Leidinio šaltinio duomenimis pastaraisiais mėnesiais tokių pasiūlymų kiekis tik auga. Saugiai slaptai prekybai yra sudaryta atitinkamai schema: JAV-Dubajus-Turkija-Rusija.
Dubajuje į schemą įtrauktos antrinės amerikiečių įmonės.
„Yeni Safak" pastebi, kad tokiais būdais amerikiečiai stengiasi kompensuoti po pasitraukimo iš Rusijos rinkos patiriamus nuostolius.
Straipsnyje nurodoma, kad dažniausiai verslininkai iš JAV perka naftos ir chemijos produktus, mineralinius degalus, brangenybes, grūdus, juodąjį plieną, trąšas, alkoholį, neorganinius chemikatus ir akvakultūros produkciją.
Po vasario 24-osios apie pasitraukimą iš Rusijos pranešė didesnė dalis iš čia dirbusių 5000 JAV įmonių.
Savo veiklą šalyje nutraukė arba sustabdė „Boeing", „General Motors", „ExxonMobil", „FedEx", „Ford", „Nike", „Adidas", „Mcdonald's", KFC, „Starbucks", „Coca-Cola", „PepsiCo", „Netflix", „Visa", „Mastercard", „American Express", „Apple", „Levi'S", „Walt Disney" ir kitos įmonės.
„Yeni Safak" primena, kad po Rusijai pritaikytų sankcijų dabartiniai bandymai slapta prekiauti su Maskva nėra kažkas unikalaus. Analogiškai Vakarų šalys, nepaisant draudimų bei ribojimų, prekiauja su Iranu.
Ankaros neišgąsdino net JAV iždo sekretoriaus pavaduotojo Adevalės Adejemo (Adewale Adeyemo) perspėjimai, kad „Rusijai taikomos Vakarų sankcijos gali persimesti ir kontaktų su šia šalimi nevengiančiai Turkijai".
2022-ųjų birželį, lyginant su analogišku praėjusių metų laikotarpiu, Turkijos eksportas į Rusiją išaugo 46 proc. ir 52-iem proc. lyginant su geguže.
Daugiausia buvo eksportuojama įranga, automobiliai ir atsarginės dalys.
Rugpjūčio pradžioje, remdamasis Ukrainos žvalgybos pranešimais, laikraštis „The Washington Post" nurodė, kad Turkijos padedamas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas mėgina apeiti vakarų sankcijas bankų, energetikos ir pramonės srityse.
Pasak leidinio, Maskva prašo Ankaros leisti jai įsigyti dalį naftos perdirbimo įmonių, naftos terminalų bei rezervuarų akcijų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą