Išorinis uostas – ne užmirštas reikalas

Apie tai spalio 31-ąją kalbėta Seimo Jūrinių reikalų komisijos posėdyje.

Jame dalyvavęs Klaipėdos vicemeras Algirdas Kamarauskas teigė, jog Lietuvoje ateis laikas, kai bus nuspręsta dėl išorinio uosto būtinybės.

„Išorinis uostas visuose teritorijų planavimo dokumentuose yra (...) ateis laikas X, kai valstybėje bus priimtas sprendimas, kad reikia išorinio uosto, kad tikrai neturėtume problemų su to projekto įgyvendinimu“, – posėdyje sakė A. Kamarauskas.

Buvęs Klaipėdos meras, Seimo narys Vytautas Grubliauskas tikslinosi – ar valstybei jau nusprendus investuoti į uosto plėtrą pietinėje dalyje lieka išorinio uosto būtinybė.

„Patikslinkite mane – šiandieninis uosto prioritetas yra pietinė uosto plėtra su maksimaliu visos tos teritorijos išnaudojimu. Jeigu ši perspektyva išlieka, nekinta, tai tas išorinio uosto veiksnys arba išorinis uostas kaip infrastruktūra (...) kokią ir kada matytumėte perspektyvą, nes perspektyvą matote ir perspektyva kaip ir išlieka“, – klausė jis posėdyje.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Algis Latakas teigė, kad artimiausiu metu su išoriniu uostu susijusių veiksmų tikėtis nereikėtų, tačiau jie galėtų būti planuojami jau pradėjus pietinės plėtros darbus.

„Pietinio uosto išvystymas lieka 20-os Vyriausybės programoje, mes niekur negalime dingti ir šį projektą vystyti – be galo sunku, sudėtinga, daug kainuoja.

Galvojant apie išorinį uostą, tai nėra metų ar dviejų perspektyvoje, bet, mano supratimu, lygiai, paraleliai galėtų būti daromi planavimo dokumentai, ruošiamasi. Tai trunka nepaprastai ilgai ir kol ateis statybos metas pietinė dalis turėtų būti pilnai įdarbinta“, – komisijos posėdyje sakė A. Latakas.

Nauja pietinė teritorija turėtų užimti apie 100 hektarų, jos krantinės ilgis siektų 1,3 kilometro, gylis prie jos - 17 metrų, sudarytos sąlygos plėstis krovos terminalams ir priimti didžiausius į Baltijos jūrą įplaukti ir iš jos išplaukti galinčius „BALTMAX“ tipo laivus, kurių ilgis siekia iki 490 metrų, plotis - iki 70 metrų, o grimzlė - iki 15,5 metro.

Šiuo metu rengiami teritorijos plėtros projektiniai pasiūlymai, pirmųjų statybų darbų pradžios gali būti tikimasi ir 2026 metais.

Skaičiuojama, kad šioje dalyje per metus galėtų būti perkrauta apie 30 mln. tonų krovinių.

Remiantis ankstesniais skaičiavimais, pietinio uosto plėtrai reikės ne mažiau kaip 0,5 mlrd. eurų, o kiekvienas investuotas euras generuotų 3,4 euro grąžą ir per 25 veiklos metus Lietuvos ekonomikai atneštų 7 mlrd. eurų.

Nauja uosto dalis galėtų sukurti apie 500 darbo vietų.

Kad reikia svarstyti ir išorinio uosto planus, kalbėjo ir praėjusios Vyriausybės susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis – jis apie tokią galimybę kalbėjo lankydamasis Klaipėdoje 2025-ųjų pradžioje.

Išorinis uostas – tai dirbtinai suformuotas iškyšulys su maždaug 130 hektarų teritorija, prie kurios krantinių galėtų švartuotis didžiausi į Baltijos jūrą įplaukiantys laivai.

Ši idėja Klaipėdoje svarstoma jau ilgiau nei dešimtmetį, jai anksčiau aktyviai priešinosi visuomenė.