Ekonomistas: nesutarimai su Kinija Lietuvai gali išeiti į naudą

Jis prognozuoja, kad Lietuva, viena pirmųjų nutraukusi ekonominius ryšius su Azijos galybe, gali ir laimėti, nes takoskyra tarp Europos Sąjungos ir Kinijos ateityje tik didės.

Lietuvos išgyvenimui ir ekonominiam klestėjimui, Ž. Maurico nuomone, užtektų Vakarų Europos, Skandinavijos ir JAV rinkų.

Lygina su Rusija

Kinijai pradėjus blokuoti kiniškų prekių eksportą į Lietuvą, mažmeninei prekybai neturėtų kilti didesnių iššūkių, neabejoja Ž. Mauricas.

Bendroje ES rinkoje, kuri yra tarsi kiauras rėtis, jo nuomone, didžiosios e. parduotuvės gali prekių atsisiųsti per Lenkiją.

„Problemų gali kilti verslams, kurie importuoja kokius nors tarpinius produktus.

Tarkime, gamina kokį nors galutinį produktą, pavyzdžiui, baldą ir tam tikrus komponentus siunčia iš Kinijos.

Čia gali būti tam tikrų iššūkių, nes dideliems kiekiams gaminių reikia tos išmuitinimo sistemos. Nėra taip paprasta greitu metu surasti kokią nors alternatyvą.

Tai čia turbūt bus tam tikrų laikinų iššūkių“, – Alfa.lt sakė Ž. Mauricas.

Dabar yra kelis kartus pabrangęs transportavimas iš Azijos į JAV ir Europą, sutrikusi tiekimo grandinė, todėl vėluoja ir Kinijoje gaminamų produktų pristatymas. Todėl įmonės jau anksčiau pradėjo ieškoti alternatyvų.

„Kinija nėra vienintelė šalis, kuri gamina. Yra Taivanas, Pietų Korėja, Japonija, Malaizija, kitos Pietryčių Azijos šalys, Vietnamas, Filipinai“, – vardijo ekonomistas.

Ž. Mauricas pastebėjo, kad pastaraisiais metais labai sumažėjo ES investicijų srautas į Kiniją. „Kokius dvejus–trejus metus iš Europos Sąjungos labai ženkliai krito, nepanašu, kad atsigaus, – mano jis.

– Laiko klausimas, kada didesnė dalis Europos šalių susidurs su tokiais dalykais, su kuriais dabar susiduria Lietuva. Lietuvai tai dar gali išeiti į gera, nes jie bus pirmieji. Panašiai buvo su Rusija.

Kai perorientavome į Vakarus savo rinkas, kitos šalys, kurios dar ten bandė kažkokius palaikyti ryšius – ta pati Ukraina ir Moldova, vis tiek turėjo tą patį daryti.“

Ekonomistas priminė, jog ir Vakarų Europos šalys po truputį traukiasi iš Rusijos. „Žiūrėkite, kiek anksčiau į Rusiją ateidavo investicijų, tarkime, į tą pačią automobilių pramonę. Tai dabar praktiškai jų (investicijų – red.) visiškai nėra.

Niekas apie tai per daug nekalba, bet Rusijos rinka labai sumažėjo – beveik du kartus krito naujų automobilių pardavimas, palyginti su 2014 m. Ir jau praktiškai Vyšegrado šalių rinka yra didesnė negu Rusijos. Tai net ir nebeapsimoka“, – pastebėjo jis.

Takoskyra didės

Ž. Mauricas prognozuoja, kad takoskyra tarp Kinijos ir Vakarų didės. „Viena vertus, pasaulyje ryškėja takoskyra tarp demokratinių ir autokratinių valstybių.

Bet taip pat didėja takoskyra ir per kitas prizmes. Pasiteisinimų ir kitų randama: žaliasis kursas ir t. t. Pavyzdžiui, yra labai taršus jūrų transportavimas iš Kinijos, tai kainos ateityje kils.

Matome, kad Diržo ir kelio iniciatyva nelabai patinka Europos Sąjungai. Tai realiai ta takoskyra didės“, – prognozavo jis.

Ž. Mauricas priminė, kad Kinijoje šių metų pavasarį vyko Komunistų partijos suvažiavimas, jame priimta sprendimų, kurie įvarys dar didesnį pleištą tarp Azijos galybės ir Vakarų. „Kinai išsikėlė tikslus, tarp jų – tolesnės autonomijos didinimo.

Kinija nori tapti savarankiškesnė nuo likusio pasaulio, mažiau priklausoma nuo importo, investuoti daug į pramonę, mažiau į paslaugas.

Tai vėlgi kažkokios labai didelės naudos Vakarų įmonėms vis mažiau bus ateityje iš Kinijos“, – svarstė Ž. Mauricas.

„Taigi, Kinija pati užsidaro nuo pasaulio. Mes, aišku, gal labai ekstremalią poziciją užėmėme. Rizika yra, jeigu Kinija ir Vakarai vėliau suartėtų, bet kol kas pagrindinis scenarijus yra, kad takoskyra didės.

Tai jeigu ji didės, tokiai mažai šaliai kaip Lietuva geriau vis dėlto kažkokią vieną pusę palaikyti, nesiblaškyti, nes blaškymasis dažniausiai priveda prie to, kad pakliūsi į padėtį, kai nei žvirblio rankoje, nei briedžio girioje“, – sakė ekonomistas.

Ž. Mauricas kartu atkreipė dėmesį, kad, labiau susisaisčius su Kinija ekonomiškai, po to didėja ir politinė priklausomybė.

„Kur Kinija investavo į šalių infrastruktūrą, pavyzdžiui, Pietų Europos, Pietų Amerikos, Afrikos šalių, jau jaučiama didesnė Kinijos įtaka. Toms šalims jau sunkiau išlaviruoti“, – pastebėjo ekonomistas.

Jo nuomone, Lietuvai visiškai ir su kaupu užtenka Vakarų rinkų ir Airija galėtų būti mums tokios išmintingos ekonominės politikos pavyzdys.

„Airija turi dvi rinkas – JAV ir Jungtinę Karalystę, jos sudaro apie 80 proc. viso eksporto. Praktiškai ši šalis gali gyventi tik su tomis dviem šalimis. Labai maža tikimybė, kad Jungtinės Valstijos labai supyktų ant Airijos.

Tai demokratiškos, saugios šalys. Manau, Lietuvai panašiai reikėtų elgtis: orientuotis į Skandinaviją ir Vakarų Europą bei JAV“, – sakė Ž. Mauricas.

Blokuoja eksportą

Alfa.lt primena, kad Europos Komisija (EK) praėjusią savaitę kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) dėl Kinijos Lietuvai taikomų neoficialių sankcijų, bet Pekinas neatsiliepė į ES paklausimus. 200 Lietuvos įmonių vienaip ar kitaip vis dar susiduria su Kinijos daromomis eksporto kliūtimis.

Kaip trečiadienį rašė IQ, EK vicepirmininkas Valdis Dombrovskis ir ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis pagrasino imtis priemonių prieš Pekiną. Kiek anksčiau Vilnius kreipėsi dėl Lietuvos išmetimo iš Kinijos muitų sistemos.

Pati Kinija neigia, kad blokuoja Lietuvos eksportą.

Antradienį Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Ričardas Sartatavičius pranešė, kad mūsų šalies įmonės buvo sugrąžintos į Kinijos muitinės sistemas, iš kurios Lietuva buvo išbraukta prieš dvi savaites ir lietuvių verslininkai negalėjo išmuitinti prekių Kinijoje.

Tačiau, IQ šaltinių duomenimis, tik labai mažai daliai Lietuvos kompanijų pavyko išmuitinti savo produkciją, ir tokia situacija tęsiasi iki šiol.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius anksčiau tvirtino, kad Lietuva buvo išbraukta iš elektroninės muitinės deklaravimo sistemos, vėliau vėl atsirado. V. Janulevičius pranešė ir apie naują tendenciją.

Pasak jo, pradėtas riboti kiniškų prekių eksportas iš Kinijos uostų į Lietuvą.

Kaip teigė IQ šaltiniai, Kinija daro viską, kad nebūtų aiški sistema ir nebūtų galima surinkti medžiagos PPO bylai. Be to, valstybinis „China Post“ kai kuriuose Kinijos miestuose nepriima į Lietuvą siunčiamų siuntų.

Lietuvos ir Kinijos santykiai ypač pablogėjo, kai Lietuva pranešė atidaranti Taivano atstovybę Vilniuje, kuri duris atvėrė lapkričio antroje pusėje.

Kinija atšaukė savo ambasadorių Lietuvoje ir pareikalavo, kad Vilnius padarytų tą patį. Be to, Pekinas ėmė grasinti įvairiausiomis sankcijomis. Jau tuomet Lietuva kreipėsi ES palaikymo ir Briuselis dar kartą deklaravo, kad laikosi vienos Kinijos politikos (Pekinas Lietuvos sprendimą atidaryti Taivano (taivaniečių) atstovybę interpretuoja kaip šio principo pažeidimą), bet pabrėžė, kad tiek ES, tiek šalys narės atskirai turi teisę plėtoti santykius su Taivanu.

Pastaraisiais metais labai sumažėjo ES investicijų srautas į Kiniją.  Pixabay