Karas Ukrainoje drebina pasaulio ekonomiką – prognozuojamas didžiausias kainų šuolis per 50 metų

Pasaulio bankas perspėja, kad Rusijos karas Ukrainoje sukels didžiausią kainų šoką per 50 metų.

Naujoje prognozėje teigiama, kad Rusijos karinė invazija sukels didžiulę infliaciją: kils daugelio prekių – nuo gamtinių dujų iki kviečių ir medvilnės – kainos.

Savo ruožtu kainų šuolis atsilieps ekonomikai ir socialiniam gyvenimui, o namų ūkiams visame pasaulyje bus sunkiau išgyventi. Ypač pažeidžiami dėl kainų šuolio taps skurdžiausi gyventojai, kurie didesnę pajamų dalį išleidžia maistui ir energijai.

Pasaulio banko vertinimu, energijos kainos kils daugiau kaip 50 proc., atitinkamai didės namų ūkių ir įmonių sąskaitos.

Prognozuojama, kad šiemet Europoje daugiau nei dvigubai brangs gamtinės dujos. Manoma, kad 2023 m. ir 2024 m. kainos kris, tačiau vis tiek liks 15 proc. didesnės nei pernai.

Pasaulio bankas atkreipia dėmesį, kad nuo 2020 m. balandžio iki šių metų kovo stebėjome didžiausią energijos kainų augimą per 23 mėnesius nuo 1973 m. naftos kainų krizės, kai dėl įtampos Artimuosiuose Rytuose energijos išteklių kainos irgi šoktelėjo į rekordines aukštumas.

Ne ką geresnė padėtis ir naftos rinkoje. Pasaulio bankas prognozuoja, kad naftos kainos liks aukštos iki 2024 m., o vidutinė „Brent“ žalios naftos kaina šiemet liks apie 100 JAV dolerių už barelį. Tai savo ruožtu sukels bendrą infliaciją.

Rusija išgauna apie 11 proc. pasaulio naftos ir yra trečia pagal dydį naftos tiekėja pasaulyje. Pasaulio banko teigimu, karo Ukrainoje sukelti sutrikimai turės ilgalaikį neigiamą poveikį, nes dėl sankcijų užsienio bendrovės pasitraukia iš Rusijos, o tai sumažins jos galimybes naudotis technologijomis.

Rusija šiuo metu į ES tiekia 40 proc. dujų ir 27 proc. naftos, tačiau Europos vyriausybės jau mažina ir planuoja toliau mažinti priklausomybę nuo rusiškų energijos išteklių. Tai paskatino tiek dujų, tiek naftos kainų kilimą pasaulio rinkose.

Šiemet dėl Rusijos karo Ukrainoje nepaprastai išaugo ir žemės ūkio produktų kainos, o kviečių kaina pasiekė rekordines aukštumas.

Pasaulio bankas prognozuoja, kad dėl to pabrangs daugelis maisto produktų. Jungtinių Tautų maisto kainų indeksas rodo, kad kainos jau pasiekė naujų rekordų per pastaruosius 60 metų.

Prognozuojama, kad šiemet kviečių kainos augs 42,7 proc. ir pasieks naujas aukštumas, miežiai brangs 33,3 proc., sojų pupelės – 20 proc., maistinis aliejus – 29,8 proc., vištiena – 41,8 proc.

Kainos iš dalies kyla dėl to, kad Rusijai užpuolus Ukrainą žemės ūko produktų eksportas iš abiejų šalių smarkiai sumažėjo.

Prieš karą abi šalys eksportavo 28,9 proc. viso pasaulio kviečių ir 60 proc. saulėgrąžų, kurios yra pagrindinė daugelio perdirbtų maisto produktų, pavyzdžiui, maistinio aliejaus, sudedamoji dalis.

Brangs ir kitos žaliavos, įskaitant trąšas, metalus ir mineralus. Tačiau medienos, arbatos ir ryžių kainos gali sumažėti.

Amerikos banko ataskaitoje nurodoma, kad kviečiai yra vienas sunkiausiai pakeičiamų žemės ūkio produktų, o grūdų ir aliejinių augalų sėklų siuntos iš Ukrainos prasidėjus karui sumažėjo daugiau nei 80 proc.

Didžiausi JAV mažmeninės prekybos tinklai nesitiki, kad maisto kainos galėtų greitai sumažėti, nes tiekimo grandinės, sutrikusios per pandemiją, dar nėra atsigavusios, o jau patyrė naujų smūgių.

Pasaulio banko nuomone, vidutiniu laikotarpiu yra galimybių išspręsti tiekimo sutrikimus, kuriuos sukėlė Rusijos karas Ukrainoje. Tačiau šiemet prognozuojamas 69 proc. trąšų kainų augimas lems, kad ūkininkams mažiau tręšiant bus išaugintas mažesnis derlius.

Pasaulio bankas apibendrina: nors kainos aukščiausią lygį pasieks 2022 m., jos liks daug aukštesnės, nei prognozuota anksčiau.

Tolesnę žaliavų rinkų ir tiekimo grandinės perspektyvą lems ir tai, kiek ilgai truks Rusijos karinė avantiūra Ukrainoje.

Komisaras: maisto nepritrūks

Šią savaitę Baltijos šalyse lankęsis ES žemės ūkio komisaras Januszas Wojciechowskis tikino, kad dėl kylančių kainų ir tiekimo sutrikimų europiečiams maisto nepritrūks.

Komisaras atkreipė dėmesį, kad dėl karo Ukrainoje grūdų eksportas iš šios šalies gali būti kur kas mažesnis nei įprastai ar išvis nepasiekti užsienio rinkų, o tai turės įtakos kainoms.

Tačiau J. Wojciechowskis nemato trumpojoje perspektyvoje problemų apsirūpinti maistu ES, nes ši rinka yra tarp didžiausių maisto produktų eksportuotojų pasaulyje. 2020 m. eksportas siekė 183 mlrd. eurų, o importas – 122 mlrd. eurų, taigi eksportas ženkliai viršija importą.

„Esame užtikrinti dėl maisto tiekimo ir apsirūpinimo maistu. Žinoma, yra tų, kuriuos ši situacija paveiks, ypač kalbant apie pašarus, kviečius ir kitus javus, tačiau ES nesusiduria su aprūpinimo maistu problema.

Didesnė problema yra Ukrainos eksporto kelio sutrikdymas į Vidurio Rytus ir Šiaurės Afriką.

Nuogąstaujama, kad sutrikdytas kviečių tiekimas gali sukelti tam tikrą įtampą ir problemų šiuose regionuose.

Tačiau labai svarbu remti Ukrainą, užtikrinant alternatyvius eksporto koridorius, pavyzdžiui, per Lenkiją, Baltijos jūrų uostus, Lietuvą, Klaipėdos uostą – labai svarbu ir toliau tęsti eksportą. Lietuvoje nėra jokios rizikos apsirūpinti maistu“, – pabrėžė komisaras.

Kalbėdamas apie kylančias maisto kainas, ES komisaras nurodė svarbią priežastį – transportavimo kaštus.

Per metus ES transportuojama 3 mlrd. tonų žemės ūkio ir maisto produktų. Nuvažiuojamas atstumas siekia 540 mlrd. km. Tad statistinis atstumo vidurkis nuo ūkio iki vartotojo yra apie 180 km.

„Tai – priežastis remti geresnį visos tiekimo sistemos organizavimą, kas yra labai svarbu ne tik vietos ūkininkams, bet ir vietos pramonei. Jei atstumas būtų trumpesnis, ūkininkai gautų daugiau pinigų už produkciją, vartotojai parduotuvėse mokėtų mažiau.

Tai viena priežasčių, kodėl strategija „Nuo ūkio iki stalo“ yra labai svarbi“, – teigė komisaras.

Infliacijos pikas – birželį

„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad infliacijos pikas Lietuvoje turėtų būti pasiektas gegužę ar birželį, o kitąmet numatoma defliacija.

„Luminor“ prognozuoja, kad vidutinė metinė šių metų infliacija sieks 13,5 proc., tačiau kitais metais prognozuojama 1 proc. defliacija.

Pasak Ž. Maurico, infliacijos mažėjimą lems griežtesnė fiskalinė ir monetarinė politika išsivysčiusiose pasaulio šalyse, sumažėjęs spaudimas pasaulinėms tiekimo grandinėms bei prognozuojamas energetinių bei kitų žaliavų kainų kritimas.

„Visgi rinkos yra gan konkurencingos tose srityse ir dažniausiai po šuolių būna gal didelis kritimas, ypač maisto, žaliavų srityse, nes tiesiog konkurencija padaro savo“, – sakė Ž. Mauricas.

Ekonomisto teigimu, pastaruoju metu labiausiai kainas augina brangstantys energetiniai ištekliai, tačiau sparčiai kyla ir maisto, paslaugų kainos.

„Maisto kainos yra labai sparčiai augančios Lietuvoje. Paslaugos, pramonės prekės, visos kategorijos kovo mėnesį įžengė į dviženklį augimą“, – sakė jis.

Anot ekonomisto, paslaugų kainas pastaruoju metu didina ne tik sparčiai augantys atlyginimai, bet ir didelė paklausa bei sumažėjusi konkurencija. Jis taip pat sako, kad žmonių pajamos nespės vytis infliacijos.

Pasak Ž. Maurico, kylančios kainos sumažins gyventojų perkamąją galią, todėl atitinkamai susitrauks ir prekyba.