Susisiekimo ministerija penktadienį karštligiškai atneša įstatymo projektą dėl nacionalinių sankcijų, kuris sudirbamas į dulkes nurodant, kad šį projektą turi atnešti URM, o premjerė šią savaitę pasako, kad greičiausiai šio projekto į Seimą neneš.

Kas vyksta? Nes panašu, kad visi daro bet ką, bet niekas nesupranta, ką ir kodėl“, – sakė Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas.

Organizatorių nuotr.

Sidebar placeholder