Tai siūlantį Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektą įregistravo Seimo nariai „valstiečiai“ Giedrius Surplys ir Tomas Tomilinas, liberalas Eugenijus Gentvilas ir konservatorius Kazys Starkevičius.
Tikimasi, kad tokia įstatymo pataisa leistų pritraukti trūkstamų darbuotojų sezoniniams darbams kaime.
Pasak Seimo nario G. Surplio, šiuo metu Gyventojų pajamų įstatyme nustatytas 1 750 eurų neapmokestinamas atlygis ekonomikai augant liko užstrigęs.
„Neapmokestinamajam pajamų dydžiui šiuo metu siekiant 4 800 eurų, žemdirbiams darosi sunku prisikviesti darbuotojų sezoniniams darbams pagal paslaugų kvitus mokant iki 1 750 eurų. Darbo jėgos trūkumą žemdirbiai neretai bando spręsti įdarbindami asmenis iš trečiųjų šalių. Prilyginus pagal paslaugų kvitus dirbančių žmonių pajamas NPD, žemdirbiai lengviau rastų sezoninių darbuotojų, o žmonės galėtų daugiau uždirbti kaime. Sezoninis darbas taptų patrauklesnis būtent Lietuvos Respublikos piliečiams“, – sako G. Surplys.
Kaip pažymima dokumento aiškinamajame rašte, žemės ūkio veikla pasižymi sezoniškumu, todėl įprastinės darbo sutartys ne visada yra patraukliausia darbuotojų samdymo forma. Pasiteisinusi sezoninių darbų paslaugų kvitų sistema žemės ūkio sektoriuje sudaro galimybes dirbti tiems žmonėms, kurie neturi ilgalaikio darbo įgūdžių arba nenori dirbti nuolat.
Pagal Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymą vienas asmuo pagal paslaugų kvitus gali dirbti iki 90 dienų per mokestinį laikotarpį.
Vidutiniškai per metus parduodama 2 700 kvitų knygelių (vienoje knygelėje 50 kvitų). 2015–2019 metų duomenimis, per metus vidutiniškai buvo apie 20 tūkst. asmenų, teikusių paslaugas nors vieną dieną per metus.
Siūloma, kad Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisa įsigaliotų šių metų birželio 1 d.
Jadvyga Bieliavska (ELTA)
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą