Degalų kainų detektyvas: kodėl Lietuva moka brangiau ir kur dingo „pigi“ nafta?

Didmeninė rinka – vienose rankose

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Simonas Gentvilas pabrėžia, kad problema slypi ne degalinių konkurencijoje, o vienintelio Baltijos šalių degalų perdirbėjo veiksmuose. 

Nors Konkurencijos taryba patvirtina, kad mažmeninėje rinkoje varžomasi aktyviai, didmeninėje rinkoje „Orlen Lietuva“ užima dominuojančią padėtį, kuri leidžia diktuoti sąlygas.

Pasak politiko, susidaro paradoksali situacija: gamykla disponuoja pigesne nafta, tačiau mažmenininkams degalus parduoda aukštomis kainomis. 

S. Gentvilo duomenimis, nuo mėnesio pradžios įmonės parduodamo dyzelino kaina jau buvo 32 ct/l didesnė, nors žaliava į gamyklą buvo pristatyta dar iki prasidedant kariniams veiksmams Irane.

Komercijos paslaptys ir Energetikos ministerijos tyla

Vienas didžiausių iššūkių sprendžiant šią problemą – skaidrumo trūkumas. 

Energetikos ministerija pripažino neturinti tikslių duomenų apie tai, kokia kaina ir kokiomis sąlygomis „Orlen Lietuva“ įsigyja žaliavą. 

Lieka neaišku, kada nustatoma naftos kaina: užsakymo, krovimo ar jau pristatymo į gamyklą metu.

Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovas Emilis Cicėnas pastebi, kad naftos prekyba yra sudėtingas procesas, kur sandoriai gali būti sudaromi net jūroje, o tai vadinama „grynąja komercija“, kurios detalės retai pasiekia viešumą.

Akcizų mažinimas – ne išeitis?

Nors visuomenėje pasigirsta raginimų Vyriausybei mažinti degalų akcizus, S. Gentvilas tokį sprendimą vadina trumparegišku „nulinės sumos žaidimu“. 

Jo nuomone, valstybė turėtų ne mažinti mokesčius, o naudoti derybinius svertus su „Orlen Lietuva“, kad ši į vietos rinką tiektų pigesnį kurą.

Ilgalaikė išeitis, politiko teigimu, yra ne pigesni iškastiniai degalai, o transporto parko transformacija. Pavyzdžiu laikomos tokios įmonės kaip DPD, ESO ar „Telia“, kurios jau dabar aktyviai keičia dyzelinį transportą į elektrinį arba varomą biometanu.

Degalų kainų cunamis: kaip „Orlen Lietuva“ kainodara pakeis mūsų pirkinių krepšelį?

Energetika yra bet kurios ekonomikos kraujas, o dyzelinas – pagrindinis logistikos kuras. 

Kai Seime diskutuojama apie „Orlen Lietuva“ didmeninės kainos šuolį, vartotojams tai turėtų reikšti ne tik brangesnį pilną bako užpylimą, bet ir brangesnį duonos kepalą ar pristatymo paslaugą. 

Štai kaip ši situacija transformuosis į galutines kainas lentynose.

© R. Danisevičiaus nuotr. / lrytas.lt nuotr.

1. Logistikos grandinė: brangstantis „paskutinis kilometras“

Lietuva yra viena stipriausių transporto ir logistikos šalių regione. Dauguma prekių į parduotuves atkeliauja sunkvežimiais, varomais dyzelinu.

 Jei didmeninė degalų kaina išlieka aukšta, transporto įmonės nebeturi kito pasirinkimo, kaip tik aktyvuoti „kuro priedus“ savo sutartyse.

Poveikis: Tai tiesiogiai padidins prekių savikainą. Skaičiuojama, kad logistikos kaštai sudaro nuo 5 % iki 15 % galutinės kasdienio vartojimo prekės kainos.

2. Maisto produktų krepšelis: dvigubas smūgis

Maisto pramonė yra viena jautriausių energetikos pokyčiams. Čia brangstantys degalai kerta du kartus:

Žemės ūkis: Prasidėjus pavasario darbams, ūkininkų išlaidos technikai smarkiai išauga. Dyzelinas yra pagrindinis jų resursas.

Gamyba: Žaliavų suvežimas į perdirbimo gamyklas ir galutinės produkcijos išvežiojimas į prekybos tinklus kainuos brangiau.

Rezultatas: Tikėtina, kad artimiausiais mėnesiais matysime nuosaikų, bet stabilų mėsos, pieno produktų ir daržovių brangimą.

3. Viešojo transporto ir pristatymo paslaugos

Siuntų pristatymo tarnybos ir pavežėjai yra pirmieji, kurie reaguoja į degalų kainų pokyčius. Jei S. Gentvilo minimas 32 ct/l pabrangimas išliks pastovus, galime tikėtis:

• Maisto pristatymo į namus mokesčių augimo.
• Tarpmiestinių autobusų bilietų kainų peržiūrėjimo.
• Siuntų terminalų („paštomatų“) paslaugų pabrangimo.

4. Infliacijos „uodega“

Nors Lietuva ką tik išlipo iš aukštos infliacijos zonos, tokie dirbtiniai ar spekuliaciniai degalų kainų šuoliai gali vėl „užkurti“ infliacijos lūkesčius. 

Verslas, bijodamas dar didesnio brangimo ateityje, gali pradėti kelti kainas profilaktiškai, net jei tiesioginis poveikis savikainai dar nėra kritinis.

VE.lt įžvalga: Jei Vyriausybei nepavyks rasti derybinių svertų su „Orlen Lietuva“, vartotojai taps šios situacijos įkaitais. 

Svarbiausia stebėti, ar šis kainų šuolis yra trumpalaikis „karo baimės“ efektas, ar nauja realybė. Bet kokiu atveju, pavasaris pirkėjams bus brangesnis, nei buvo prognozuota metų pradžioje.

Šaltinis: Lietuvos banko inf. / Energetikos ekspertų apžvalga / Liberalų sąjūdžio frakcijos pranešimas