Kelionių agentūros Lietuvoje iš pelenų kyla lėtai

Pajamos per metus padvigubėjo, tačiau išliko triskart mažesnės nei iki pandemijos

Pajamas deklaravusios kelionių agentūros Lietuvoje 2021 m. uždirbo beveik dvigubai daugiau nei ankstesniais metais.

Vis dėlto, palyginti su 2019 m. pajamomis, jos uždirbo beveik triskart mažiau, rodo kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ atlikta analizė. Beveik 100 turizmo bendrovių veikė nuostolingai. Aktyvėjant kelionių srautams auga skolų skaičius ir vidutinis jų dydis.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 783 įmonės, kurioms kelionių organizavimas yra pagrindinė veikla. 2021 m. pajamas deklaravusios kelionių agentūros kartu uždirbo daugiau kaip 171 mln. Eur – tai beveik dvigubai (82 proc.) daugiau nei pandeminiais 2020 m. (~94 mln. Eur).

Tačiau iki tikrojo atsigavimo kelionių agentūroms dar toli – pvz., 2019 m. jų pajamos siekė beveik 474 mln. Eur, o ištikus pandemijai krito daugiau kaip penkis kartus.  

2021 m. duomenimis, daugiausia pajamų per metus uždirbo bendrovės: „Novaturas” (110,1 mln. Eur), „Tez Tour“ (~60 mln. Eur), „Itaka Lietuva“ (12,5 mln. Eur), „Coral Travel Lithuania“ (9,5 mln. Eur), „Kidy Tour” (8,9 mln. Eur), „Estravel Vilnius” (6,3 mln. Eur), „Vestekspress“ (4 mln. Eur), „Traveldeals LT“ (4 mln. Eur), „Glotera” (3,6 mln. Eur) bei „ZIP Travel” (2,9 mln. Eur).

Didžiausią pelną uždirbusių kelionių agentūrų dešimtukas rikiuojasi taip: „Novaturas“ (1,3 mln. Eur), „Baltic Tours Group” (633 tūkst. Eur), „Vestekspress“ (530 tūkst. Eur), „Glotera“ (336 tūkst. Eur), „Traveldeals LT“ (307 tūkst. Eur), „Baltic Clipper“ (288 tūkst. Eur), „Baltic Travel Service“ (271 tūkst. Eur), „TEZ Tour“ (215 tūkst. Eur), „Estravel Vilnius“ (158 tūkst. Eur), „Riviera Tours“ (148 tūkst. Eur) ir „ZIP Travel“ (123 tūkst. Eur).

Darbuotojų skaičius susitraukė ketvirtadaliu

Iš viso kelionių agentūrose šiuo metu dirba beveik 2 tūkst. darbuotojų (1850). Nors įmonių skaičius per pastaruosius metus beveik nesikeitė (2019 m. – 776, 2021 m. – 787), darbuotojų skaičius nuo 2019 m. sumažėjo beveik ketvirtadaliu nuo 2426 iki 1850. 

Kelionių agentūroms dažniau vadovauja moterys, sudarančios beveik 56 proc. visų vadovų. Vidutinis kelionių agentūros vadovo amžius siekia 49 m., o vidutinis kelionių agentūros gyvavimo amžius – daugiau kaip 15 m.

Kelionių sektoriuje vyrų atlyginimas yra didesnis nei moterų: 2022 m. lapkričio duomenimis, vidutinis vyrų atlyginimas siekė 2659 Eur/mėn., moterų – 2014 Еur/mėn. 2022 m. pradžioje moterų vidutinis atlyginimas buvo 2053 Eur/mėn., o vyrų – 2364 Eur/mėn.

Nuo didesnio bankrotų skaičiaus apsaugojo valstybės teikiama parama

Nuo 2004 m. Lietuvoje iš viso bankrutavo 94 kelionių agentūros – daugiausia bankrotų buvo fiksuojama 2009 m. (10) ir 2015 m. (12). 2022 m. užregistruoti 5 kelionių agentūrų bankrotai, 2021 m. jų buvo 3, о 2019 m. – 4. Pandeminiais 2020 metais nebuvo fiksuota nė vienos kelionių agentūros bankroto. 

„Kelionių sektorius pandemijos metu tapo vienu iš labiausiai nukentėjusių, kartu su viešbučiais ir restoranais. Pandemijos metu, kai pajamos iš kelionių organizavimo krito penkis kartus, nuo bankrotų šį sektorių išgelbėjo valstybės teikiama parama, – aiškina Aurimas Kačinskas.

– Tačiau pandemijos iššūkius pernai pakeitė nauji iššūkiai – dėl sukelto karo Ukrainoje ir Rusijai taikomų sankcijų paaštrėjo energetikos krizė, kilo kuro kainos, sutriko nemažai kelionių maršrutų.

Lėčiau nei tikėtasi atsigauna oro transporto sektorius, smarkiai pakilo pervežimų kainos – tai neigiamai veikia kelionių organizatorių verslą, neleidžia jam atsigauti greičiau.“

Kredito biuro vadovo teigimu, būtent valstybės parama lėmė įmonių skaičiaus stabilumą bei finansinių ataskaitų pateikimo drausmingumą: palyginti su kitais sektoriais, tik 90 kelionių agentūrų nepateikė finansinės atskaitomybės už 2021 m. – jos nepateikusios įmonės negalėjo pretenduoti į valstybės teiktą paramą. 

Tačiau, analizuojant kelionių agentūrų rizikingumą, pastaruoju laikotarpiu pastebima tiek teigiamų, tiek nerimą keliančių ženklų.

Pvz., š. m. sausio mėn. duomenimis, aukštai ir aukščiausiai bankroto klasėms priklausė 9 proc. bendrovių, kai prieš metus tokių buvo 12 proc.

Pagal vėlavimą atsiskaityti aukštai ir aukščiausiai rizikos klasėms šiuo metu priklauso 17 proc. įmonių, o pernai šis rodiklis siekė 21 proc.

Palyginti su 2020 m. ir 2021 m., pastaruoju metu fiksuojama kiek daugiau skolų, taip pat auga vidutinis vienos skolos dydis. Šiuo metu kredito biuro sistemoje registruota 306 skolos, kurių suma viršija 349 tūkst. Eur, o vidutinis skolos dydis siekia 1141 Eur.  

Prieš metus skolų skaičius buvo 316, o jų suma sudarė 351 tūkst. Eur, vidutinis skolos dydis – 1112 Eur. 2020 m. sausį buvo registruotos 255 skolos, kurių suma siekė 203 tūkst. Eur, vidutinis skolos dydis sudarė 798 Eur. 335 kelionių agentūros daugiausia skolingos Sodrai (1,3 mln. Eur), 158 kelionių agentūrų skola telekomunikacijų bendrovėms siekia 222 tūkst. Eur, finansų įmonėms 8 kelionių agentūros skolingos 74 tūkst.  Eur.

„Kelionių organizatorių verslas atsigauna, tačiau dėl daugybės pasaulyje vykstančių geopolitinių ir ekonominių sukrėtimų pajamų augimas vyksta lėčiau, nei buvo galima tikėtis atslūgus pandemijai.

Turizmo sektorių šiuo metu supa itin daug rizikų, todėl patartina atidžiai stebėti, kaip keičiasi keliones organizuojančių partnerių finansiniai rodikliai“, – reziumuoja kredito biuro vadovas.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder