Kaip karo metu Lietuvoje sekėsi rusiškam prekybos tinklui „Mere“: pardavimai milijoniniai, bet pelnas juokingas

2019–2020 m. į Lietuvą atėjęs prekybos tinklas „Mere“ iškart buvo pasitiktas kritiškai – kaip Rusijos minkštoji galia ir bandymas įgyti svertų Lietuvos ekonomikoje. Tačiau ypač antirusiški sentimentai ėmė ryškėti daugiau nei prieš metus, Rusijai įsiveržus į Ukrainą ir pradėjus plataus masto tikrų tikriausią karą.

Ne vienas rusiškas šaknis ar bent rusišką kvapą turintis verslas prasidėjus karui sulaukė priešiškų reakcijų. Pavyzdžiui, degalinių tinklą „Viada“, kaip tiesiog pavadinimą pakeitusį „Lukoil“, siūlyta boikotuoti, degalus piltis kitose degalinėse.

Daug kontroversijos sulaukusį pigių prekių prekybos tinklą „Mere“ taip pat bent jau pavienėmis iniciatyvomis siūlyta boikotuoti, motyvuojant tuo, jog prekybos tinklo savininkai – didžiausią Rusijoje žemų kainų tinklą „Svetofor“ valdantys verslininkai, taigi „Mere“ pelnas keliautų jiems, o tada mokesčių pavidalu lietuvių pinigai būtų naudojami karui finansuoti.

Kaip karas Ukrainoje ir kilusi antipatija Rusijai ir viskam, kas rusiška, paveikė Lietuvoje veikiantį prekybos tinklą „Mere“, pavyko sužinoti iš Registrų centrui pateiktų pelno ir nuostolių ataskaitų.

Pardavimų apimtys – didelės, bet pelnas – juokingas

Prekybos tinklą „Mere“ Lietuvoje valdo Vilniuje veikianti bendrovė „Valientė“, remiantis Registrų centro pateikiamais duomenimis, savo finansines ataskaitas už 2022-uosius pateikė gegužės 22 d.

Pagal šias ataskaitas prekybos tinklas, praėjusiais metais dirbęs savotišku „karo stovio“ režimu, veikė įdomiai: nors karas Ukrainoje ir sukurstė antirusiškas nuotaikas, „Mere“ pardavimo pajamos 2022 m. siekė 37,291 mln. eurų ir santykinai ženkliai buvo didesnės už 2021-aisiais gautas pardavimo pajamas, kurios siekė 31,666 mln. eurų.

Atitinkamai išaugo ir bendrasis pelnas, kuris 2021-aisiais buvo 4,54 mln. eurų, o praėjusiais metais jau siekė 5,998 mln. eurų.

Tačiau galutinis, grynasis, pelnas 2022 m. išliko, prekybos tinklų mastu vertinant, juokingai mažas – „Valientė“ nurodė turėjusi vos 18 622 eurus pelno. Tiesa, 2021 m. pelno ši bendrovė apskritai neturėjo – tuomet jos nuostoliai siekė daugiau nei 880 tūkst. eurų.

Mažėjo ir bendrasis turtas

Tokią situaciją, kai prekybos apimtys didelės, tačiau pelnas – arba mažas, arba apskritai dirbama nuostolingai, būtų galima paaiškinti tuo, kad didelė dalis uždirbamo pelno yra skiriama verslo plėtrai.

Pavyzdžiui, negaliojančių produktų skandalo centre atsidūręs prekybos centras „Sale“, apie kurio finansinę situaciją Alfa.lt rašė prieš kelias dienas, 2020–2022 m. laikotarpiu veikė nuostolingai, tačiau bendras šio prekybos centro turtas per šiuos metus išaugo nuo 2 tūkst. iki daugiau nei 1 mln. eurų – naujas parduotuves atidarinėjęs prekybos tinklas, tikėtina, visą uždirbtą pelną investavo į verslo plėtrą ir dar skolinosi.

Tačiau „Mere“ atžvilgiu toks paaiškinimas vargu ar tinka – nors rusiškos kilmės prekybos tinklas praėjusiais metais plėtėsi, o rudenį atidarė pirmąją parduotuvę Vilniuje, pagal Registrų centro pateikiamus duomenis bendrovė arba dalį turto pardavė, arba jo vertė mažėjo.

Jeigu 2021 m. „Valientės“ materialusis turtas buvo įvertintas 538 834 eurais, tai 2022-aisiais bendrovės materialiojo turto vertė nežymiai sumažėjo iki 506 801 euro.

Milijonu eurų sumažėjo bendrovės turėtos atsargos, dar milijonu sumažėjo ir turėtų pardavime prekių vertė – tikėtina, kad prekybos apimtys šiame tinkle traukėsi.

Bendras „Mere“ parduotuvių tinklo turtas nuo 8,458 mln. eurų sumažėjo iki 7,332 mln. eurų.

Praėjusią savaitę Alfa.lt kreipėsi į prekybos tinklą su prašymu pateikti, kokie 2022 m. buvo „Mere“ plėtros ir pelno planai, taip pat kaip sekėsi juos įgyvendinti, tačiau bendrovė atsakymo nepateikė.