Karas Irane kursto kainų pasiutpolkę Lietuvoje
(3)Vairuotojai degalinėse mato tikrą kainų pasiutpolkę. Pirmadienį ryte „Neste“ degalinėse Klaipėdoje dar buvo galima įsipilti dyzelino po 1,6 euro už litrą, o A95 benzino – po 1,4 euro už litrą.
Tačiau jau tą pačią dieną „Neste“ degalinėse kainos pašoko 15–20 centų. Tai socialiniuose tinkluose fiksavo patys klaipėdiečiai.
Štai antradienio rytą „Circle K“ degalinėje Taikos prospekte dyzelino kaina buvo pasiekusi 1,83 euro, o A95 benzino – viršijo 1,62 euro. Tačiau jau po pietų kainos sumažėjo maždaug 4–5 centais.
Panašu, kad degalinių tinklai naudojasi tuo sąmyšiu, kurį sukėlė karas Irane. Nes „Orlen Lietuva“, iš kurios nuperkama didžioji dalis šalyje sunaudojamų degalų, dar vakar kainų nebuvo pakėlusi. Jei vasario 27 dieną didmeninė A95 kuro kaina buvo 1,313 euro už litrą, tai pirmadienį ji net šiek tiek atpigo – iki 1,309 euro. Dyzelinos kaina abi dienas buvo ta pati - 1.506 euro už litrą. Tai vyko tuo metu, kai degalinės kainas pradėjo kelti dešimtimis centų.
Kol vartotojai mato kainų šuolius ir tuštėjančias pinigines dėl pabrangusių degalų, ekspertai ramina, kad situacija nėra dramatiška, o degalų kainodara – labai sudėtingas procesas.
Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Emilis Cicėnas, kurį cituoja ELTA, teigia, kad beveik 10 proc. pakilusi žaliavinės naftos kaina teoriškai galėjo lemti maždaug 5 centų degalų brangimą.
„Jei skaičiuojame, kad žaliavinė nafta degalų savikainoje sudaro apie trečdalį, tai tas 9–10 proc. augimas žaliavinės naftos kainoje ir sudarytų maždaug 5 centų šoktelėjimą bendroje kainoje“, – LRT radijui sakė E. Cicėnas.
Vis dėlto jis pabrėžė, kad tai – pavyzdinis skaičiavimas, skirtas iliustruoti proporcijas, o ne tikslus statistinis vidurkis. Oficialius skaičiavimus atlieka Lietuvos energetikos agentūra.
„Čia sąlyginiai dydžiai, kad žmonės suprastų principą. Jeigu žaliavinė nafta sudaro apie trečdalį kainos, tai 10 proc. brangimas nuo tos dalies ir duoda apie 5 centus“, – „Vakarų ekspresui“ teorinius skaičiavimus aiškino E. Cicėnas.
Anot jo, degalinių kainodara priklauso nuo daugybės veiksnių – nuo sudarytų tiekimo sutarčių iki atsargų valdymo.
„Degalų kainodara yra labai įvairi. Vieni perka pagal mėnesio vidurkį, kiti – pagal vadinamąją spot kainą ar kelių dienų vidurkį. Ne visi rinkos dalyviai turi vienodas sutartis, todėl ir kainų skirtumai tarp tinklų yra natūralūs“, – sakė asociacijos vadovas.
Jo teigimu, skirtumai galimi net to paties tinklo degalinėse skirtinguose miestuose. Be to, galutinę kainą lemia ne tik mineralinė degalų dalis, bet ir biopriedai, kurių įmaišymas yra privalomas, ypač dyzeline.
„Jeigu vieni parduoda greičiau turimas atsargas ir anksčiau perka naują partiją brangesne kaina, jie atitinkamai ir kainą koreguoja greičiau“, – aiškino E. Cicėnas.
Tuo metu Lietuvos energetikos agentūros direktorė Agnė Bagočiūtė, kurią taip pat cituoja ELTA, teigia, kad šią savaitę vidutinės kainos padidėjo apie 2 centus.
„Duomenys rodo, kad kol kas, po savaitgalio geopolitinių įvykių, šią savaitę didelių sukrėtimų neįvyko – matome tradicinį pastaruoju metu vyraujantį brangimą. Kainų vidurkis padidėjo dviejų centų ribose“, – LRT radijui teigė A. Bagočiūtė.
Anot jos, dyzelino kainos atskiruose tinkluose svyruoja nuo 1,5 iki 1,77 euro už litrą, o vidurkis siekia apie 1,64 euro.
ELTA skelbė, kad „Brent crude oil“ balandžio mėnesio ateities sandorių kaina pirmosiomis prekybos minutėmis šoktelėjo 14 proc. – iki 82,37 JAV dolerio už barelį. Tai aukščiausias lygis nuo šių metų sausio. JAV „West Texas Intermediate“ (WTI) nafta taip pat brango dviženkliu tempu. Vėliau kainos kiek sumažėjo, bet išliko apie 9 proc. aukštesnės nei prieš šuolį.
Kainų šuolis sekė po to, kai Izraelis ir Jungtinės Amerikos Valstijos surengė atakas prieš Iraną, o Teheranas atsakė kontratakomis ir apribojo laivybą per Hormūzo sąsiaurį. Per šį sąsiaurį kasdien gabenama apie penktadalis pasaulio naftos, todėl bet koks jo veiklos sutrikimas jautriai veikia pasaulines rinkas.
Be to, aštuonios OPEC+ branduolį sudarančios šalys nusprendė didinti gavybą, siekdamos išvengti galimo trūkumo ir sušvelninti kainų šuolį.
Paklaustas apie artimiausių savaičių perspektyvas, E. Cicėnas prognozuoja, kad daug kas priklausys nuo konflikto trukmės.
„Jeigu viskas apsiribos keliomis savaitėmis ir nebus tolesnės eskalacijos, galime turėti švelnesnį scenarijų – kainos gali stabilizuotis ir vėliau grįžti į ankstesnes ribas. Objektyviai vertinant, 10 proc. šoktelėjimas tokio masto konflikto kontekste nėra dramatiškas“, – „Vakarų ekspresui“ sakė asociacijos prezidentas.
Jis svarsto, kad prieš JAV pradedant karinius veiksmus situacija naftos rinkoje buvo modeliuojama ir yra pasirengta tam, kad šios žaliavos kaina nešoktų į neprognozuojamas aukštumas.
Tačiau panašu, kad degalinių tinklai šioje situacijoje jau užuodė galimybę užsidirbti ir tuo sėkmingai naudojasi.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą