„Grigeo Klaipėda“: byloje dėl žalos Kuršių marioms įgyvendinsime aplinkos atkūrimo priemones ir sieksime susitaikyti su valstybe

„Džiaugiamės, kad teisinis procesas juda į priekį ir pagaliau bus gauti teisiniai atsakymai į visus kilusius klausimus. Iškart po incidento prisiėmėme atsakomybę, atlikome vidinius tyrimus, nuolat bendradarbiaujame su mokslininkais, valstybės institucijomis, esame pateikę savo pasiūlymus, kaip galėtų būti atkurta aplinka“, – pranešime žiniasklaidai sako Tomas Eikinas, „Grigeo Klaipėda“ generalinis direktorius.

Teisinę atsakomybę už neteisėtus veiksmus „Grigeo Klaipėda“ prisiėmė dar praėjusių metų sausį. Įmonės iniciatyva buvo atliktas šio incidento vidaus tyrimas, patvirtinęs, kad dalis jos biologiškai neišvalytų nuotekų neteisėtai pateko į „Klaipėdos vanduo“ nuotekų sistemą, o iš jos – į Kuršių marias. Šio tyrimo rezultatai ir išvados paskelbti viešai.

„Grigeo Klaipėda“ pasitelkti tarptautiniai ekspertai nustatė, kad jos veiksmais reikšmingas neigiamas poveikis Kuršių marių vandens ekologinei ir cheminei būklei nebuvo padarytas.

Pasak T. Eikino, nepaisant to, „Grigeo Klaipėda“ yra pasirengusi įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones ir atlyginti visą patvirtintą žalą gamtai. Todėl dar šių metų birželį įmonė kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą su prašymu patvirtinti jos pasiūlytas aplinkos atkūrimo priemones.

Viena iš užsienio šalių praktika paremtų efektyvių aplinkos atkūrimo priemonių – nendrių pjovimas Kuršių marių pakrantėse. Projektas būtų įgyvendinamas kartu su Kuršių Nerijos direkcija ir padėtų valdyti prie Kuršių marių užžėlimo procesus, prisidėtų prie geresnių sąlygų paukščiams perėti.

Atlyginus žalą gamtai, pasak T. Eikino, bus pasiekti pagrindiniai šio proceso tikslai ir „Grigeo Klaipėda“ sieks susitaikyti su valstybe bei nutraukti baudžiamąjį procesą kuo greičiau.

„Grigeo Klaipėda“ yra didžiausia kartono ir korinio užpildo gamintoja Baltijos šalyse. Visa produkcija yra gaminama tik iš antrinės žaliavos – makulatūros.

Fabrike kasmet perdirbama apie 120 tūkst. tonų makulatūros, kuri daugiausia surenkama Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.