Įvardijo sritį, kurią netrukus bus privaloma išmanyti daugeliui: specialistų poreikis auga, tačiau susiduriama su kompetencijų trūkumu

Vis dėlto Kauno technikos universiteto (KTU) aplinkos inžinerijos instituto direktorė prof. dr. Žaneta Stasiškienė tikina, kad nepaisant išaugusio tvarumo specialistų poreikio, vis dar susiduriama su jų kompetencijų trūkumu.

Tvarumo lyderio pozicijos poreikis atsirado dėl kelių priežasčių

Praėjusių metų pabaigoje Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė, kad anksčiau vyr. inžinieriaus pareigas ėjęs Anton Nikitin nuo šiol užims tvarumo vadovo poziciją.

Anot iniciatyvos „Tvari Lietuva“ kalbintų savivaldybės specialistų, pareigybė atsirado siekiant sistemiškai formuoti požiūrį į miestą tvarumo atžvilgiu, taip pat darbų padaugėjo Vilniui tapus žaliąja sostine – vienu iš 100 Europos miestų, siekiančių klimato neutralumo.

„Savivaldybėje ir jai pavaldžiose įmonėse daug dėmesio skiriama aplinkosaugos, socialinės atsakomybės ir korporatyvinio valdymo (angl. ESG) standartų užtikrinimui.

 Reikėjo tvarumo iniciatyvų ir veiklų koordinatoriaus, kad dar sklandžiau ir sistemiškiau judėtume darnios plėtros tikslų link – tiek miesto, įmonių grupės, tiek ir organizacijos mastu“, – iniciatyvai „Tvari Lietuva“ komentuoja Vilniaus miesto savivaldybės specialistai.

„Ignitis grupės“ tvarumo vadovas V. Neviera, anksčiau įmonėje dirbęs komunikacijų specialistu, prisimena 2011-2012 metus, kada tvarumo temomis kalbėta nedaug – labiau buvo diskutuojama apie korporatyvinę socialinę atsakomybę.

Anot pašnekovo, šį klausimą aptardavo komunikacijos padaliniai, kurie rūpinosi ir įvairiomis iniciatyvomis, ataskaitomis. Tačiau 2018 m., kuriant centralizuoto komunikacijos centro struktūrą, specialistai pastebėjo, kad šalia ryšių su visuomene, rinkodaros temų vis didesnę svarbą energetikos sektoriuje užima darnaus vystymosi, tvarumo temos.

„Mūsų strategija jau buvo pradėta orientuoti link atsinaujinančios energetikos, turėjome pirmuosius vėjo parkus ir panašiai. Matėme, kad tas poreikis auga, didėja. Ėmiausi tvarumo srities vystymo – domėjausi, kokie reikalavimai, kokias ataskaitas reikia teikti.

2020 m. bankai ėmė signalizuoti, kad grupei pravartu turėti tvarumo istoriją, kuri jau tada buvo svarbi investuotojams. Turėjome pasistūmėti į priekį. Tais metais padarėme nemažai darbų“, – sako V. Neviera.

Ne ateities, o dabarties profesija

Nors apie tvarumo lyderio ar specialisto profesiją vis dar kalbama ateities perspektyvoje, prof. dr. Žaneta Stasiškienė sako, kad akademinėje bendruomenėje apie tai imta diskutuoti jau prieš 25–30 metų.

V. Neviera antrina ir priduria, kad pradėti samdyti specialistus buvo verta ir gerokai anksčiau. Kalbant apie ateitį, jo teigimu, daugumos profesijų atstovai turės įgyti žinių tvarumo srityje.

„Mūsų įmonė tai supranta jau dabar, tad svarbiu tikslu tapo tvarumo klausimų integravimas į organizacijos gyvenimą. Svarbu, kad darbuotojai suprastų principus, reikalavimus ir juos įgyvendintų savo veikloje.

Kai pati organizacija ims veikti tvariai, tuomet tvarumo vadovo tikslas bus įgyvendintas“, – sako „Ignitis grupės“ atstovas.

Jis pastebi, kad gausėjantys reikalavimai, kurių šiuo metu sulaukia didesnės organizacijos, netrukus bus taikomos ir mažesnėms įmonėms.

„Reikia pripažinti, kad reguliavimas tam tikrus procesus pagreitina. Tikiu, kad daugumai kalbėjimas apie sudėtingus dalykus skamba atstumiančiai, nesuprantamai.

Bet kai imi matyti, apie ką tas tvarumas, žiedinė ekonomika, paaiškėja, kad tai apie efektyvesnį, atsparesnį veiklos valdymą ilgesnėje perspektyvoje“, – įsitikinęs pašnekovas.

Tvarumo lyderiams trūksta kompetencijų

Tvarumo vadovo poziciją dažniausiai užima rinkodaros, komunikacijos ar aplinkosaugos specialistai, tačiau, KTU aplinkos inžinerijos instituto direktorės prof. dr. Ž. Stasiškienė teigimu, vien šių įgūdžių nepakanka.

Anot jos, dirbantiems tvarumo srityje dažnai pritrūksta kompetencijų, ypač kai prieinama prie sisteminių vertinimų, sprendimų priėmimo, plėtojimo klausimų.

Pašnekovė sako, kad Lietuva neturi konkrečios tvarumo lyderių sertifikavimo, kompetencijų atestavimo sistemos, o tai neretai sukelia keblumų.

„Nemažai bendraujame su pramonės organizacijomis. Kartais jų pasiteiraujame, kokius reikalavimus kėlė priimdami tvarumo vadovą. Pasirodo, paskelbė konkursą, kurio reikalavimai – kaip aplinkosaugos specialistui. Reikia ne tik to, todėl šia tema kalbu jau kelerius metus. Tvarumą reikėtų suprasti plačiai, išmanyti lietuvių ir anglų kalbomis profesiniu lygiu, vienas iš pagrindų – techninės žinios. Tokių specialistų Lietuvoje nedaug“, – įsitikinusi ji.

„Ignitis grupės“ tvarumo vadovas teigia, kad būtinos ne tik akademinės žinios – tvarumo vadovas su visa komanda yra išsiugdę nuolatinio mokymosi kultūrą. Savo ruožtu  specialistas gilinosi į psichologijos apsektus, finansų sritį, domėjosi emisijų skaičiavimu. Anot pašnekovo, esant vadovo pozicijoje nebūtina išmanyti visko – tam yra komanda, kurią sudaro įvairių sričių specialistai.

„Turiu puikią komandą, kuri rūpinasi viskuo, pradedant nuo šiltnamio efektą sukeliančių dujų rodiklių skaičiavimo, aplinkosaugos, bioįvairovės specialistų iki žmonių, kurie išmano energetinio efektyvumo klausimus.

Didžioji dalis kompetencijų vis dėlto susijusios su aplinkosauga. Turime kolegų, kurie yra baigę politikos mokslus ir dirbę su klimato kaitos strateginiais klausimais“, – tikina pašnekovas.

Tvarumo lyderius ruošia ir universitetai

Tvarumo lyderio pozicijai Lietuvoje ruošia ir prof. dr. Ž. Stasiškienės atstovaujamas universitetas. Anot jos, tam skirta atskira studijų programa „Darnus valdymas ir gamyba“ (angl. Sustainable Management and Production).

Pašnekovė teigia, kad susidomėjimas šia programa kinta – pirmaisiais metais į programą įstojo 7 studentės, vėliau besimokančiųjų skaičius pakilo iki 24 studentų.

Didesnio susidomėjimo programa, deja, nesulaukė ir ėmus daugiau kalbėti apie žiedinę ekonomiką – dabar „Darnų valdymą ir gamybą“ studijuoja 15 pirmakursių.

KTU aplinkos inžinerijos instituto direktorės teigimu, šios specialybės studentai išmoksta vertinti technologinį procesą, verslo modelius, verčių grandines, kaip jos sąveikauja ekosistemoje, kokie reglamentavimai galioja ES ir Lietuvoje.

„Tai sudėtinga, stereotipiniu matymu apipinta sritis, atbaidanti jaunus žmones. Chemija ir biochemija – taip pat ateities mokslai, tačiau prie šių programų durų jaunimas eilėmis nesirikiuoja.

Velkasi tam tikras šleifas, neva dirbdamas aplinkosaugos srityje nuolat sulauksi tikrintojų, pildysi atliekų žurnalus, turėsi užtikrinti darbų saugą ir kokybę, o atlygis neužtikrins oraus gyvenimo.

Iš tiesų – nedaug įmonių sparčiai žengia į priekį, mąsto apie mokslo paremtų tikslų įgyvendinimą ar rengia ataskaitas, keičiančias gamybinius procesus iš esmės“, – sako ji.

Prof. dr. Ž. Stasiškienės teigimu, jai teko ne kartą susidurti su pramonės atstovų pasipriešinimu, žiedinę ekonomiką vadinančių verslo žlugdymu. Tačiau tam, kad organizacijos išliktų ir konkuruotų Europoje ir pasaulyje, anot pašnekovės, suprasti ir išmanyti šiuos procesus privaloma.