„Cukraus mokestis“ – po kelių dienų, tačiau kas tiksliai bus apmokestinta – neaišku

Tačiau, teisininkų įsitikinimu, pasirinkta vadinamojo „cukraus mokesčio“ forma kelia vis daugiau abejonių dėl teisinio apibrėžtumo ir elementaraus aiškumo, kas kaip ir už ką bus apmokestinta, trūkumo.

Pasak teisės firmos „Sorainen“ partnerės Indrės Ščeponienės, tokiu būdu verslui neužtikrinamas vienas esminių mokesčių administravimo, apmokestinimo aiškumo bei teisėtų lūkesčių įgyvendinimo, principų, o gyventojams tai reiškia augančias kainas.

Lietuva ne pirma ir ne vienintelė valstybė, taikanti „cukraus mokestį“ nealkoholiniams saldintiems gėrimams.

Tiesa, didžioji dalis šalių apmokestina tik gaiviuosius gėrimus, vadinamuosius limonadus. Nealkoholinių saldintų gėrimų apmokestinimas suponuoja šių produktų kainos augimą, paklausos sumažėjimą ir vartojimą.

Įvairiose valstybėse cukraus mokestis įvedamas dėl skirtingų priežasčių: nuo visuomenės sveikatingumo didinimo, įskaitant kovą su nutukimu, ypač vaikų tarpe, iki gamintojų skatinimo mažinti cukraus kiekį gėrimuose ir kituose saldžiuose produktuose. Dėl šių skirtumų kinta ir paties mokesčio forma.

Lietuvoje akcizais  bus apmokestinami nealkoholiniai saldinti gėrimai, t. y. vanduo, mineralinis vanduo ir kiti gėrimai, kuriuose yra pridėtinių cukrų (kai jų kiekis 100 ml gėrimo viršija 2,5 g) ar saldiklių.

Akcizai bus taikomi ir gėrimų koncentratams.

Pasak I. Ščeponienės, nors „cukraus mokesčiu“ bus apmokestinami nealkoholiniai saldinti gėrimai ir gėrimų koncentratai, tačiau Akcizų įstatymas „gėrimo“ niekaip neapibrėžia, todėl kyla esminis klausimas – kas bus laikoma gėrimu, kuriam bus taikomas „cukraus mokestis“?

Daugiau klausimų, nei atsakymų

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viešai skelbiami paaiškinimai dėl naujojo mokesčio taikymo sako, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama analizuojamų produktų konsistencija ir įprastas vartojimo būdas, t. y. ar jie skirti gerti.

Vadovaujantis tokiu principu, manoma, kad „cukraus mokesčiu“ turėtų būti apmokestinami ne tik gaivieji gėrimai, bet ir, pavyzdžiui, vaisių tyrės, o taip pat pieno produktai – kefyras, pasukos ir pan.

„Dėl tokių VMI išaiškinimų kyla daugiau klausimų, nei pateikiama atsakymų. Pavyzdžiui, ir jogurtą, ir pasukas dažnas kabina šaukštais, o ne geria.

Tai kur yra riba tarp produkto, skirto gerti, ir produkto, skirto valgyti. Jei vartotojas, nusipirkęs geriamą jogurtą, jį užsipils ant blynų, o ne išgers, ar galima bus kreiptis dėl mokesčio grąžinimo?

Jei pagrindinis veiksnys, pagal kurį klasifikuojamas ir apmokestinamas produktas, yra vartojimo paskirtis, lyg ir turėtų būti galima. Ironija, tačiau akivaizdu, kad iki cukraus mokesčio įsigaliojimo likus mažiau nei mėnesiui, verslui kyla daug klausimų“, – tikina „Sorainen“ partnerė.

Ji priduria, jog vargu, kad teisinėje valstybėje subjektyvūs, kintantys veiksniai, kaip antai gėrimų vartojimo būdas arba tikslas, pavyzdžiui, numalšinti troškulį ar pagerinti sveikatą, gali turėti esminės reikšmės skirtingam produktų klasifikavimui mokesčių tikslais.

Ekspertė teigia, jog vadovaujantis Konstitucija, valstybinius mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus nustato išimtinai Seimas.

Aiškindamas šias nuostatas Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad tokie esminiai mokesčio elementai kaip mokesčio objektas, mokestinių santykių subjektai, jų teisės ir pareigos, mokesčio dydžiai (tarifai), mokėjimo terminai, išimtys bei lengvatos ir pan. taip pat turi būti nustatomi tik įstatymu.

Todėl VMI, ar bet kokia kita institucija, neturi teisinės galios išplėsti įstatyme apibrėžtos nealkoholinių saldintų gėrimų sąvokos.

„Akivaizdu, kad įstatymas skylėtas su grubia teisės spraga – nėra konkretaus, apibrėžto mokesčio objekto. Todėl arba sulauksime įstatymų leidėjo įsikišimo, arba kiekvienu atveju braižant naujas ribas cukraus mokesčio tikslais, turėsime daug ginčų“, – sako I. Ščeponienė.

Ne tik gėrimai, bet ir koncentratai

Neaiškumų esama ir daugiau. Pavyzdžiui, nors tikslas yra apmokestinti gėrimus, kuriuose yra saldiklių arba pridėtinių cukrų, pagal numatytąjį reguliavimą atsitiks ir taip, kad kai kuriais atvejais bus apmokestinti ir natūralūs cukrūs, nes bus neįmanoma arba labai sudėtinga juos atskirti nuo pridėtinių.

Pavyzdžiui, tais atvejais, kai nealkoholinių saldintų gėrimų gamyboje naudojamos sultys ar sulčių koncentratai, kuriuose yra tiek natūralių, tiek ir pridėtinių cukrų, atitinkamai juose esantys pridėtiniai cukrūs, kurie kartu su sultimis ar gėrimų koncentratais yra gamybos metu pridedami į nealkoholinį saldintą gėrimą, visais atvejais bus laikomi pridėtiniais ir galutiniame produkte. O tai reiškia, kad jie bus įskaičiuojami į galutinio produkto pridėtinių cukrų kiekį.

Taip pat svarbu nepamiršti, kad akcizai bus skaičiuojami ir gėrimų koncentratams, kurie suprantami kaip maisto produktai, kuriuos skiedžiant vandeniu arba kitais skysčiais ruošiami nealkoholiniai saldinti gėrimai.

Pavyzdžiui, tirpieji kavos, kakavos ir arbatos gėrimų koncentratai, greito paruošimo kisieliaus koncentratai ar netgi įvairūs baltyminiam kokteiliam gaminti skirti milteliai, kuriuose yra saldiklių.

Tikėtina, kad ne visi verslininkai jau iš tiesų suprato, kad ir jų parduodamas produktas galimai bus apmokestintas akcizais.

Verslo laukia nesaldūs metai

„Akivaizdu, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas „cukraus mokesčio“ formą, paskubėjo ir paliko daugiau klausimų, nei pateikė atsakymų. Ir kažin ar numatė, kiek produktų pateks į akcizų taikymo ratą, palikus tokį teisinį neapibrėžtumą.

Tad verslą itin raginu pasigilinti, ar jų veiklai mokestis neturės įtakos“ – teigia I. Ščeponienė bei priduria, kad verslo laukia nesaldūs metai.

Pasak jos, guodžia tik tai, kad už nealkoholinius saldintus gėrimus, kurie buvo atgabenti iš kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių narių ar pagaminti Lietuvoje iki 2025 m. gruodžio 31 d., nors ir bus pardavinėjami 2026 m., akcizų mokėti nereikės. Tad išlos tie, kas pasipildė sandėlius.