Garsiausius 2025-ųjų bankrotus apžvelgia tarptautinės kredito rizikos bendrovės „Creditreform Lietuva“ analitikai.
„Besibaigiantys metai nebuvo išskirtiniai pagal verslo bankrotų apimtis ir savo apimtimis neviršijo ankstesnių trijų metų rezultatų, – sako „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas, – tačiau, lyginant su 2022-2024 metais, gerokai išaugo bankrotų finansų ir draudimo sektoriuje, taip pat 2025-ieji išsiskyrė bankrutavusių žinomų įmonių, ypač veikusių maitinimo sektoriuje, skaičiumi.“
Bendrovė „Burokėlis ir krapas“, valdžiusi picerijas „Jurgis ir drakonas“, „Brooklyn Brothers“, „Detroito sesės“, įmonė „Saldi kava“, kuriai priklausė desertų kavinė „Sugamour“, restoranai „Mollusca“, populiarus burgerių restoranas „Drama Burger“ (savininkė – bendrovė „Septyni mėsainiai“), restoranas Klaipėdoje „Toli nuo klasikos“ (UAB „Toli namai“), „Senojo miesto kepyklėlė“ Marijampolėje, picerija „Pizza Max“ (UAB „Aistvalda“) ir pyraginės „Piestro“ Vilniuje (UAB „Piestro“), restoranas „Pas Stanley“ (UAB „Pas Stanley“) ir picerija „Bella Italia“ Kaune, „Nidos pastogė“, „Narushi Nida“, „Skandalas“ Klaipėdoje, Kauno Rotušės aikštėje veikęs restoranas „Piano piano“ (UAB Taste Group), „Wok to Walk“ Vilniuje (UAB „Jungtinės maitinimo pajėgos“), „Čili pica“ Panevėžyje (franšizę valdė UAB „Ponas“), daugiau nei 30 metų Verkiuose (Vilnius) veikęs restoranas „Vandens malūnas“, Pakruojo rajono mažoji bendrija „Močiutės cepelinai“ ir kitos.
Žinomesnių netekčių turime ir kituose sektoriuose. Siuvimo akcinė bendrovė „Šatrija“, reklamos įmonė „Dizrega“, kanceliarijos reikmenimis prekiavusi „Alma“, viešųjų ryšių ir komunikacijos paslaugas teikusi „Berta And“, vielos gaminių įmonė „Mechel Nemunas“, vaisių ir uogų didmenine prekyba užsiėmusi bendrovė „Baltijos uoga“, alaus darykla iš Vilniaus „Leičių bravoras“, po žiniasklaidoje aprašyto skandalo dėl sąsajų su Baltarusija užsidariusi holografinių plėvelių tiekėja „GP Holographics“, siuvimo įmonė iš Visagino „Visatex“, aukštos pridėtinės vertės biotechnologijų verslą vysčiusi „Memel Biotech“, transporto bendrovė „Lekpas“, dar 2024 m. galėjusi pasigirti 10,6 mln. eurų apyvarta, 6,1 mln. eurų pajamų turėjusi automobilių pardavėja „Procar LT“, ir nemažai kitų.
Išbandymo rinka neišlaikė ir privati mokykla „Varnų sala“ (UAB „Varnų sala“), „Baltupių akušerijos ir ginekologijos centras“, bendrovė „Įdarbinimo paslaugų centras“ Druskininkuose. Nebeliko Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus, taip pat labdaros ir paramos fondo „Alzheimerio ir demencijos našta“.
Seniausios 2025 metais bankrutavusios įmonės, gyvavo dar nuo 1990-ųjų. Krovinių gabenimu užsiėmusi Klaipėdos bendrovė „Galaka“ (nuo 1990 lapkričio 26 d), „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ iš Vilniaus (nuo 1990 m. gruodžio 28 d.) ir uostamiesčio statybos darbų bendrovė „Ranstata“ (nuo 1990 gruodžio 29 d.).
2025 m. gruodžio 18 dienai buvo registruota 951 bankrutuojanti įmonė.
Anot Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos, daugiausiai nelaimėlių fiksuota didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje (223), statybose (221), apdirbamoje gamyboje (106).
Dažniausiai sprendimus dėl bankroto priėmė įmonių vadovai (342), valstybinė mokesčių inspekcija (229), kiti kreditoriai (158), Sodra (149).
Tarp su rinka atsisveikinančių daugiausiai buvo įmonių, kuriose prieš skelbiant bankrotą jau nebuvo nė vieno darbuotojo (402).
Tarp besitraukiančių iš rinkos dominuoja uždarosios akcinės bendrovės (773), antrą vietą užima mažosios bendrijos (148).
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą