Dyzelinui – naujas kainų šuolis: vežėjai vis dažniau renkasi pigesnius degalus kaimyninėse valstybėse. o vairuotojų laukia nemaloni staigmena
Laukiamas reikšmingas dyzelino kainų šuolis
Jei valstybė nekeis degalų apmokestinimo, kitais metais laukiamas reikšmingas dyzelino kainų šuolis, perspėja ekspertai. Dėl kainų skirtumų šalyse kaimynėse dyzelino pardavimai Lietuvoje jau traukiasi penktą mėnesį iš eilės.
Dyzelinui taikoma anglies dioksido (CO2) dedamoji didės 2,4 karto. Skaičiuojama, kad vien dėl šio sprendimo dyzelino litro kaina kitąmet išaugs maždaug 10 centų. Papildomą spaudimą sąnaudoms ir infliacijai kels augančios naftos kainos, naujoji „Via Toll“ kelių rinkliavos sistema ir ETS2 direktyvos taikymas.
2025 m. pabaigoje Seimas nusprendė 2026 m. nedidinti dyzelinui taikomos CO2 dedamosios ir paliko ją 53,6 euro už 1000 litrų.
Bet dedamosios augimas buvo sustabdytas vieniems metams: nuo 2027 m. numatyta dedamoji sieks 131 eurą už 1000 litrų, tad didės 2,4 karto.
CO2 dedamoji įskaičiuojama į bendrą dyzelino akcizų tarifą, kuris kitąmet padidės nuo 553,6 euro iki 631 eurą už 1000 litrų.
Tai brangins dyzeliną
Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos asociacija (LIEPA) skaičiuoja, kad vien dėl CO2 dedamosios pokyčio mokesčių dalis galutinėje dyzelino litro kainoje padidės apie 9,4 cento.
„Šiuo atveju kalbame ne apie pasaulines naftos kainas ar geopolitinius konfliktus, kurių Lietuva negali kontroliuoti, o apie mūsų pačių teisės aktuose užprogramuotą mokesčių didinimą.
Tai brangins dyzeliną, o augančios transporto ir gamybos sąnaudos didins ir daugelio prekių bei paslaugų kainas“, – pabrėžia LIEPA prezidentė Kristina Čeredničenkaitė.
Sunkiojo transporto ir degalų prekybos sektorius, pasak jos, tiksi, valdžia, įvertinusi galimas neigiamas pasekmes, dar iki 2027 m. imsis sprendimų prognozuojamam degalų kainų šuoliui sušvelninti.
Nemaloni staigmena
Lietuvoje po pertraukos vėl pradėjo brangti degalai. Tam įtakos galėjo turėti naftos kainų kilimas po to, kai vėl paaštrėjo JAV ir Irano konfliktas.
Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, ketvirtadienį Lietuvoje padidėjo vidutinės benzino ir dyzelino kainos.
Dyzelino litro kaina degalinėse svyravo nuo 1,98 euro iki 2,23 euro. Vidutinė populiariausių degalų kaina siekė 2,09 euro ir buvo 0,81 proc. didesnė nei trečiadienį. Brangiausiai – už 2,23 euro – įsigyti dyzelino siūlė „Viada“ tinklo degalinė Panevėžio rajone.
Benzino kainos ketvirtadienį siekė 1,69–1,95 euro, o vidutinė jo kaina sudarė 1,84 euro ir buvo 0,82 proc. didesnė nei trečiadienį. Brangiausiai dyzeliną pardavinėjo 20 „Viados“ tinklo degalinių, 9 „Circle K“ tinklo degalinės ir „Degtos“ tinklo degalinė Elektrėnų savivaldybėje.
LEA teigė, kad degalų kainoms mūsų šalies degalinėse įtaką daro padidėjusios didmeninės degalų kainos ir pabrangusi nafta.
Alfa.lt primena, kad pasaulinės naftos tendencijos į Lietuvos degalines persikelia vėluodamos 1–3 savaites, tačiau galutinę kainą vartotojui formuoja ir vietiniai veiksniai: akcizas ir 21 proc. PVM (apie 50–55 proc. kainos); produkto kaina (apie 35–40 proc. kainos); degalinių marža (apie 5–10 proc. kainos).
Konfliktui Artimuosiuose Rytuose paveikus pasaulines naftos rinkas, degalų kainos smarkiai šoktelėjo ir Lietuvoje. LEA duomenimis, nuo konflikto pradžios vasario pabaigoje iki piko kovo–balandžio mėn. dyzelinas pabrango iki 20 proc., o benzinas – 10 proc.
Pasiekus piką, dyzelino litras Lietuvoje brango apie 26–27 centus, palyginti su prieškariniu laikotarpiu vasarį. Didžiausios svertinės vidutinės kainos siekė 2,13 euro už litrą. Kai kuriose degalinėse dyzelino kaina buvo dar didesnė ir viršijo 2,2 euro. Benzino litras, palyginti su vasariu, pabrango maždaug 11–13 centų. Aukščiausia vidutinė benzino atskiruose tinkluose viršijo 1,95 euro ribą.
Naujausias naftos kainos šuolis didina riziką, kad degalų brangimas gali tęstis.
Ką prognozuoja rinkos
Karo pradžioje, uždarius Hormuzo sąsiaurį, naftos kaina staigiai šovė į viršų ir kovą buvo pasiekusi piką – apie 120 JAV dolerių (USD) už barelį.
Nors birželį–liepą kaina trumpam stabilizavosi ir grįžo prie 72 USD ribos, rugpjūčio viduryje atsinaujinusios raketų atakos ir sugriežtintas Irano uostų blokavimas vėl sugrąžino didelę kainų kilimo riziką.
JAV pajėgoms smogus Irano raketų paleidimo įrenginiams Larako saloje, o Iranui atsakius atakomis prieš JAV bazes regione, nafta vėl staigiai pabrango. Rugpjūčio 31 d. „Brent“ naftos kaina pakilo 2,7 proc., o rugsėjo 1-osios rytą didėjo dar 1,2 proc. ir siekė 91,54 USD už barelį.
JAV energetikos informacijos administracija prognozuoja, kad „Brent“ kaina trečią ketvirtį judės apie 85 USD už barelį, o ketvirtą ketvirtį nukris iki 80 USD. Tai siejama su laukiamu rinkos persibalansavimu ir lėtesniu paklausos augimu Kinijoje.
Tačiau dėl besitęsiančių tiekimo sutrikimų per Hormuzo sąsiaurį ir įtampos Artimuosiuose Rytuose kai kurie analitikai mato trumpalaikių šuolių riziką iki 90–100 USD.
Bendros išvados būtų tokios, kad, jei neįvyks naujų didelių geopolitinių šokų, nafta likusį pusmetį turėtų išlaikyti 80–90 USD už barelį kainą.
Brangins ir kiti veiksniai
Spaudimas transporto sektoriaus sąnaudoms ir prekių savikainai artimiausiais metais didės ne tik dėl akcizo.
Nuo 2027 m. pradžios Lietuvoje pradės veikti naujoji „Via Toll“ kelių rinkliavos sistema. Ji pakeis šiuo metu naudojamas vinjetes, o krovininis bei dalis keleivinio transporto mokės už kiekvieną mokamais keliais nuvažiuotą kilometrą.
Kuo daugiau transporto priemonė važiuos mokamais keliais, tuo didesnę pervežimo savikainos dalį sudarys kelių rinkliava.
Be to, nuo 2028 m. visa apimtimi pradės veikti ir transporto bei pastatų sektoriams skirta ES apyvartinių taršos leidimų sistema ETS2. Pagal ją degalų tiekėjai turės įsigyti taršos leidimus už jų į rinką išleidžiamus degalus ir jais padengti išmetamą CO2 kiekį.
Nors leidimus pirks degalų tiekėjai, šių leidimų kaina taps papildoma degalų savikainos dalimi ir bus perkeliama galutiniams vartotojams.
„Transporto sektoriaus sąnaudos nuolat auga, tačiau vežėjas negali neribotą laiką visų šių išlaidų prisiimti pats. Kai sąnaudos didėja visam sektoriui, jos neišvengiamai persikelia į pervežimo tarifus, o galiausiai – ir į prekių kainas parduotuvių lentynose“, – sakė „Linavos“ prezidentas Erlandas Mikėnas.
Traukiasi penktą mėnesį
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, dyzelino pardavimų nuosmukis Lietuvoje tęsiasi: liepą į vidaus rinką išleista 133,5 mln. litrų akcizu apmokestinamo dyzelino – 9,3 proc., arba 13,6 mln. litrų, mažiau nei prieš metus.
Tai jau penktas mėnuo iš eilės, kai dyzelino rinka traukiasi.
Dyzelino rinkos nuosmukis prasidėjo kovą ir tęsiasi penktą mėnesį iš eilės.
Palyginti su atitinkamu 2025 m. mėnesiu, kovą į Lietuvos vidaus rinką išleisto dyzelino kiekis sumažėjo 2,6 proc., balandį – 6 proc., gegužę – 10,1 proc., birželį – 4,3 proc., o liepą – 9,3 procento.
„Dabartinė rinkos kryptis labai aiški: nuo kovo dyzelino pardavimai mažėja kiekvieną mėnesį, o liepą kritimas vėl priartėjo prie 10 procentų.
2025 m. patirto beveik 16 proc. metinio nuosmukio tai rodo, kad rinka neatsigauna, o degalų apmokestinimo sukurtos konkurencingumo problemos niekur nedingo“, – sako K. Čeredničenkaitė.
Per pirmuosius septynis 2026 m. mėnesius į vidaus rinką išleisto benzino kiekis buvo 9,6 proc. didesnis nei prieš metus. Vien liepą benzino realizacija augo 3,7 procento.
Benziną daugiausia perka privatūs vairuotojai, kai didelę dyzelino dalį sunaudoja tarptautinis krovininis transportas, galintis planuoti, kurioje valstybėje pildyti bakus.
„Vežėjui degalų pirkimo vietą lemia ne valstybės sienos, o galutinė litro kaina. Jeigu dyzelinas pigesnis Lenkijoje ar kitoje valstybėje, transporto įmonė gali didelį kiekį degalų įsigyti ten.
Sunkiasvorio vilkiko bakuose telpa iki 1500 litrų, todėl net kelių centų skirtumas už litrą tampa reikšmingas tiek vieno degalų papildymo, tiek viso transporto parko mastu“, – pabrėžė E. Mikėnas.
Smūgis ekonomikai
„Degalų kaina nėra tik skaičius degalinės švieslentėje. Ją tiesiogiai pajunta vairuotojai, ji taip pat įskaičiuojama į prekių pristatymo, maisto gamybos, žemės ūkio, statybų ir daugelio paslaugų savikainą.
Todėl naftos ir degalų brangimas įsuka infliacijos spiralę – iš pradžių per energijos ir transporto kainas, o vėliau per visą tiekimo grandinę“, – sakė K. Čeredničenkaitė.
SEB prognozuoja, kad metinė infliacija Lietuvoje rudenį gali peržengti 6 proc., o vidutinė 2026 m. infliacija sieks 5,3 procento. Naujas energijos kainų šuolis infliacijos riziką dar labiau padidintų.
Ragina apsigalvoti
Verslo organizacijos ragina valstybę peržiūrėti degalų apmokestinimo politiką ir įvertinti ne tik aplinkosauginius tikslus ar numatomas mokestines pajamas iš vieno parduoto litro, bet ir platesnį degalų kainų poveikį Lietuvos ekonomikai.
Vienu svarbiausių galimų sprendimų verslo organizacijos vadina dalies dyzelino akcizo grąžinimą komerciniam transportui. Pagal siūlomą modelį vežėjas dyzeliną pirmiausia įsigytų Lietuvos degalinėje už įprastą kainą, o vėliau, pateikus degalų įsigijimą patvirtinančius duomenis, jam būtų grąžinama nustatyta akcizo dalis.
Mechanizmas būtų taikomas juridiniams asmenims, turintiems Bendrijos licenciją vežti krovinius, ir Lietuvoje – daugiau kaip 12 tonų sveriančioms – krovininėms transporto priemonėms įsigytiems degalams.
Toks modelis leistų grąžinamą akcizo dalį koreguoti pagal realią rinkos situaciją ir degalų kainų skirtumus gretimose valstybėse.
Šaltinis: Parengta pagal Alfa.lt / Arvydas JOCKUS
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą