Bankrutuoja galiūno Žydrūno Savicko sporto klubas: skolos viršija 200 tūkst. eurų, pritaikytas turto areštas

„Sodra“ į teismą kreipėsi pirmoji, tačiau savo sporto klubui bankroto bylą iškelti prašė ir pats Ž. Savickas.

Galiūnas bankroto bylą iškelti prašė motyvuodamas, kad įmonė yra nemoki – anot Ž. Savicko, įmonės pradelsti įsipareigojimai ženkliai viršija visą įmonės turimą turtą, nėra galimybių atkurti įmonės mokumą.

„Sodros“ Vilniaus skyrius prašyme „Savicko sporto klubui“ iškelti nemokumo bylą nurodė, kad įmonės nepriemoka fondui sudaro 27 266,55 euro, nesėkmingos buvo ir priverstinio poveikio priemonės.

Portalas Alfa.lt bandė susisiekti su sporto klubo savininku, tačiau Ž. Savickas buvo nekalbus. „Nieko nekomentuosiu“, – nukirto galiūnas.

Įsipareigojimai beveik 20 kartų viršijo turimą turtą

„Sodra“ nurodo, kad įmonė yra nemoki juridinių asmenų nemokumo įstatymo (JANĮ) 2 straipsnio 7 dalies prasme.

Pagal juridinių asmenų įstatymo 2 straipsnio 7 dalį, juridinio asmens nemokumas – tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

„Sodros“ atstovai aiškina, jog situacija buvo panaši: įmonė negalėjo laiku vykdyti turtinių prievolių bei neturėjo turto, kurio pakaktų kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Be to, nebuvo sudaryti susitarimai ir dėl pagalbos.

Tą patį pavirtina teismui pateiktas „Savicko sporto klubo“ balansas. Jame pateiktais duomenimis, turto įmonė turėjo kur kas per mažai – už 11 099 eurų sumą, o įsipareigojimai siekė 221 826 eurus.

Nors įmonė ir turi 23 kreditorius, t. y. 23 juridinius ar fizinius asmenis, kurie yra suinteresuoti įstaigai skolinti finansus, sporto klubo nepriemoka vien tik Valstybinio socialinio draudimo fondui bei valstybės biudžetui viršijo 40 tūkst. eurų. Lietuvos sportininkui galiūnui nepadėjo ir priverstinis skolų išieškojimas.

Teismas konstatuoja, kad bankroto byla keliama ne tik tada, kai juridinis asmuo yra nemokus, bet jam taip pat tuo pačiu metu negali būti keliama restruktūrizavimo byla ar neegzistuoja kitos aplinkybės, sudarančios teisinį pagrindą atsisakyti iškelti bankroto bylą.

O tokių aplinkybių teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsakovei nenustatė.

Įvertinęs atsakovės finansinę padėtį teismas nusprendė, jog atsakovės turtinė padėtis įstatyme atitinka nurodytą nemokumo apibrėžimą, vadinasi, įstatyminio pagrindo iškelti teismo bylą yra.

Paskirtas nemokumo administratorius

Priėmus sutartį iškelti bankroto bylą, turi būti paskirtas nemokumo administratorius.

Jį teismas parenka naudodamasis nemokumo administratorių atrankos taisyklėmis ir programa. Sistema šiuo atveju tokiu administratoriumi pasirinko mažąją bendriją „Lexluna“.

Duomenų, kurie keltų abejonių dėl šio nemokumo administratoriaus paskyrimo, nėra.

Taip pat nenustatyta nemokumo administratoriaus skyrimo apribojimų, t. y. aplinkybių, numatytų juridinių asmenų nemokumo įstatymo 37 straipsnyje, todėl „Lexluna“ skiriamas administruoti atsakovę.

Priskyrus nemokumo administratorių, kelio atgal nėra. Bendrovė prisiėmė riziką vykdyti bankroto procedūrą.

Tai reiškia, kad bankroto proceso metu nebus galima gauti lėšų juridinio asmens bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti.

Paprastai teismas, keldamas bankroto bylą, taip pat nurodo bazinio atlygio nemokumo administratoriui sumą.

Kadangi Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino, kad bazinio atlygio dydis negali būti mažesnis už 5 ir didesnis už 50 minimaliųjų mėnesinių atlyginimų, teismas nusprendė, kad nemokumo administratoriui nustatytas bazinis atlyginimas turėtų siekti 4200 eurų.

Sporto klubo turtas areštuotas

Teismas taip pat priėmė sprendimą Ž. Savicko nenaudai. Įsibėgėjus teisminiam procesui buvo įrodyta, kad bankrutuojanti bendrovė laiku negali vykdyti turtinių prievolių, turi ilgalaikių nevykdytų įsipareigojimų.

O duomenų, kad atsakovės finansinė padėtis ateityje galėtų pagerėti, nėra.

Buvo nuspręsta areštuoti bendrovės „Savicko sporto klubas“ nekilnojamąjį ir kitą ilgalaikį materialųjį turtą.

Areštas galioja iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos ir jį privaloma vykdyti skubiai.

Bendrovės valdymo organams taip pat buvo nustatytas 15 kalendorinių dienų terminas, skaičiuojamas nuo bankroto bylos nutarties įsiteisėjimo dienos.

Per jį valdymo organai paskirtam nemokumo administratoriui privalo perduoti juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą, visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla.

O išsiaiškinus, kad valdymo organai nustatytu laiku turto ar informacijos neperdavė, teismas gali jiems skirti iki vieno mėnesinio dydžio atlyginimo baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną.

Atsakovės kreditoriams taip pat buvo išaiškinta, jog šie savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus taip pat turi pateikti paskirtam nemokumo administratoriui.

Pastarasis, sužinojęs apie svarbias nagrinėjamai bylai aplinkybes, įpareigotas nedelsiant apie tai raštu informuoti teismą.

Nors nutarties dalis dėl nemokumo administratoriaus paskyrimo neskundžiama, likusi dalis vis dar gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui.

alfa.lt