Elektra smarkiai atpigo, bet ne vartotojams

(2)

Nors elektros kaina biržoje grįžo į daugmaž normalų lygį (apie 20 centų už kilovatvalandę), vartotojams nuo to nė kiek ne lengviau. Nepriklausomi tiekėjai ir toliau siūlo planus, kuriuose kaina - dvigubai didesnė.

O net jei ir sumažins naujiems vartotojams, daugumai esamų nuo to nebus lengviau.

Energetikos ministras Dainius Kreivys tikina, esą įstatymas leidžia vartotoją pakeisti ir pereiti pas tą, kuris siūlo pigiau, tačiau nutyli, kad daugumai vartotojų, paliekančių pasirinktą tiekėją, grės šimtai eurų netesybų.

Pagaliau ėmė pigti

„Kas yra tikrai svarbu ir gera žinia, šiandien tarptautinėse energetikos rinkose matome stabilų energetikos išteklių kainų kritimą. Ar tai būtų dujos, ar tai būtų elektra.

Ir jeigu žvilgtelsime, ką mes turime savo šalyje, tai „Nord Pool Spot" biržoje, palyginti su baisiuoju rugpjūčiu, kai turėjome piką, šiandien elektros kaina yra tris kartus mažesnė.

Vidutinė elektros kaina Lietuvos prekybos zonoje praėjusią savaitę buvo 146 eurai už megavatvalandę, arba 15 centų už kilovatvalandę.

Tai yra 20 proc. mažesnė nei prieš tai buvusią savaitę arba 4 kartus mažesnė kaina nei rekordinę rugpjūčio savaitę, kai kaina Lietuvos prekybos zonoje buvo 58 centai už kilovatvalandę", - per Vyriausybės pusvalandį Seime kalbėjo D.Kreivys.

Anot jo, dujų kainos taip pat reikšmingai krenta.

„Kai rugpjūtį buvo pildomos saugyklos ir V. Putinas nuosekliai prisukinėjo tuo metu dar veikiančius „Nord Stream" vamzdžius, dujų kaina biržoje buvo pasiekusi net 330 eurų už megavatvalandę.

Šiandien konkrečiai yra 108 eurai, tai vėlgi matome, kad dujų kainos yra tris kartus žemesnės. Krentančios elektros ir dujų kainos mažina buvusią įtampą, tačiau ir toliau išlieka galimybė, kad pavasarį, vasaros pradžioje, jeigu turėsime tebesitęsiantį karą, kainos gali vėl pakilti.

Atsižvelgdamas į tai ir lankydamasis praėjusią savaitę JAV su sekretore ir administracijos žmonėmis kalbėjausi apie ilgalaikius kontraktus. Ilgalaikiai kontraktai yra būtini.

Ypač mums ilgalaikiai kontraktai yra svarbūs užtikrinti stabilias, vienodas kainas pažeidžiamiems vartotojams, tiems, kuriems tiekiame dujas, sakykime, ESO tiekia dujas.

Kainų perspektyva, kaip minėjau, nėra stabili.

Galiu tik pasidalinti įžvalgomis, kad šiuo metu beveik 35 dujiniai laivai stovi prie Ispanijos krantų ir negali būti iškrauti, nes kainos yra per mažos.

Laukia, kol kainos pakils, kol Europoje atšals orai, tuomet jie galės brangiau parduoti dujas, nes jos nupirktos gana brangiai.

Štai kokią padėtį turime dujų rinkoje", - sakė D.Kreivys.

Jokios logikos

Parlamentaras Petras Gražulis ministrui uždavė labai logišką klausimą, tiesa, prieš tai kiek iš D.Kreivio pasišaipęs.

„Gerbiamas ministre, žinoma, neklausiu jūsų, kiek už elektros energiją moka „Moki-veži". Kaip suprantu, jau jūs 12 metų ten nedirbate.

Bet kitą klausimą aš noriu jums užduoti, jį man labai dažnai užduoda žmonės. Šiandien žiūriu į „Nord Pool" - kaina yra 21,02 cento.

Praeitą mėnesį buvo beveik apie 20 centų vidurkis, tačiau tiekėjai siūlo sudaryti kainas su elektros vartotojais po 50 centų ir daugiau.

Kaip suprasti? Kodėl tokios didelės žirklės tarp biržoje esamų kainų ir tų nepriklausomų vartotojų?" - teiravosi P. Gražulis.

D. Kreivys pažymėjo, kad kainos biržoje tuoj bus net dar mažesnės.

„Jūsų įvardinta kaina yra ganėtinai aukšta, nes šią savaitę neveikia „NordBalt", mūsų kabelis su Švedija, tai tas kainas turime net be „NordBalt". Kitą savaitę, kai kabelis pradės veikti visu pajėgumu (o iki remonto jis veikė 90 proc. pajėgumu), tikrai turėsime dar geresnę situaciją.

Dėl tiekėjų. Tiekėjai turbūt siūlo kainas ne tik po 50 centų, bet priklausomai nuo sutarties ilgio - didesnes, mažesnes.

Galiu tik tiek pasakyti, kad kainoms ilgesniu laikotarpiu laikantis tokio lygio, tiekėjai bus priversti leisti kainas. Ir visi žinome, kad vartotojas visą laiką turi galimybę pasirinkti, net ir sudaręs sutartį turi galimybę pasirinkti - pakeisti tiekėją, išeiti pas kitą tiekėją.

Tą garantuoja įstatymas", - tikino D.Kreivys.

Nutyli tiesą

Tačiau Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos narė Laima Nagienė „Vakaro žinioms" konstatavo, kad ministras nutylėjo labai svarbų faktą.

„Daugelis žmonių su nepriklausomais tiekėjais pasirašė sutartis, kuriomis kainas užfiksavo 5-eriems ar net 7-eriems metams.

Taip, įstatymas leidžia pasirinkti kitus tiekėjus, tačiau jei iš savo tiekėjo išeisi nepraėjus laikotarpiui, kuriam užfiksuotos kainos, teks mokėti didžiules netesybas", - pažymėjo L.Nagienė.

Pavyzdžiui, „Enefit" siūlo kainas (38,342 cento už kilovatvalandę) fiksuoti 7 metams.

Tačiau jei nepraėjus šiam laikotarpiui nuspręsite rinktis kitą tiekėją, teks mokėti netesybas - po 3,6 euro už kiekvieną iš tiekėjo „pavogtą" mėnesį.

Maksimali netesybų suma - 302,4 euro.

Tiesa, ketvirtadienį „Enefit" išplatino pranešimą, esą įmonė, reaguodama į susidariusią situaciją rinkose, iki 29 centų už kilovatvalandę laikinai sumažina elektros tiekimo kainas naujose sutartyse.

Esą pasiūlymas galioja iki lapkričio 27 d. pasirašantiems 84 mėn. sutartį su planu „Superžalias".

Tačiau įmonės tinklalapyje vis dar buvo skelbiama, kad su šiuo planu kaina - 38,342 cento.

Kokias gi kainas šiuo metu, kai biržoje elektra kainuoja apie 20 centų, siūlo kiti nepriklausomi tiekėjai? Panagrinėjome populiariausius pasiūlymus.

Pavyzdžiui, „Elektrum Lietuva" - 39,966 euro, jei kainos peržiūrimos kas pusmetį, po 45,937 cento, jei kainos fiksuojamos dvejiems metams, po 41,841, jei kainos fiksuojamos trejiems metams. „Ignitis" planai svyruoja tarp 42 ir 44 centų. „Birštono elektra" siūlo po 41,63 cento, tačiau nenurodo, kokiam laikotarpiui kaina fiksuojama. Laikotarpio nenurodo ir „Egto energija".

Tačiau įdomu, kad jos vienas iš planų vadinasi „Egto sąžiningas (birža)". Jį pasirinkusiems tektų mokėti po 46,595 cento.

Todėl neaišku, kodėl pavadinime figūruoja žodis „birža", jei kaina - kone pustrečio karto didesnė nei biržoje.

Moka pasiteisinti

Parlamentaras Kęstutis Vilkauskas ministrui priminė, kad dalį „Ignitis grupė" akcijų valdo ir privatūs asmenys.

„Ignitis" gavo apie 100 mln. pelno. Logiška, kad tie privatūs asmenys ar privatūs akcijų pirkėjai nori pelno.

Kaip jūs manote, ar negalėtų būti mažinami šito pelno sąskaita tarifai ir galbūt vertėtų suskaičiuoti, kad galbūt tas akcijas reikėtų ir išpirkti?", - teiravosi parlamentaras.

„Akcijas visą laiką galima išpirkti, tiktai reikia tam turėti pinigų.

Noriu atkreipti dėmesį, kad „Ignitis", išplatindamas akcijų emisiją, gavo beveik 0,5 mlrd. (šiek tiek mažiau) lėšų, kurias investavo į skirtingus projektus, taip pat ir į projektus Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje, iš kurių ir gauna labai didelę naudą.

Noriu netgi pasakyti, kad būtent tais pinigais ir buvo iš dalies dengiami aukšti mūsų elektros vartotojų tarifai.

Taip pat įmonę „Ignitis", rinkoje veikiančią įmonę, turbūt turėtume skatinti kuo daugiau investuoti ir kuo daugiau uždirbti pelno.

Kuo daugiau pelno uždirba, tuo daugiau dividendų sumoka į valstybės biudžetą", - įrodinėjo D.Kreivys, tačiau tokie jo teiginiai plenarinių posėdžių salėje sukėlė didžiulį tuo nepatikėjusių Seimo narių šurmulį.

Komentuoja Seimo narys, šešėlinės „valstiečių" vyriausybės finansų ministras Valius ĄŽUOLAS:

„Aš su nepriklausomais tiekėjais dažnai bendrauju, nes žmonės klausia, kodėl jie vartotojams siūlo tarifus po 40 centų už kilovatvalandę ir daugiau, nors šiuo metu biržoje kainos yra dvigubai mažesnės.

Konstatuoti galima viena: karteliniai susitarimai pas juos yra. Jų kainos vienų nuo kitų skiriasi vos keliais centais. Aš jų užklausiau, kodėl dabar, kai kaina biržoje yra maža, jie siūlo tokias dideles kainas. Atsakymas buvo toks: „Tokia yra mūsų kainų politika".

Bet kaip pas visus nepriklausomus tiekėjus gali būti tokia pati kainų politika?", - retoriškai klausė V.Ąžuolas.

Parlamentaras „Vakaro žinioms" sakė, kad nepriklausomų tiekėjų teiravosi ir apie tai, ar dabar galima pasirinkti planą, kuriame kainos sutaptų su dabartinėmis biržos kainomis.

„Viena iš įmonių pasakė, kad ji į vartotojui siūlomą planą įtraukia ne dabartinę kainą biržoje, o ima trijų mėnesių vidurkį. Bet biržos esmė ir yra tokia, kad būtų galimybė pasirinkti tuo metu esančią kainą. Įmonė ir vėl atsakė: „Tokia mūsų kainų politika". Štai kodėl siūlo po 40 centų ir daugiau.

Nes kai imamas trijų mėnesių vidurkis, aišku, kad kainos bus išpūstos, nes jos nukrito tik dabar", - pastebėjo Seimo narys.

V.Ąžuolas piktinasi, kad energetikos ministras D.Kreivys ir kiti valdantieji „Perlas energija" klientus, įmonei paskelbus apie veiklos stabdymą, spaudė rinktis kitą nepriklausomą tiekėją, gąsdindami, kad nepasirinkusiems garantinio tiekimo kainos bus žvėriškos.

Todėl daugelis žmonių patikėjo ir pasirinko kitus tiekėjus, užsifiksuodami kainas 5 metams ir daugiau. Ir tai padarė tuo metu, kai jos siekė 40 centų už kilovatvalandę ir daugiau.

Tuo metu visuomeninio tiekimo kainos priklausomai nuo pasirinkto plano šiuo metu yra apie 33 centus už kilovatvalandę be valstybės kompensacijos arba 24 centai su kompensacija.

Tačiau grįžti į visuomeninį tiekimą „Perlas energija" klientams, kurie priklauso ne trečiam liberalizavimo etapui, neleista.

„Daugelis žmonių tapo įkaitais, nes daugeliui metų užsifiksavo kainas, kai jos buvo didelės.

Be to, vartotojai buvo išrūšiuoti. Vieniems leista grįžti į visuomeninį tiekimą, kitiems, nors jie klusniai vykdė sąlygas ir antrajame etape pasirinko „Perlas energiją", neleista", - reziumavo V.Ąžuolas.

respublika.lt

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder