Ekonomistai: nors Europos prekybos sektorius traukiasi, pietinių valstybių paslaugų sektorius užtikrina BVP augimą
„Luminor“ vyriausias ekonomistas Žygimantas Mauricas ir „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigė, kad toks dalies Europos panirimas į recesiją vyksta dėl pasikeitusio vartojimo.
Anot jų, Europos gyventojai paskutiniu metu linkę labiau leisti pinigus paslaugoms, o ne prekėms, kurių pirkimas pandemijos laikotarpiu smarkiai pakėlė gamybą pramoninėse Europos valstybėse.
Ž. Mauricas: ES yra viena koja recesijoje dėl pasikeitusio vartotojų krepšelio
„Luminor“ vyr. ekonomistas Ž. Mauricas teigė, kad tokios atskirties priežastis tarp šiaurės ir pietų didžiųjų Europos ekonomikų yra pasikeitęs Europos vartotojų krepšelis, kuris vis dar veikiamas COVID-19 pandemijos pasekmių.
Anot jo, nors bendras vartojimas nekritęs, sumažėjo prekių pirkimas, bet išaugo paslaugų vartojimas.
„Pagrindinė priežastis yra pasikeitęs vartojimo krepšelis. Pandemijos metais gyventojai labai daug pirko prekių ir mažai vartojo paslaugų. Tai iš esmės buvo krepšelis toks, kad buvo daug vartojimo prekių, susijusių su būsto rinka. Ir dabar viskas verčiasi aukštyn kojomis.
Daug žmonės keliauja, daug paslaugų vartoja, pietų Europos šalys gauna ir turistų iš Azijos šalių, kurie pasiilgo Europos, iš JAV. (...) Esminis dalykas yra tai, kad persiformuoja vartotojų krepšelis, nes bendras vartojimas, jis nekrenta Europos Sąjungoje ir daugiau mažiau laikosi stabiliai. Ir galbūt į tai nelabai atkreipiamas dėmesys, nes tik kalbama apie krizę, bet jeigu pažiūrėti į vidurkį, tai tos krizės nelabai yra iš tikro“, – Eltai teigė Ž. Mauricas.
Anot ekonomisto, artimuoju metu Europoje ir toliau bus fiksuojama „K formos“ recesija, kai dalis šalių patiria ekonominį susitraukimą, o kitų BVP auga. Jo teigimu, tokia tendencija Europoje egzistuoja jau nuo pandemijos, bet pastaruoju metu pasikeitė, kurių Europos valstybių ekonomikos auga, o kurių traukiasi.
„Turėsime tą K raidės formos recesiją. Tiesiog kurį laiką bus tas išsiskyrimas, kuris prasidėjo dar 2020 metais, kai vieni sektoriai buvo mažiau suvaržyti, paklausa tam tikroms prekėms ir paslaugoms buvo žymiai didesnė. Tada buvo veiksmas, o dabar vyksta atoveiksmis. Tai kurį laiką tos tendencijos laikysis.
Be to, Europos Sąjungos paramos lėšos tik dabar bus pradedamos naudoti ir didžioji dauguma bus naudojamos Ispanijoje ir Italijoje, kur berods visų 40 proc. visų lėšų skirta. Apskritai Pietų šalyse daugiau, nes jos ekonomiškai skurdesnės ir pandemijos metu patyrė nuosmukį. (...) Tai tas atotrūkis išliks ir ateityje“, – sakė ekonomistas.
„Turėsime paradoksalią situaciją šiek tiek, kai viena koja recesijoje, bet šį kartą ne dėl pietų šalių, o atvirkščiai, dėl šiaurės“, – paminėjo jis.
Ž. Mauricas paminėjo, kad 2023 ir 2024 metai bus ekonomiškai sėkmingesni pietų Europos valstybėms, tokioms kaip Italija ir Ispanija, kai tuo metu šiaurės Europoje vis dar bus jaučiamas pramonės atvesimas.
„Be to, pietų šalyse neišsipūtę taip smarkiai kainų lygiai. Ispanijoje apskritai infliacija šiuo metu labai nedidelė.
Tai ir konkurencingumo prasme tos šalys labai gerai atrodo. Ir dabar tik jos pačios sau gali sugadinti savo rezultatus ekonominius, per politikus, kurie keistas iniciatyvas siūlantys, o tokių šiose šalyse netrūksta.
Bet šiaip iš esmės, tie metai, šie ir kiti, neabejotinai bus geresni Pietų Europos šalims, o Šiaurės šalys dar tikrai jaus tą pramonės atvėsimą. Ir greitų procesų nebus, bus tik ilgalaikiai procesai, nes konkurencinė aplinka pasikeitusi“, – aiškino Ž. Mauricas.
N. Mačiulis: euro zonos ekonomikoje toliau vyks „kuklus" atvėsimas
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas N. Mačiulis taip pat teigė, kad toks Europos didžiųjų valstybių ekonominės situacijos skirtumas yra natūrali fazė, kai atslūgstant prekių paklausai pereinama prie didesnio paslaugų vartojimo.
„Valstybės, kurios yra labiausiai išvysčiusios apgyvendinimo, maitinimo, pramogų, turizmo infrastruktūrą, kur ekonomikos yra labiausiai priklausomos nuo tų sektorių, jos šiuo metu ir labiausiai klesti.
Tai ir yra pietų Europa – Prancūzija, Italija ir Ispanija, Portugalija ir Graikija. Tuo metu pramoninės valstybės yra nuosmukyje, ir Vokietija, ir Estija, ir Lietuva, nes prekių paklausa visame pasaulyje yra atslūgusi.
Tai yra tokia labai natūrali fazė, kuomet dėl klestėjimo, kuris susijęs su dideliu prekių vartojimu, mes pereiname prie atvesimo“, – Eltai teigė N. Mačiulis.
Visgi, pasak ekonomisto, nors gali atrodyti, kad Prancūzijos, Italijos ir Ispanijos ekonominė situacija yra gera dėl augančio BVP, visa Europa šiuo metu patiria pramonės sektoriaus susitraukimą. Bet, jo teigimu, šis nuosmukis nebus itin gilus.
„Ir visose euro zonos valstybėse pramonė yra recesijoje, eksporto užsakymai mažėja, gamybos apimtys mažėja. Ir kol kas nėra priežasčių, kodėl galėtų būti kažkoks labai ženklus atsigavimas.
Bet mes vis tiek kalbame ne apie itin gilų nuosmukį, kuris pavirstų į aukšta nedarbo lygį, bankrotus, kitas socialines problemas ir ekonomines problemas. Tai yra kol kas tiesiog sumažėjusi paklausa, sumažėjusios pramonės apimtys nuo labai aukšto lygio“, – sake jis.
Kaip teigia N. Mačiulis, Lietuvos ekonomiką ir toliau veiks vietinės gamybos susitraukimas ir Vokietijos pramonės recesija. Visgi, pasak jo, tai bus „kuklus atvėsimas". Ekonomisto teigimu, Prancūzijos, Italijos (...) augimas, Lietuvos ekonomikai poveikio neturės.
„Labai gerai iliustruoja tą situaciją Lietuvos pavyzdys. Lietuvos apdirbamosios gamybos pikas buvo pasiektas praėjusių metų pavasarį ir tuomet apdirbamoji gamyba buvo 40 proc. didesnė nei 2020 m. pradžioje.
Tai milžiniškas augimas per vos 3 metus. Dabar yra pramonė susitraukusi, bet apimtys yra šiek tiek didesnės nei 2020 metais.
Tai čia tiesiog buvo po labai sėkmingo periodo, didelio augimo, kuklus atvėsimas, kuris nesukuria jokios dramos. Ir čia labai artimai susiję su tuo, ką daro ECB“, – komentavo jis.
„Kai mes žiūrime į Lietuvos ekonomiką, tai mūsų ekonomikai nėra labai svarbu, kas vyksta Prancūzijos, Ispanijos ar Italijos turizmo sektoriuose, mums svarbiausi yra Vokietijos vartotojų finansinė, pramonės sveikata ir noras vartoti“, – paminėjo jis.
Didžiųjų Europos Sąjungos ekonomikų tendencijos
Nors euro zona patiria prekybos sektoriaus susitraukimą, padėtis tarp ekonomiškai didžiausių ES valstybių: Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Ispanijos ir Nyderlandų, smarkiai skiriasi ir didžiosios pietinės Europos valstybės: Prancūzija, Italija ir Ispanija netgi patiria augimą.
Pasak Vokietijos federalinio statistikos biuro, šalis yra įžengusi į techninę recesiją – 2022 metų ketvirtojo ketvirčio metu jos BVP susitraukė 0,5 proc, o 2023 metų pirmajame ketvirtyje 0,3 proc.
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prognozuoja, kad iki 2023 metų galo Vokietijos ekonomika dar susitrauks 0,1 proc.
Tuo metu, lyginant su 2022 metų gegužę, šių metų gegužę infliacija siekė 6,1 proc., balandį, lyginant 2022 m. ir 2023 m. balandžio mėnesius, infliacija siekė 7,2 proc.
Pasak Vokietijos federalinės darbo agentūros, nedarbo lygis Vokietijoje gegužės mėnesį siekė 5,6 proc. ir tokiame lygyje laikėsi nuo kovo mėn, kai pakilo 0,1 proc. punkto nuo vasario mėnesį buvusio 5,5 proc. nedarbo.
Prancūzijos nacionalinio statistikos ir ekonomikos instituto duomenimis, valstybė po kol kas išvengia recesijos – pirmojo 2023 metų ketvirčio metu BVP augo 0,2 proc., tuo metu 2022 metų ketvirtojo ketvirčio metu nesikeitė nuo trečiojo ketvirčio.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (OECD) teigia, kad Prancūzijos ekonomika per 2023 metus paaugs 0,8 proc.
Taip pat, anot instituto, metinė infliacija gegužės mėnesį siekė 5,1 proc. ir buvo žemiausia nuo 2022 metų balandžio, tuo metu 2023 m. balandžio metinė infliacija siekė 5,9 proc.
Instituto pateiktais duomenimis nedarbo lygis Prancūzijoje išlieka stabilus dar nuo 2022 metų ketvirtojo ketvirčio ir siekia 7,1 proc.
Nors paskutinio 2022 metų ketvirčio metu Italijos ekonomika susitraukė 0,1 proc., 2023 metų pirmojo ketvirčio metu BVP paaugo 0,6 proc., teigiama Italijos nacionalinio statistikos instituto pateiktuose duomenyse.
Visgi, nors teigiama, kad tokie duomenys parodo Italijos ekonomikos atsparumą, infliacija išlieka aukšta – 2023 gegužės mėn, metinė infliacija siekė 8,1 proc, nors sulėtėjo nuo balandį fiksuotų 8,7 proc.
Remiantis statistikos instituto pateiktais duomenimis, balandžio mėnesį nedarbo lygis nukrito iki žemiausio per tris metus – 7,8 proc. Anot instituto, kovo mėn. nedarbas siekė 7,9 proc., prieš tai, nuo 2023 metų pradžios, laikėsi apie 8 proc.
Tuo metu Ispanija, anot šalies nacionalinio statistikos instituto, patyrė du ketvirčius ekonomikos augimo – 2023 m. pirmuoju ketvirčiu ekonomika augo 0,5 proc., o 2022 ketvirtojo ketvirčio metu augimas siekė 0,4 proc.
Taip pat, anot instituto metinė infliacija Ispanijoje gegužės mėn. siekė 3,2 proc. ir nukrito beveik 0,9 proc. nuo balandį buvusių 4,1 proc.
Visgi, anot instituto, nedarbo lygis Ispanijoje auga, pirmojo 2023 metų ketvirčio metu jis siekė 13,26 proc, ir paaugo nuo 2022 metų ketvirto ketvirčio, kai siekė 12,87 proc., trečiojo ketvirčio metu nedarbo lygis buvo 12,67 proc.
Nyderlandai, penktoji pagal dydį ES ekonomika, panirusi į techninę recesiją, kaip teigia Nyderlandų centrinio statistikos biuro (CSB) duomenys, anot kurių, pirmojo 2023 metų ketvirčio metu šalies susitraukė 0,7 proc., kas sekė 2022 metų paskutinio ketvirčio 0,4 proc. susitraukimą.
Taip pat, anot CSB informacijos, Nyderlandai trečią mėnesį susiduria su infliacijos greitėjimu – gegužės mėnesį metinė infliacija siekė 6,8 proc., balandį 5,8 proc., o kovą 4,4 proc.
Anot biuro, nedarbo lygis Nyderlanduose gegužės mėn. siekė 3,5 proc. ir buvo 0,1 proc. punkto didesnis nei balandžio nedarbo lygis, nors toks pakilimas tebuvo sugrįžimas prie 3,5 proc. kurie vyravo kovą ir vasarį.
Rašyti komentarą