BFK tarsis dėl verslo poreikius atitinkančių skrydžių krypčių plėtros: Majauskas tvirtina, kad nuo to priklauso šalies investicinis patrauklumas

BFK pirmininkas Mykolas Majauskas tvirtina, kad nuo patogaus susisiekimo su ekonominės rinkomis priklauso ir Lietuvos investicinis patrauklumas.

„Lietuvos investicinis patrauklumas priklauso ir nuo patogaus susisiekimo su mūsų ekonominėmis rinkomis.

Šiuo metu regione atsiliekame patogių, verslui tinkamų skrydžių pasiūla. Viena vertus tai gali atrodyti smulkmena, tačiau tai lemia pasirinkimą į kurią regiono šalį verta investuoti“, – Eltai teigė M. Majauskas.

Jis aiškino, kad skrydis į Tenerifę ar Antaliją šalies tikrai negelbės, kol Lietuva neturės patogių skrydžių į Londoną ir Frankfurtą. Pasak politiko, Investicinio fondo vadovas tikrai nesirenka skrydžio, kuriam reikia keltis 3 ryto, o grįžti namo galima atgaliniu tik po dviejų dienų“

„Tokią situaciją Lietuvoje dabar ir turime. Kol Ryga sėkmingai vykdo verslo skrydžius patogiais laikais, tinkamomis kryptimis, mes stovime vietoje ir investuotojams negalime pasiūlyti patogaus susisiekimo“, – tvirtino BFK pirmininkas.

M. Majauskas tikino, kad aviacijos pramonei grįžtant į popandeminį lygį svarbu užtikrinti, jog nebūtų pamiršti ir verslo poreikiai. Todėl, anot jo, būtų verta plėsti tiesioginius skrydžius, jungiančius Lietuvos sostinę su kritinės ir reikšmingos svarbos ekonominiais taškais Europoje.

„Aviacija ypač svarbi regionams, kurių alternatyvios susisiekimo priemonės yra ribotos. Tokiems regionams priskiriama ir Lietuva. Pagal tarptautinius susisiekimo reitingus „The Global Competitiveness Report“ Lietuvai suteikta 87 vieta iš 141“, – sakė jis.

ELTA primena, kad Susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio šiemet pristatytose aviacijos gairėse iki 2030 metų numatyta pasiekti, kad Lietuva būtų pasiekiama ne mažiau kaip 150 krypčių, taip pat, kad IATA pasauliniame pasiekiamumo vertinimo reitinge Lietuva pakiltų bent per 10 pozicijų į 85, lyginant su 2019 m.

Lietuvos aviacijos sektorius, pagal numatytą planą, 2030 m. turėtų generuoti 5 proc. šalies BVP, būtų mažinamas ir aviacijos veiklos poveikis aplinkai, o Lietuvos oro uostų veikla – neutrali klimatui.

Planuojama, kad iki 2030 m. daugiau kaip 6 proc. į orlaivius tiekiamų degalų bus tvarūs, Vilniaus ir Kauno oro uostai sujungti greitąja „Rail Baltica“ vėže bei Lietuva taps orlaivių remonto paslaugų ir krovinių gabenimo oru lydere regione.

Numatomos ir galimybės Lietuvos aviacijos verslui plėsti veiklą Jungtinėse Amerikos Valstijose ir prioritetinėse rinkose bei tobulinama teisinė aplinka, o aviacijos verslas aktyviai įtraukiamas į aviacijos politikos formavimo procesus.