Didžiausias pavojus pasaulio ekonomikai, apie kurį niekas nekalba

Beveik 400 mln. žmonių 45 Kinijos miestuose yra visiškai arba iš dalies uždaryti, nes Kinija vykdo griežtą "nulinio covido" politiką. Remiantis "Nomura Holdings" duomenimis, jie kartu sudaro 40 proc. arba 7,2 trilijono JAV dolerių antros pagal dydį pasaulio ekonomikos metinio bendrojo vidaus produkto, - skelbia edition.cnn.com.

Archyvų nuotr.

Šanchajuje dėl koronaviruso pandemijos ribojimų susikaupė daug krovinių

Analitikai skambina pavojaus varpais, tačiau teigia, kad investuotojai tinkamai neįvertina, kiek rimtų padarinių pasaulio ekonomikai gali sukelti šie užsitęsę izoliavimo įsakymai.

"Pasaulio rinkos vis dar gali nepakankamai įvertinti poveikį, nes daug dėmesio tebėra sutelkta į Rusijos ir Ukrainos konfliktą ir JAV Federalinės rezervų sistemos palūkanų normų didinimą", - praėjusią savaitę pranešime rašė "Nomura" vyriausiasis Kinijos ekonomistas Lu Tingas ir jo kolegos.

Didžiausią nerimą kelia neribotam laikui uždarytas Šanchajus, 25 mln. gyventojų turintis miestas, vienas iš svarbiausių Kinijos gamybos ir eksporto centrų.

Dėl karantino ten pradėjo trūkti maisto, nebuvo galima gauti medicininės pagalbos ir net pranešta apie naminių gyvūnų žudymą. Be to, didžiausiame pasaulio uoste trūksta darbuotojų.

Šanchajaus uostas, kuriame 2021 m. buvo perkrauta daugiau kaip 20 % Kinijos krovinių srauto, iš esmės sustojo. Laivybos konteineriuose įstrigusios maisto atsargos, neturinčios prieigos prie šaldymo įrenginių, genda.

Atvykstantys kroviniai dabar Šanchajaus jūrų terminaluose įstrigę vidutiniškai aštuonias dienas, kol yra pervežami kitur, t. y. 75 proc. daugiau nuo pastarojo užrakinimo etapo pradžios.

Archyvų nuotr.

Eksporto saugojimo laikas sutrumpėjo, bet taip yra greičiausiai todėl, kad į dokus iš sandėlių nesiunčiami nauji konteineriai, rodo tiekimo grandinės matomumo platformos project44 duomenys.

Krovinių vežimo oro linijos atšaukė visus skrydžius į miestą ir iš jo, o daugiau kaip 90 % sunkvežimių, kuriais vykdomas importas ir eksportas, šiuo metu nedirba.

Vyriausybės 2021 m. statistikos metraščio duomenimis, Šanchajus pagamina 6 % Kinijos eksporto, o mieste ir jo apylinkėse uždarytų gamyklų uždarymas dar labiau trikdo tiekimo grandines.

Šanchajuje ir jo apylinkėse neveikia "Sony" ir "Apple" tiekėjų gamyklos.

Didžiausia pasaulyje sutartinė nešiojamųjų kompiuterių gamintoja ir "MacBook" gamintoja "Quanta" visiškai nutraukė gamybą.

Gamykla sudaro apie 20 % "Quanta" nešiojamųjų kompiuterių gamybos pajėgumų, o bendrovė anksčiau apskaičiavo, kad šiais metais pristatys 72 mln. vienetų. "Tesla" uždarė Šanchajaus "Giga" gamyklą, kurioje per dieną buvo pagaminama apie 2 000 elektromobilių.

Penktadienį Kinijos pramonės ir informacinių technologijų ministerija pareiškime nurodė, kad į Šanchajų išsiuntė darbo grupę, kuri rengs planą, kaip atnaujinti gamybą 666 pagrindiniuose užblokuotame mieste esančiuose pagrindiniuose gamintojuose.

Tesla vadovai tikisi, kad iki pirmadienio jiems bus leista vėl atverti duris, taip nutraukiant ilgiausią pertrauką gamykloje nuo jos atidarymo 2019 m.

Remiantis "Reuters" peržiūrėta medžiaga, automobilių gamintojas iki šiol neteko daugiau kaip 50 000 gamybos vienetų.

"Poveikis Kinijai yra didelis, o poveikis pasaulio ekonomikai - gana reikšmingas", - sakė Michaelas Hirsonas, "Eurasia Group" praktikos Kinijoje ir Šiaurės Rytų Azijoje vadovas.

"Manau, kad bent jau artimiausią pusmetį mūsų laukia didesnis nestabilumas ir ekonominiai bei socialiniai sutrikimai."

Užsitęsę Kinijos gamybos ir laivybos sutrikimai gali padėti paspartinti pagrindinę Bideno administracijos iniciatyvą, kuria siekiama sumažinti JAV priklausomybę nuo Kinijos produktų ir tiekimo grandinių.

Tačiau ši užduotis turi rimtų tiesioginių ekonominių pasekmių.

Praėjusią savaitę paskelbtoje ataskaitoje Pasaulio prekybos organizacija įspėjo, kad blogiausiu atveju, kai dėl Rusijos invazijos į Ukrainą atsiskyrusios pasaulio ekonomikos gali sumažėti ilgalaikis pasaulio BVP 5 proc.

Tai labai mažai tikėtina, atsižvelgiant į glaudžius Kinijos ir JAV finansinius ryšius. Remiantis "Rhodium Group" duomenimis, 2020 m. pabaigoje investicijos į viena kitos akcijas ir obligacijas siekė 3,3 trilijono JAV dolerių.

"Tai vis dar labai susipynusios ekonomikos, - sakė Hirsonas. "Šios integracijos nebus lengva pakeisti, nes tai nepaprastai brangiai kainuotų JAV ir pasaulio ekonomikai."

Archyvų nuotr.

Vis dėlto Amerikos ekonomikos lyderiai mano, kad atsiejimas jau vyksta.

Vienas iš "Oaktree" įkūrėjų Hovardas Marksas kovo pabaigoje rašė, kad "švytuoklė [pasisuko] atgal link vietinių šaltinių" ir nuo globalizacijos. Bendrovės "Blackrock" pirmininkas Laris Finkas (Larry Fink) pakartojo šią mintį laiške bendrovės akcininkams.

"Rusijos invazija į Ukrainą, - rašė jis, - padarė galą globalizacijai, kurią patyrėme per pastaruosius tris dešimtmečius.

Praėjusią savaitę sakydama kalbą Atlanto taryboje iždo sekretorė Džanet Jelen (Janet Yellen) teigė, kad JAV atidžiai stebi Kinijos politinius ir ekonominius ryšius su Rusija. "Ateityje bus vis sunkiau atskirti ekonominius klausimus nuo platesnių nacionalinių interesų, įskaitant nacionalinį saugumą, svarstymų", - sakė ji.

Nors ji sakė tikinti, kad pavyks išvengti "dvipolio skilimo" tarp Kinijos ir JAV, "pasaulio požiūriui į Kiniją ir jo norui pritarti tolesnei ekonominei integracijai gali turėti įtakos Kinijos reakcija į mūsų raginimą imtis ryžtingų veiksmų dėl Rusijos".

Tuo tarpu trečdalis Kinijos yra įstrigusi karantine, o jos ekonomika kenčia.

Archyvų nuotr.

Remiantis Kinijos Honkongo universiteto atlikto tyrimo duomenimis, naujausi Kinijos veiksmai reaguojant į pandemiją gali kainuoti mažiausiai 46 mlrd. dolerių prarastos ekonominės produkcijos per mėnesį, arba 3,1 % BVP.

Analitikai nebetiki, kad Kinijos 2022 m. tikslas - 5,5 % ekonomikos augimas - mažiausiai ambicingas šalies tikslas per tris dešimtmečius - yra realus.

Šią savaitę Pasaulio bankas patikslino Kinijos ekonomikos augimo įverčius iki 5 %, tačiau pažymėjo, kad jei ir toliau bus vykdoma ribojamoji politika, šis rodiklis gali sumažėti iki 4 %.

Ekonominė našta užgriuvo politiškai pavojingu metu. Šį rudenį Kinijos prezidentas Si Dzinpingas (Xi Jinping) sieks trečiosios šalies vadovo kadencijos, pažeisdamas tradiciją, kad šalies vadovas gali būti renkamas ne daugiau kaip dvi kadencijas.

Archyvų nuotr.

Archyvų nuotr.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder