Dėl „Ignitis grupės“ planuojamo saulės elektrinių parko – elektros rinkos reguliuotojo patikrinimas

Ar ūkio subjektų bei operatorių pasirašyti ketinimų protokolai išduoti teisėtai, VERT tiria, kai nagrinėja prašymus išduoti vadinamuosius plėtros leidimus potencialiems saulės elektrinių plėtotojams.

Šiuo metu VERT iš viso nagrinėja 42 prašymus dėl leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išdavimo 2 gigavatų (GW) ribose; bendra įrengtoji galia sudaro 3,833 GW.

Saulės šviesos energijos elektrinių suminė įrengtoji 2 GW galia yra nustatyta Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme.

Pernai liepą priimta įstatymo pataisa praktiškai sustabdė komercinių saulės elektrinių plėtrą Lietuvoje.

Iki šiol VERT sprendimais nėra pašalintas nė vienas ūkio subjektas bei jo vystomas projektas.

Vis dėlto VERT atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamų prašymų 2 GW ribose dėl leidimų išdavimo skaičius nuolat kinta – dalis ūkio subjektų, įvertinę susidariusią situaciją, priima sprendimus tęsti projektų vystymą kaip saulės parkai nutolusiems gaminantiems vartotojams pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme nurodytas sąlygas.

Tokiu atveju VERT, gavusi visus reikalingus dokumentus, išduoda leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus šiems ūkio subjektams.

VERT sprendimais 2 GW ribose nėra pašalintas nė vienas ūkio subjektas bei jo vystomas projektas.

Didžiausia įrengtoji galia, dėl kurios gautas prašymas išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus 2 GW ribose, yra UAB „Skuodas renew“ 380 megavatų (MW) ir „Aura Power developments“ 375 MW saulės parkai.

Įdomus sutapimas

Praėjusių metų liepą Alfa.lt rašė, kad „Ignitis grupės“ įmonė „Ignitis renewables“ rezervavo tinklą saulės parkui tą pačią dieną, kai įsigaliojo VERT draudimas tai daryti.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ tuomet tikino, kad dokumentus dėl „Ignitis grupės“ saulės parko prijungimo prie tinklo išdavė anksčiau, nei gavo reguliatoriaus raštą dėl saulės pajėgumų stabdymo. Tačiau nurodyti tikslų laiką atsisakė.

2022 m. liepos 13 d. elektros perdavimo ir skirstymo operatoriams išsiuntinėjo raštą, kuriuo informavo, kad Lietuvoje pasiekta saulės elektrinių riba, po kurios turėtų būti stabdomi bet kokie saulės elektrinių galios rezervavimai ir ketinimų protokolų pasirašymai.

Tą pačią dieną valstybės kontroliuojamos „Ignitis grupės“ įmonė „Ignitis renewables projektai“ su „Litgrid“ pasirašė ketinimų protokolą dėl galios rezervacijos elektros perdavimo tinkle 252 MW saulės elektrinių parko prijungimui Jonavos rajone.

Vadovaudamasi liepos 8 d. įsigaliojusio Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimu, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) privalo nedelsdama informuoti Energetikos ministeriją ir elektros tinklo operatorius, kai saulės šviesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia pasiekia 2 GW ribą.

„Nuo atitinkamo pranešimo gavimo dienos elektros tinklų operatoriai neišduoda gamintojams išankstinių prisijungimo sąlygų, prijungimo sąlygų ir nepasirašo ketinimų protokolų“, – nustato Seimo priimtas įstatymas.

Ši procedūra yra būtina sąlyga naujas saulės elektrines prijungiant prie elektros tinklo.

Būsimų saulės parkų galias rezervuoja ir ketinimų protokolus Lietuvoje išduoda valstybės kontroliuojamos įmonės UAB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ir AB „Litgrid“.

VERT 2022 m. liepos 13 d. kreipėsi į perdavimo ir skirstymo tinklų operatorius, kad šie laikinai neišduotų išankstinių prijungimo sąlygų, prijungimo sąlygų, nepasirašytų ketinimų protokolų, nes, pirminiu vertinimu, yra viršyta suminė 2 GW saulės šviesos energijos elektrinių įrengtoji galia.

Tačiau tą pačią dieną „Litgrid“ pasirašė ketinimų protokolą su „Ignitis grupės“ įmone.

Valstybės kontroliuojama bendrovė liepos 14 d. per Vertybinių popierių biržą pranešė išvakarėse užsitikrinusi prijungimą prie elektros perdavimo tinklo 252 MW saulės elektrinių parkui Lietuvoje.

„AB „Ignitis grupė“ antrinės bendrovės „Ignitis renewables“ įmonė „Ignitis renewables projektai“ liepos 13 d. su elektros perdavimo sistemos operatore „Litgrid“ AB pasirašė ketinimų protokolą dėl galios rezervacijos elektros perdavimo tinkle, 252 MW vystomam saulės elektrinių parko prijungimui Lietuvoje, Jonavos rajone“, – teigta biržos pranešime.

VERT praėjusių metų liepą dar negalėjo Alfa.lt nurodyti, nuo kurios valandos 2022 m. liepos 13 d. ar nuo šios dienos imtinai elektros tinklų operatoriai nebegalėjo išduoti gamintojams išankstinių prisijungimo sąlygų, prijungimo sąlygų ir pasirašyti ketinimų protokolų.

„VERT neturi šios informacijos, nes negalime patvirtinti, kada buvo užregistruotas dokumentų valdymo sistemoje pas operatorius“, – teigė VERT atstovė Loreta Kimutytė.

Redakcija atkreipė energetikos rinkos reguliuotojo dėmesį į „įdomų“ sutapimą, kad būtent tą pačią dieną, kai įsigaliojo draudimas rezervuoti tinklą saulės elektrinėms, „Ignitis renewables“ pasirašė susitarimą su „Litgrid“.

VERT į tai atsakė patikindama, kad visų sutarčių teisėtumas ir galiojusių teisės aktų atitikimas jų pasirašymo metu bus tikrinamas.

Saulės energetiką siekiantiems plėtoti gamintojams VERT išduoda leidimus plėtoti elektros gamybos pajėgumus, vadinamuosius plėtros leidimus. Prieš juos išduodamas reguliatorius atlieka išsamų įvykdytų procedūrų patikrinimą.

„VERT ketina ištirti, ar ketinimų protokolai rezervuoti galias, skirtas saulės elektrinėms prijungti prie elektros perdavimo / skirstymo tinklo, yra išduoti teisėtai ir ar galios statyti šias elektrines yra rezervuotos pagrįstai“, – Alfa.lt atsakė VERT.

Elektros rinkos reguliuotojas tikino, kad atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą reglamentuojančiuose įstatymuose įtvirtintų normų laikymasis, konkurencinga rinkos plėtra, subalansuotas atsinaujinančios energetikos technologijų diegimas Lietuvoje yra vienas svarbiausių VERT uždavinių.

Vis dar tikrina

Alfa.lt prieš savaitę kreipėsi į VERT, prašydama nurodyti, ar minėtas „Ignitis grupės“ įmonės patikrinimas baigtas ir ar VERT nustatė pažeidimų, kai AB „Ignitis grupė“ antrinės bendrovės „Ignitis renewables“ įmonė „Ignitis renewables projektai“ 2022 m. liepos 13 d. su elektros perdavimo sistemos operatore „Litgrid“ pasirašė ketinimų protokolą dėl galios rezervacijos elektros perdavimo tinkle, 252 MW vystomam saulės elektrinių parko prijungimui Lietuvoje, Jonavos rajone.

Į tai VERT atsakė, kad šiuo metu vis dar vyksta patikrinimas. „Vykstant patikrinimui analizuojami duomenys nėra viešai komentuojami. Atvejo vertinimas patikrinimo apimtimi gali būti atliekamas tik iškeltų patikrinimo tikslų ribose. Pabaigus patikrinimą bus surašytas patikrinimo aktas, kuriame bus užfiksuoti faktų ir aplinkybių vertinimai, pateiktos išvados“, – teigė VERT.

Kokius pažeidimus VERT nustatė „Litgrid“ išduodant leidimą „Ignitis“ įmonei ketinimų protokolą rezervuoti galias saulės elektrinei, užtikrinusį prijungimą prie elektros perdavimo tinklo 252 MW saulės elektrinių parkui? Ar VERT, be kitų pažeidimų, nustatė, kad „Litgrid“ pasirašė ketinimų protokolą dėl galios rezervacijos „Ignitis“ elektros parkui po to, kai įsigaliojo VERT draudimas tai daryti?

„Kaip ir minėjome, patikrinimas vis dar vyksta, – teigė VERT. – VERT sprendimo nepriėmė, nes dar vyksta patikrinimas. Atvejo vertinimas patikrinimo apimtimi gali būti atliekamas tik iškeltų patikrinimo tikslų ribose.“

VERT pabrėžė, kad Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme nustatyta saulės šviesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia (2 GW) yra viršyta.

„VERT neišdavė „Ignitis“ saulės parkui leidimo. Vis dar vyksta vertinimas, VERT neišdavė leidimo ne tik „Ignitis“ saulės parkui, bet ir kitiems, laukiantiems eilėje“, – teigė VERT.

Individualūs sprendimai

Energetikos ministerija anksčiau yra teigusi, kad teiks Vyriausybei nutarimo projektą, kuris turėtų reglamentuoti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme įgyvendinimą dėl tolimesnės saulės elektrinių plėtros.

Atsižvelgdama į tai, VERT planuoja plėtros leidimus komercinių saulės elektrinių vystytojams išduoti vadovaudamasi pro-rata principu.

Šis principas reiškia, kad vystytojų prašoma įrengtoji saulės elektrinių galia nebus ribojama, tačiau, suderinus su elektros sistemos operatoriais, bus nustatomi individualūs sprendimai dėl elektros energijos generacijos apimties, esant situacijai, kai generacija viršytų technines sistemos galimybes priimti elektrą į tinklą.

„Pažymime, kad VERT šiuo metu išduoda leidimus saulės elektrinių parkams, kuriuos ateityje numatoma išdalyti gaminantiems vartotojams. Gaminantiems vartotojams leidimų nereikia“, – nurodė VERT.

Sustabdė plėtrą

Alfa.lt primena, kad praėjusių metų pavasarį saulės elektrinių prijungimas prie tinklų sustabdytas motyvuojant tuo, kad paraiškas rezervuoti galias teikia ne tik įmonės, kurios rimtai nusiteikusios investuoti į saulės energetiką, bet ir spekuliantai, siekiantys vėliau gautas rezervacijas parduoti.

Lietuvos perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pranešė kurianti skaidresnes prijungimo prie tinklų taisykles, padėsiančias išvengti galimo piktnaudžiavimo. Skelbta, jog rezervacijų išdavimas bus atnaujintas taisykles parengus, suderinus ir patvirtinus.

Galiausiai energetikos ministras Dainius Kreivys kaip Seimo narys kartu su keliais kitais Seimo nariais pateikė įstatymo pataisą, kad elektrinių prijungimas prie tinklo stabdomas pasiekus bendrą 2 GW įrengtąją galią.

Šiuo metu leidimai plėtoti komercinius saulės elektrinių parkus nėra išduodami.

Saulės energetikos svarba

2022 m. saulės elektrinės Lietuvoje pagamino iki 3 proc. suvartotos elektros energijos. Palyginimas: vėjo elektrinės pernai pagamino daugiau kaip 12 proc. visos šalyje suvartotos elektros energijos.

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius mano, kad šiuo metu yra tik pradžia saulės ir vėjo energetikos vystymosi Lietuvoje – projektuojama, kad 2030 m. saulės ir vėjo jėgainės gamins 5 ar net 10 kartų daugiau elektros energijos.

Kita vertus, 2022 m. vasaros mėnesiais saulės elektrinės Lietuvoje pagamino apie 5 proc. visos suvartotos elektros energijos (vėjo – daugiau kaip 8 proc.).

„Šiltuoju metų laiku, ypač saulėtomis dienomis, kai vėjo elektrinių gamyba yra žema, saulės elektrinės turi potencialą būti pagrindiniu energinę nepriklausomybę užtikrinančiu elektros energijos gamybos būdu“, – sako M. Nagevičius.

Jo nuomone, vartotojams saulės energija naudinga, nes didesnė saulės elektrinių galia reiškia kainos mažėjimą. Vidutiniškai ES saulės elektrinių su baterijomis gaminamos elektros energijos savikaina dabar yra apie 80 Eur/MWh, o ilgalaikiais sandoriais su tiekėjais ar galutiniais vartotojais saulės energijos gamintojai parduoda maždaug už 100 Eur/MWh.

Kadangi rinkos kaina, kurią 2023 m. patvirtino VERT, yra 326 Eur/MWh, realiai vartotojai „sutaupo“ apie 226 Eur/MWh.

1 gigavato (GW) galios elektrinės per metus pagamina apie 1 mln. MWh elektros energijos, tokiu būdu 1 GW saulės elektrinės padėtų sutaupyti apie 226 mln. eurų vartotojų pinigų.

Perkantys elektrą tiesiogiai iš saulės elektrinių parkų, pasak M. Nagevičiaus, gauna naudą dėl vadinamojo „merit order“ efekto. Saulėtomis ir vėjuotomis dienomis saulės jėgainių gaminama elektra pinga dėl padidėjusios gamybos ir pasiūlos, todėl paklausos ir pasiūlos kreivė susikerta žemesniame taške ir atitinkamai mažėja rinkos kaina.

Įvertinus šį efektą, 1 GW saulės elektrinių šiltuoju metų laiku sumažina rinkos kainą 10 proc., arba papildomai 192 mln. eurų per metus.

„Tai gerokai didesnė pinigų suma, negu Vyriausybė yra numačiusi šiemet kompensuoti vartotojams elektros kainų augimą“, – pastebi M. Nagevičius.

Šuoliuojame „viena koja“

Lietuvoje įdiegtų saulės elektrinių galia per 2022 m. padidėjo dvigubai – nuo 262,9 MW iki 545,5 MW. Palyginimas: 2012 m. Lietuvoje buvo įdiegta 7,4 MW saulės elektrinių.

Ekspertai tai vadina proveržiu, kurį labiausiai paskatino elektros kainų šuolis. Iškalbingas faktas, kad daugiau kaip pusę įsirengė individualūs vartojantys gamintojai – fiziniai ar juridiniai asmenys, pasistatę elektrines ant stogų. Prie proveržio nemažai prisidėjo ir teikta valstybės parama bei biurokratinių kliūčių sumažinimas.

Kita vertus, saulės energetikos plėtrą dabar stabdo saulės elektrinių prijungimo prie perdavimo tinklo visiškas sustabdymas. M. Nagevičiaus teigimu, beveik metus laiko niekas neprisijungė prie perdavimo tinklo.

Taip atsitiko dėl to, kad kartu su vadinamuoju Proveržio paketu Seime prastumta įstatyminė nuostata, ribojanti saulės elektrinių bendrąją galią Lietuvoje iki 2 GW.

Kurie gamintojai pateks į šią ribą, kurie – ne, dabar sprendžia VERT. Bet visos investicijos į saulės energetiką Lietuvoje yra sustabdytos.

„Šuoliuojame į priekį gan greitai, tačiau viena koja – per individualius gaminančius vartotojus“, – apibendrina M. Nagevičius.

Šiuo metu pagal įrengtų saulės elektrinių, įrengtų 1 gyventojui, rodiklį ES pirmauja Nyderlandai. Šioje šalyje įrengta 1044 vatų įdiegtų saulės elektrinių. Antroje vietoje yra Vokietija (816 vatų), trečioje – Danija (675 vatai). Toliau rikiuojasi Belgija (663), Liuksemburgas (629), Estija (596). Lietuva pagal šį rodiklį su 200 vatų įdiegtų saulės elektrinių 1 gyventojui užima 21 vietą.

Pagal saulės elektrinių plėtros tempą 2022 m. Lietuva taip pat gerokai atsilieka. Antai Lietuvoje pernai įrengta 104 vatai saulės elektrinių 1 gyventojui, kai Italijoje – 364, Vengrijoje – 309, Austrijoje – 274, Danijoje 249, Portugalijoje – 243, Nyderlanduose – 229, Čekijoje – 210, Kipre – 204, Prancūzijoje – 203, Estijoje – 191, Bulgarijoje ir Lenkijoje – po 188 vatus.