Bankrotų bangos regione nefiksuota, įmonės žlugo ir dėl sankcijų Rusijai

„Reikšmingų pokyčių, bylų skaičiaus pliūpsnio ar reikšmingo sumažėjimo nėra“, – antradienį susitikime su žurnalistais sakė Klaipėdos apygardos teismo teisėjas ir Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Žilvinas Jaraminas.

Jo teigimu, 2025 metais teisme gauta 211 įmonių bankroto bylų, kai užpernai sulaukta 201 bylos.

Klaipėdos apygardos teismo veiklos teritorija apima Klaipėdos, Plungės ir Tauragės apylinkės teismų teritorijas.

Ž. Jaraminas sako, kad pernykštės bankroto bylos jokių sisteminių problemų požymių neturėjo: „Kad indikuotų kokią nors sisteminę problemą, bent jau kol kas požymių nėra.“

Klaipėdos apygardos teisme dažniausiai sprendžiami smulkaus verslo arba pasyvių – veiklos nevykdančių – įmonių bankroto klausimai.

„Esminis skaičius yra mažosios įmonės (...) Turbūt regiono specifika yra tokia, kad vis tik mažosios įmonės, pakankamai nemažą skaičių bylų sudaro vadinamosios „tuščios“ įmonės, kurios apskritai nutraukia veiklą, kai Mokesčių inspekcija ar „Sodra“ yra pagrindinis iniciatorius – taip pagal įstatymą turi veikti“, – kalbėjo Ž. Jaraminas.

Civilinių bylų skyriaus pirmininkas sako, kad kartais bankrutuoja ir didesnės, ilgus metus veikusios įmonės, o tarp nemokumo priežasčių yra ir dėl tarptautinių sankcijų nutrūkusi veikla Rusijoje.

„Pasitaiko ir didesnių įmonių, trime bankrotų ir transporto įmonėse, kurios susidūrė su finansiniais sunkumais ir kurios turėjo darbuotojus atleisti, buvo prieš tai ilgus metus veikusios.

Aišku, teismas netiria išsamiai priežasčių – kodėl tos bankrutuoja, įprastai tik aplinkybės nurodomos, bet teko matyti ir tokių atvejų, kai dėl pritaikytų sankcijų vežėjai susidūrė su problemomis, nes negali vystyti verslo Rusijoje, tai irgi atsiliepia įmonių apyvartoms“, – sakė Ž. Jaraminas.

Viena iš uostamiesčio įmonių, kurios veikla sutriko dėl sankcijų, Klaipėdos apygardos teismo sprendimu bankrutuojančia paskelbta gruodžio pradžioje.