O kaip tik ši alternatyva gali būti pranašesnė ir dėl mažesnės trukmės, ir dėl mažesnių kaštų, tvirtina advokatų kontoros „TGS Baltic“ asocijuotoji partnerė, Transporto industrijos grupės vadovė Žydrūnė Stuglytė.
Per 2023 m. I–III ketv. 654 įmonėms (85,3 proc.) bankroto bylos buvo iškeltos teisme, o dar 113 įmonių (14,7 proc.) bankroto procesai pradėti ne teismo tvarka. 2023 m. I–III ketv., palyginti su 2022 m. atitinkamu laikotarpiu, bankroto bylų teisme sumažėjo 15,5 proc., o ne teismo tvarka vykdomų procesų – 19,9 proc.
Ne teismo tvarka vykdomų bankroto procesų dalis augo nuo 2015 metų.
Pandemijos laikotarpiu (2020–2021 m.) šis skaičius buvo išaugęs iki 20,1–20,2 proc., o 2022 m. neteisminių bankrotų dalis bendrame pradėtų bankroto procesų skaičiuje sumažėjo iki 15,5 proc
Išskirti galima šiuos pagrindinius teisminio ir neteisminio bankroto skirtumus:
- Trukmė. Ne teismo tvarka vykstančio bankroto procedūra yra beveik perpus trumpesnė. Tai patvirtina ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos (toliau – AVNT) pateikiami duomenys (žr. lentelę).
- Administratoriaus parinkimas. Vykdant teisminį bankroto procesą administratorius parenkamas atsitiktine tvarka iš bendro sąrašo. Neteisminis bankroto procesas šiuo klausimu yra išimtis – čia visai procedūrai vadovauja nemokumo administratorius, kurį drauge pasirenka ir patvirtina patys kreditoriai.
- Efektyvumas. Vykdant bankroto procedūras teismine tvarka didelis vaidmuo tenka teismui, kurio dalyvavimas lemia ilgesnius procesus, kas mažina efektyvumą. Teismo funkcijos, atliekamos neteisminiame bankroto procese, yra minimalios, nes teismas sprendžia tik klausimus kilus ginčams dėl kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų teisėtumo. Sprendimai neteisminio bankroto procese priimami nelaukiant teismo pritarimo ir yra vykdomi iškart, čia nėra teisminiam bankroto procesui įprastos būtinybės laukti sprendimų įsigaliojimo. Svarbu ir tai, kad gana dažnai teisminį bankrotą lydi tokie procesai kaip tyčinis bankrotas, vadovavimo teisių apribojimas, pradėti ikiteisminiai tyrimai. Neteisminiame bankrote tokio pobūdžio procesų visada išvengiama – tiesiog nėra galimybės inicijuoti papildomus procesus.
- Kaštai. Neteisminis bankroto procesas pasižymi mažesnėmis išlaidomis tiek nemokumo administratoriui (trumpesnis proceso terminas), tiek išlaidoms teisiniams patarėjams.
Kokiais atvejais tinka neteisminis bankroto procesas?
Bankrotas ne teismo tvarka yra įmonės bankroto „taikus“ vykdymas, kuris siejamas su tuo, kad įmonės veikla užbaigiama, ir kreditorių reikalavimai patenkinami įmonės ir kreditorių kaip visumos susitarimu, išvengiant įmonės ir kreditorių ginčų.
Todėl tai, kad nėra įmonės ir jos kreditorių ginčų, yra pagrindinė bankroto proceso ne teismo tvarka sąlyga.
Teisinių konfliktų egzistavimas, nepriklausomai nuo jų baigties, iš esmės nesuderinamas su bankroto procedūrų, vykdomų ne teismo tvarka, pobūdžiu ir tikslais, nes tarp įmonės savininkų ir kreditorių nėra reikiamo bendro sutarimo.
Bankroto procesas gali būti vykdomas ne teismo tvarka, jei yra tenkinamos trys Juridinių asmenų nemokumo įstatyme (JANĮ) įtvirtintos sąlygos.
Pirma – jei teismuose nėra iškelta bylų ar nevyksta išankstinis ginčų nagrinėjimas ne teismo tvarka, kur pareikšti turtiniai reikalavimai (ir reikalavimai, susiję su darbo santykiais).
Antra – jei į juridinio asmens turtą nėra nukreiptas išieškojimas pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus.
Trečia – jei nėra atliekamas mokestinis tyrimas ar mokestinis patikrinimas Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Be visų šių sąlygų išpildymo, būtinas ir kreditorių pritarimas, t.y. neteisminiam bankroto bylos iškėlimui turi pritarti kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip tris ketvirtadalius visų juridinio asmens turimų įsipareigojimų (tarp jų ir tų, kurių mokėjimo terminai nepasibaigę).
Svarbu ir tai, kad tam, jog bankroto procesas ne teismo tvarka vyktų sklandžiai, tarp juridinio asmens ir jo kreditorių neturi būti esminių nesutarimų.
Kaip tam tikrą trūkumą galima įvardinti kartais pasitaikantį mažųjų kreditorių nepasitenkinimą, nes teismas negali priimti kitokio sprendimo, nei priimtasis kreditorių daugumos.
Neteisminio bankroto atveju teismas negali spręsti bankroto procese kilusių klausimų ir neturi kompetencijos panaikinti kreditorių susirinkimo sprendimo, jeigu nėra procedūrinių ir materialinių pažeidimų.
Atkreiptinas dėmesys, kad fiziniams asmenims neteisminio proceso galimybės Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymas nenumato. Numatyta tik supaprastinta fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo tvarka.
Ar gali tekti neteisminį bankroto procesą perkelti į teismą?
Pasitaiko atvejų, kai daugumos balso teisių neturintys kreditoriai, nepatenkinti priimamais sprendimais, kreditorių susirinkime ieško būdų, kaip visą bankroto procesą perkelti į teismą, t.y. vykdyti bankrotą teismo tvarka.
Tačiau naujausia teismų praktika formuojama tokia linkme, kad pradėjus bankroto procesą ne teismo tvarka, jis ir užbaigiamas ne teismo tvarka.
Teisme bankroto byla galėtų būti nagrinėjama tik prieš tai nuginčijus kreditorių susirinkimo sprendimą vykdyti bankroto bylą ne teismo tvarka arba nutraukus procesą bendrais bankroto bylos nutraukimo pagrindais (kai visi kreditoriai atsisako savo reikalavimų arba atsiskaitoma su visais kreditoriais, arba sudaroma taikos sutartis, arba iškeliama restruktūrizavimo byla) ir naujai inicijavus bankroto bylą teismo tvarka.
Kitaip tariant, JANĮ nėra įtvirtinto teisinio mechanizmo iš neteisminės bankroto procedūros pereiti į teisminę, o neteisminio bankroto proceso nutraukimas bendrais pagrindais realiai sunkiai įgyvendinamas dėl baigtinio pagrindų sąrašo.
Atkreiptinas dėmesys, kad įmonei nusprendus inicijuoti neteisminį bankrotą, labai didelę reikšmę įgyja kreditorių informavimo procedūra.
Teismai jau yra suformulavę aiškią praktiką dėl būtinybės informuoti kiekvieną kreditorių, nepriklausomai nuo to, kokio dydžio yra jo finansinis reikalavimas įmonei.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą