Jaunimas kimba į darbus: iš valstybės nelaukia nieko ir rožinių akinių nenešioja

Eurostat duomenimis, per metus jaunimo (iki 25 metų) nedarbas sumažėjo 8 procentiniais punktais – iki 11,5 procBedarbiais, to paties tyrimo duomenimis, vis dar yra apie 8000 jaunuolių. Užimtumo tarnybos duomenimis, jaunimo (16–24 metų) nedarbas sausio–gegužės mėn. mažėjo nuo 17,1 iki 12,1 proc. 

Tai viršija šalies vidurkį, kai bendrai nedarbas per tą patį laikotarpį sumažėjo mažiau nei 3 proc. – nuo 16,4 iki 13,8 proc.

Darbuotojų ieško visi

Atėjus vasarai, vis daugiau jaunuolių ieško sezoninio darbo, tačiau tai nėra lemiamas faktorius. Pasak darbo ir darbuotojų paieškos portalo Cvbankas.lt vadovo Tomo Toleikio, natūralu, kad nedarbo lygis sumažėjo apskritai, įskaitant ir jauniausias darbo ieškotojų grupes.

„Situacija darbo rinkoje yra išties karšta – darbo skelbimų kaip niekada daug, o kandidatų aktyvumas lieka panašus į praėjusių metų rudens lygį“, – sakė T. Toleikis. 

Anot jo, darbdavių aktyvumas yra išaugęs, jei ne rekordiškai, tai bent pastarojo dešimtmečio masteliu.

Atitinkamai prieš vasarą darbo ieškančių jaunuolių Cvbank.lt bangos nesijaučia. „Dalis ateina ieškoti darbo vasarai, o kiti nori pailsėti. Vieni kitus subalansuoja ir aktyvumo lygis lieka panašus. Šuolio tikrai nesijaučia“, – teigė Cvbank.lt vadovas.

Pasak T. Toleikio, panašus balansas yra ir tarp tų jaunuolių, kurie ieško nuolatinio darbo, ir tarp tų, kuriuos domina sezoninis uždarbis. Ilgalaikio darbo ieškantis jaunimas paprastai kreipiasi į prekybos ir klientų aptarnavimo sektorius, kurių nevengia ir sezoninio uždarbio ieškotojai. Tačiau pastarieji labiau orientuoti geografiškai – į pajūrio regioną ir kitas kurortines zonas.

Taip pat populiarūs sezoniniai darbai gamybos sektoriuje, pavyzdžiui, maisto pramonėje.

Ar jaunimo lūkesčiai neperžengia tikrovės ribų? Pasak T. Toleikio, kokie bebūtų jaunų aplikantų lūkesčiai, jie savo ketinimus patvirtina, siųsdami gyvenimo aprašymus į tam tikras įmones, kurių siūlomus atlygius jau kurį laiką mato skelbimuose, kaip to reikalauja įstatymas. „Jei jaunas žmogus spaudžia nuorodą į skelbimą, matyt, jis daugiau ar mažiau sutinka su ten nurodytu atlyginimu“, – sakė Alfa.lt pašnekovas.

„Galbūt ir yra dalis jaunuolių, turinčių kitus pragyvenimo šaltinius, pavyzdžiui, tėvų paramą.

Gal jie ir deda pernelyg didelius lūkesčius į potencialias pareigas, o labiausiai – uždarbį. Tačiau dauguma elgiasi gan racionaliai ir adekvačiai“, – sakė T. Toleikis.

Savo ruožtu darbdaviai, nors ir negali akcentuoti jaunimo paieškos (tai reikštų diskriminacinį požiūrį), gana mielai samdo jaunuolius, nes tikisi užsiauginti darbuotojus.

Šiuo atveju ne taip daug lemia bent jau gana žinoma galimybė, kad jauniems darbuotojams galima mokėti mažesnį atlyginimą. Anot T. Toleikio, darbuotojų trūksta vis labiau, o kvalifikuotų ir patyrusių darbuotojų surasti šiandien gana sunku.

Tokiomis sąlygomis pats faktas, kad reikia į darbą pritraukti žmogų, nulemia laisvesnį požiūrį į kandidatą.

Be iliuzijų apie „švogerių kraštą“

Su Alfa.lt kalbėjęs 23 metų vilnietis Julius teigė, kad darbą bent jau sostinėje susirasti nėra sunku, jei esi nepretenzingas. „Jei esi pasiruošęs dirbti greitojo maisto restoranuose arba telemarketinge – tikrai rasi“, – sakė Julius.

Pasak jo, Lietuvoje ne tiek svarbus gerai surašytas gyvenimo aprašymas, kiek pažintys – savanoriavę ar praktiką atlikę draugai gali suteikti naudingų kontaktų ir rekomendacijų, palengvinti kontaktą su potencialiais darbdaviais.

Universitete studijuojantis jaunuolis teigia, kad mokslus ir darbą galima derinti – pats užsiima įvairomis veiklomis. Tačiau jam aktualesni sezoniniai atostogų meto darbai, kuriems galima atiduoti didesnę dalį laiko.

Anot Alfa.lt kalbinto jaunuolio, tokių darbų paieška labai priklauso nuo asmeninio nusiteikimo – vieni kelia aukštus reikalavimus, o kiti priima faktą, kad kartais jaunas žmogus rinktis nelabai turi iš ko, ypač jei skuba susirasti uždarbio šaltinį. 

„Jei nori susirasti rimtesnį darbą – reikia pažinčių ir rekomendacijų. Sezoniniam darbui – nebūtinai. Galima darbus ir su studijomis derinti, bet studijų pradžioje tai sunkiau“, – sakė Julius.

Anot jaunuolio, vienas perspektyvesnių sektorių vasaros sezoniniam darbui – maitinimo arba pramogų sektorius.

„Man asmeniškai būtų toks darbas, kuriame nereikia nuolat stirksoti saulėje ir kuo mažiau bendrauti su klientais.

Bet apskritai padavėjo arba panašus darbas yra gana populiarus su sąlyga, kad dirbi tokioje pozicijoje, kur gauni arbatpinigių“, – pasakojo jaunas vilnietis.

Jaunimas šiuo atveju ne taip priekabiai žiūri į santykius su darbdaviu arba darbo komfortą. Pasak Juliaus, didesnis atlygis skatina pakantesnį santykį su reikliais darbdaviais:

„Tai gana sąžininga – už gerą algą, atrodo, ir viršininkas gali būti piktas.“

Jauni sostinės gyventojai supranta, kad stebuklų šalies nėra, ir netgi po metų karantino „sprogusią“ darbo rinką vertina atsargiai – daug kas ieško darbuotojų, bet ir bedarbių daug.

Taip pat Julius praktiškai nieko nesitiki iš valstybės, išskyrus civilizuotų darbo santykių užtikrinimą.

„Vis dar pasitaiko darbdavių, kurie naudojasi didele jaunų darbuotojų rotacija ir nesumoka sutartos algos arba gainioja darbuotojus vykdyti jiems pagal darbo sutartį nenumatytų užduočių.

Tik to norėčiau iš valstybės – užtikrinti, kad viskas vyksta sąžiningai“, – sakė vilnietis.

Pasak jo, jaunoji karta nenori veltėdžiauti ir nebijo mokytis bei imtis iniciatyvos, jei ji ir neneša didesnio pelno. 

Alfa.lt pašnekovo nuomone, nieko nėra blogo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymuose nesuteikti jauniems žmonėms ilgalaikio bedarbio statuso, o nukreipinėti juos į profesinius mokymus.

Anot Juliaus, jauni žmonės nestokoja sumanymų, kuriems palaikymas neretai ne tiek svarbus iš valstybės, kiek iš artimųjų rato.

Sidebar placeholder