Kainų pasiutpolkė: vietoj sveiko proto – ambicijos

Klaipėdos savivaldybės konkursą laimėjusi statybos bendrovė „Plungės lagūna“ pernai kibo į darbą – pradėjo rekonstruoti Danės upės krantines, tvarkyti jos prieigas.

Prieš tai šis ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamas socialinis projektas sukėlė nemažai ginčų, netgi įplieskė skandalą.

Pradinė Danės krantinių rekonstravimo kaina siekė 4,3 mln. eurų. Dar neprasidėjus statyboms savivaldybė, įvertinusi miestiečių ir specialistų pastabas, projektą ne kartą tikslino: numatė naujus įrenginius, aikštės, takų dangoms, fontanui ieškojo geresnio granito, medienos amfiteatrui.

Įmonės „Hidrostatybos projektai“ parengta sąmata per trejus metus pabrango kone tris kartus – iki 11,6 mln. eurų.

Pokyčiai siejami su užsakovų norais naudoti patvarias ir ilgaamžes medžiagas.

„Plungės lagūnos“ pasirinkta įmonė „Vadasiga“ atsižvelgė į užsakovų ir rangovų pageidavimus dėl medžiagų – įsipareigojo, kad norimos spalvos ir kokybės granitas bus atgabentas iš Kinijos.

Pandemija sukėlė kainas

Jau atlikus dalį darbų medžiagų tiekimo procesas ėmė strigti.

Santykius su Kinija komplikavo dėl koronaviruso pandemijos taikomi griežtesni reikalavimai prekes gabenantiems laivais.

Kaip ant mielių kilo gaminių važtos kainos. Kai Sueco kanalą staiga užkimšo avariją patyręs didžiulis konteinervežis, prekes iš Kinijos į Europą teko gabenti aplenkiant Afrikos žemyną.

Dėl koronaviruso smarkiai padidėjusių kainų rykštę pajuto ir Danės krantinių tvarkytojai – užsakyto granito iš Kinijos transportavimo laivais sąnaudos šoktelėjo daugiau kaip 500 procentų.

„Tai pasaulinė problema – gabenimų apyvarta sulėtėjo, trūksta konteinerių. Į juos pirmiausia kraunama elektronika, kitos brangesnės prekės. Tokius gaminius plukdant jūromis nuostolių mažiau nei gabenant statybų medžiagas“, – sakė „Vadasigos“ vadovas Vaclovas Daukintis.

Dėl to Danės krantinėms užsakytų granito plokščių transportavimo kaina padidėjo 135 tūkst. eurų.

Siūlė sėsti prie derybų stalo

Iš Kinijos plukdomas granitas dabar kainuoja net pigiau nei logistikos paslaugos. Kas šiuo atveju turėtų kompensuoti tiekėjų nuostolius, susidariusius dėl globalinių pokyčių pasaulinėje rinkoje?

Susiklostė verslo logiką aukštyn kojomis apverčianti situacija – vykdydama medžiagų tiekimo sutartį iki pandemijos suplanuotomis sąlygomis „Vadasiga“ save iš anksto pasmerktų nuostoliams.

„Dirbome išvien su užsakovais ir rangovais – suradome jiems priimtinus gaminius.

Niekas negalėjo numatyti, kad granito transportavimo kainos taip drastiškai pakils, nes po karantino jos netgi mažėjo.

Panašios problemos dabar jaudina ne tik mūsų įmonę“, – kalbėjo V. Daukintis.

V.Daukintis. D.Umbraso nuotr

Tiekėjai „Plungės lagūną“ informavo apie pasikeitusias aplinkybes, kurių negalėjo iš anksto įvertinti ir apsidrausti nuo nuostolių. „Vadasiga“ ir rangovus, ir Klaipėdos savivaldybę paragino problemas spręsti kartu, atsižvelgiant į visų socialinio projekto dalyvių interesus.

„Vadasiga“ sudėtingomis sąlygomis iš Kinijos atgabeno 60 konteinerių su granitu.
G.Pilaičio nuotr.

Vykdydama įsipareigojimus „Vadasiga“ toliau vežė konteinerius su granitu, siūlė kelis ginčo sprendimo variantus, bet savivaldybės ir „Plungės lagūnos“ vadovai nieko nedarė, nors jau praėjusių metų gruodį buvo kviečiami kainų skirtumo problemą spręsti iš esmės.

Užsakovai nusiplovė rankas

„Šiuos būdus projekto vykdytojams nurodėme tik kaip galimybę siekti taikaus sprendimo. Jie negali būti vertinami kaip mūsų pripažinimas arba sutikimas, jog vien tik „Vadasiga“ yra atsakinga dėl to, kad vykdant sutartinius įsipareigojimus atsirado nenumatytų aplinkybių“, – pažymėjo V.Daukintis.

Tačiau „Plungės lagūnos“ savininkai nenori dalytis išlaidomis dėl pabrangusių medžiagų. Įmonės vykdomasis direktorius Povilas Butavičius „Vadasigą“ informavo, jog medžiagų tiekėjai iš jos galėtų tikėtis tik avanso tam, kad granitas pagal sutartį būtų pristatytas į Klaipėdą.

„Vadasiga“ garantavo, kad granito kaina nesikeis per visą sutarties galiojimo laikotarpį, o dabar suka ienas į kitą pusę.

Ne mums, o medžiagų tiekėjams priskirtina didesnių transportavimo sąnaudų rizika“, – nuostolius verslo partneriams verčia „Plungės lagūnos“ vadovai.

Projektą kontroliuojantis Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Andrius Dobranskis žino, kad statybose išskirtiniais atvejais dėl nenumatytų kainų pokyčių galima keisti viešųjų pirkimų sutartis.

Tačiau ir savivaldybė šįkart nusiplovė rankas ir pareiškė, kad „nemato galimybių padengti išlaidų dėl padidėjusių granito akmens kaštų – tiekimo rizikas pagal rangos sutartį turi prisiimti rangovai“.

Atpirkimo ožiai – tiekėjai?

A.Dobranskis net pats išvardijo sutarčių keitimo aplinkybes: „Kai jos atsiranda arba tampa žinomos po to, kai viešųjų pirkimų sutartys jau buvo sudarytos, kai nebuvo galima jų iš anksto numatyti, kontroliuoti, o nukentėjusioji pusė neprisiėmė jokios rizikos dėl jų atsiradimo.“

Klaipėdos savivaldybės nurodytos teisinės nuostatos visiškai atitinka sudėtingą situaciją, į kurią per pandemiją ne dėl savo kaltės pateko Danės krantinių renovavimo projekto įgyvendintojai.

Kuo remdamiesi valdininkai aiškina neįžvelgiantys jokio teisinio pagrindo kompensuoti rangovams padidėjusias granito plokščių transportavimo iš Kinijos išlaidas, lieka tik spėlioti.

„Visa rizika šiuo atveju tenka „Plungės lagūnai“. Kainos perskaičiuojamos keičiant pridėtinės vertės mokesčio tarifą“, – tarsi paneigdamas savo žodžius kaip kirviu kirto A.Dobranskis.

Plungiškiai galvoja tik apie save – įrodinėja, kad atsakomybė dėl padidėjusių išlaidų įgyvendinant savivaldybės užsakymą ne jų, o granitą tiekiančios „Vadasigos“.

„Ne bėda, jeigu kainos kyla keliais procentais. Bet jos per pandemiją šoktelėjo į tokias aukštumas, kad joks aiškiaregys negalėjo to nuspėti. Situacija, kai vieni projekto vykdytojai siekia savo tikslų kitų sąskaita, neturi nieko bendra su verslo etika“, – įsitikinęs V.Daukintis.

Meras žino visas problemas

Savivaldybės atstovai tikina, kad Danės krantinių tvarkymo darbai, kuriuos planuota baigti vasarą, kontroliuojami.

Darbus esą pristabdė archeologiniai tyrimai skvere, dėl pandemijos sutrikęs granito iš Kinijos tiekimas. Skelbiama, kad projektas bus įgyvendintas iki kitų metų balandžio.

„Nežinau, kokią įtaką šiam projektui turėjo laivų avarijos Sueco kanale.

Viską stebime, reikalaujame, kad darbai būtų atlikti kokybiškai ir nevėluojant. Vertindami konkrečias aplinkybes nesirengiame užsimerkti ir užsikimšti ausų“, – aiškino Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Didėjant kainoms korekcijos, anot V.Grubliausko, turi būti grindžiamos ne statybininkų išmone, o argumentais, kurie leistų keisti ankstesnes viešųjų pirkimų sutartis: „Nesakau jiems – klokite ant stalo sąmatas, viską apmokėsime.

Pirmiausia reikia atsižvelgti į gyventojų, miesto tarybos nuomonę. Teisingumą įgyvendinkime teisėtomis priemonėmis.“

Danės krantinių tvarkymo projekte V.Grubliauskas įžvelgia nacionalinio lygmens problemų: „Ne tik darbų vykdytojai, bet ir valstybės institucijos privalo ieškoti lanksčių sprendimų, kad visos statybos, net ir pabrangusios, būtų tęsiamos, kad nekiltų jokių abejonių, jog savivaldybių lėšos švaistomos, kas nors neteisėtai siekia pelno, dangstosi pandemijos sunkumais.“

„Vadasigos“ ir jos verslo partnerių nestebina valdininkų noras visą atsakomybę dėl statybų perkelti rangovams. Ne visi klaipėdiečiai suprastų, kodėl daug kartų koreguotas skandalingas Danės krantinių, prieigų ir skvero renovavimo projektas vėl brangsta – gali kilti triukšmas.

Statybų verslas – ne žaidimas

Konteinerio su prekėmis transportavimo iš Kinijos kaina pašoko nuo 1400 iki 8–10 tūkst. JAV dolerių, geležinkeliais jų pigiau neatsigabensi.

Ekspertų prognozės niūrios – artimiausiu laiku kainos nesikeis, o gal net padidės, jeigu pasaulinę laivybą toliau kaustys karantino taisyklės.

Įstatymai leidžia persvarstyti viešųjų pirkimų sutarčių sąlygas ir taisykles, keisti darbų ir gaminių kainas, jeigu toks poreikis atsiranda staiga pasikeitus ekonominei situacijai dėl aplinkybių, kurių net apdairiausi statybų rinkos specialistai negalėjo numatyti.

Vengdama nesusipratimų „Vadasiga“ užsakovams, verslo partneriams pateikė dokumentus, rinkos analitikų išvadas, jų komentarus apie pasikeitusias granito ir kitokių statybos medžiagų kainas.

„Statybų verslas – ne pokeris, kur galima blefuoti.

Viską apskaičiavome, klojame ant stalo dokumentus su kainų pokyčių statistika ir tikimės, kad į mūsų pastabas bus atsižvelgta“, – iš Klaipėdos valdžios ne aptakių ir dviprasmiškų, o subalansuotų sprendimų laukia V.Daukintis.

Viešųjų pirkimų tarnyba dar kartą išaiškino, jog nedraudžiama persvarstyti ankstesnių pirkimo ir pardavimo sutarčių taip, kad jos atitiktų visų pusių interesus.

Pažymėta, kad tokių pirkimų vykdytojai negali rangovų ir tiekėjų versti dirbti jiems nepalankiomis sąlygomis.

Laukia teismų maratonas?

Klaipėdos savivaldybė nesileido į kalbas dėl sutarčių koregavimo – jos pozicija nepasikeitė net po to, kai buvo primintos teisės nuostatos dėl sutartinių prievolių pusiausvyros, – padidėjusios granito transportavimo sąnaudos ir toliau užkraunamos rangovams.

Nurodymų iš viršaus laukiantys uostamiesčio valdininkai, regis, beldžiasi į atvertas duris – gudrauja arba nori sutaupyti kitų sąskaita.

Kategoriškas reikalavimas, kad konkursą laimėję rangovai savo lėšomis pirktų per pandemiją pabrangusias statybų medžiagas, kažin ar teisėtas.

„Plungės lagūnos“ savininkai savo ruožtu nuostolių naštą stengiasi perkelti „Vadasigai“, o granito tiekėjai neketina taikstytis su jiems primetama prievole finansuoti socialinio objekto statybą.

„Pasikeitė aplinkybės, senoji sutartis akivaizdžiai nesąžininga“, – tikimybės ginčą su užsakovais spręsti teisme arba atsisakyti savo įsipareigojimų neatmeta V.Daukintis.

„Vadasigai“ tektų bylinėtis su „Plungės lagūna“.

Šiai įmonei pralaimėjus bylą teismų karuselė nesustotų – gindami savo interesus statybininkai veikiausiai reikalautų, kad jų netektis atlygintų Danės krantinių renovavimo projekto užsakovė – Klaipėdos savivaldybės administracija.

Projektas gali įstrigti

Danės krantinių ir aikštės renovavimo kaina galutinai nustatyta, kai Klaipėdos savivaldybės viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi architektų įmonė „ICS Projektus Group“ trečią kartą patikslino sąmatą.

Po to dar 3,8 mln. eurų padidėjusi socialinio projekto vertė šoktelėjo iki 11,6 mln. eurų.

Užsimoję apleistą skverą uostamiesčio centre prie Danės paversti patrauklia vieta architektai aiškino, kokių medžiagų prireiks. Ne vieną panašų projektą įgyvendinusi „Vadasiga“ jiems ir savivaldybės atstovams rodė kinų, ukrainiečių granito pavyzdžius, kartu aptarė rinkos kainas.

Kol kas neaišku, kas mokės už pabrangusį granitą. Neradus tinkamų sprendimų ir įsisukus į teismų karuselei miestui reikšmingas projektas, kurį buvo numatyta baigti šiemet, vėl gali įstrigti.

Jeigu rangovams nepavyktų taikiai sureguliuoti savo santykių, pačiame uostamiesčio centre, šalia istorinio burlaivio „Meridianas“, akis badys iki galo nesutvarkyta viešoji erdvė.

V.Grubliauską, regis, įkvepia optimistinės „Plungės lagūnos“ prognozės, kad visi darbai bus atlikti dar šiemet: „Sutvarkytos krantinės, skveras bus pati jaukiausia ir gražiausia vieta Klaipėdoje.“

Statybas skandina padidėjusių kainų lavina

Dalius Gedvilas 

Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas

„Danės krantinių tvarkytojus užklupusios problemos nėra išskirtinis reiškinys – dėl pandeminės situacijos karščiuoja visas Lietuvos statybų sektorius.

Kai kurios medžiagos svariai pabrango: metalo ir jo gaminių kainos pakilo 37–47 proc., polistireninio putplasčio – 30–60 proc., bitumo – 30 proc., aukštos kokybės plieno – net 100 proc., stiklo ir jo gaminių, medienos – 5–10 proc.

Susiklostė sudėtinga situacija, kai viešųjų pirkimų ir pardavimo sutartis ankstesnėmis kainomis sudarę projektų vykdytojai tiesiog nežino, kaip elgtis, kas ir kokia dalimi privalo kompensuoti padidėjusias statybų išlaidas. Rangovai baksnoja į medžiagų tiekėjus ir užsakovus, pastarieji reikalauja vykdyti įsipareigojimus. Ir vieni, ir kiti tikisi valstybės paramos.

Dėl to gali iškilti grėsmė ne tik socialinės paskirties objektų (mokyklų, vaikų darželių, sporto ir poilsio įrenginių, gatvių, aikščių) statyboms, bet ir strateginiams projektams, finansuojamiems Europos Sąjungos fondų lėšomis.

Nelabai tikėtina, kad situacija rinkoje gali pasikeisti. Kai kurios energetikos įmonės jau stabdo naujus projektus, investicijas nukreipia į pradėtas statybas.

Šoktelėjus medžiagų ir paslaugų kainoms Lietuvos statybų sektoriaus gyvybingumui užtikrinti reikia apie 180–250 mln. eurų papildomų asignavimų.

Vien statybų įmonės tokių išlaidų negali padengti, reikia jas paremti arba stabdyti darbus.

Tai jau suprato Skandinavijos šalys – ten įkurti valstybiniai fondai projektų vykdytojams kompensuoja pandemijos sukeltus nuostolius.“

Lietuvoje gaminių kainos ir darbai indeksuojami kartą per metus pagal Statistiko departamento (SD) statybų sąnaudų indeksą. Stabilesnėje ekonomikoje įprastas kainų indeksavimo modelis, pasirodo, visiškai netinkamas dėl pandemijos sparčiai kintančios rinkos sąlygomis dirbantiems ūkio subjektams.

Reikėtų pagalvoti apie sistemingesnį kainas indeksavimą, įvertinus viešųjų pirkimų sutartis ir projektus, kad pokyčiai nesusiveltų bendroje statybų ir darbų masėje, pasirūpintų operatyvia informacija, dažniau viešinti kainas, jų pokyčius, kad projektų vykdytojams nereikėtų ginčytis, ieškoti  duomenų kitur.

Viešųjų pirkimų įstatymas numato galimybę indeksavus kainas keisti sutartis neskelbiant naujų konkursų ir procedūrų.

Projektų likimas priklauso tik nuo jų įgyvendintojų valios, geranoriškumo, noro išvien surasti priimtinus sprendimus – susitarus galima tęsti darbus arba juos įšaldyti ir metų metais kautis teismuose.

Nėra tokių statybų, kuriose neatsirastų nenumatytų išlaidų, todėl užsakovų rezervas papildomiems darbams ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse yra normali, taikytina praktika.

Tiesa, valstybės kontrolieriai ragina atsisakyti tokio rezervo statybų sektoriuje, kad niekam nekiltų pagundų juo piktnaudžiauti.

Įvertinę infliacijos mastus, siūlome užsakovo rezervą viešuosiuose pirkimuose palikti, o tais retais atvejais, kai jis neišnaudojamas, pažeidinėjami įstatymai, taikyti kitokias prevencijos priemones.

Neseniai surengtos sociologinės apklausos duomenimis, kol kas tik 21 proc. Lietuvos statybų įmonių pavyko geranoriškai susitarti su užsakovais dėl finansinių nuostolių kompensavimo pandemijos laikotarpiu (nuo 2020 metų pabaigos iki šių metų vasario pabaigos) ženkliai pabrangus medžiagoms.

Pateikus argumentuotus civilinius ieškinius įmanoma teisiniu būdu reikalauti nuostolių atlygio, bet tada nemažai nebaigtų statybų pakibtų ore. Užsakovai, asignavimų planuotojai, politikai supranta, kad buvusiomis kainomis tų pačių objektų niekas nebestatys, bet nieko nedaro padėčiai pagerinti.

Kai kurioms nemenkų finansinių nuostolių prislėgtoms Lietuvos statybų sektoriaus įmonėms jau iškilo rimtų problemų dėl veiklos tęstinumo. Galimi bankrotai nebūtų naudingi nei joms, nei valstybei.