Kiek milijardų eurų Švedija sumokės Lietuvai už permokėtą elektrą?

Kol kas nežinia, ar Europos Sąjungai pavyks iš žaliosios energijos gamintojų surinkti visus 140 mlrd. eurų viršpelnių, kaip kad žadėjo Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

Taip pat neaišku, kokią dalį iš šios sumos gaus Lietuvos namų ūkiai ir įmonės.

Energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas mano, jog derybos su švedais nebus lengvos, nes Lietuva perka elektrą ne tik iš Švedijos, o ir švediška elektra kabeliu, jungiančiu šias abi šalis, teka ne tik į Lietuvą.

Suskaičiuos per dvi savaites

Lietuvos institucijos per dvi savaites turėtų suskaičiuoti, kiek elektros ir kokia kaina perka ir permoka Švedijos atsinaujinančios energijos gamintojams, kurių elektra prekiaujama „Nord Pool“ biržoje.

Kai tokia informacija bus surinkta, Energetikos ministerija, tardamasi su Europos Komisija (EK), formuluos derybinę poziciją, kurią pateiks Švedijai.

Susitarimas dėl dalies švedų gamintojų gaunamų viršpelnių perdavimo Lietuvos elektros vartotojams turėtų būti pasiektas iki šių metų gruodžio. Tai numato specialiai Lietuvai sukurtas EK reglamento straipsnis.

Lietuva yra vienintelė ES valstybė narė, kuri elektros pasigamina mažiau, negu jos importuoja.

Lietuva yra vienintelė ES valstybė narė, kuri elektros pasigamina mažiau, negu jos importuoja.

Stodama į ES, Lietuva įsipareigojo uždaryti nesaugią Ignalinos atominę elektrinę (IAE), gaminusią nuo 60 proc. iki 88 proc. šalyje suvartojamos elektros energijos.

Tačiau po to, kai 2009 m. IAE buvo galutinai uždaryta, Lietuva nesugebėjo išplėtoti konkurencingos elektros energijos generacijos.

Dabar už elektrą mokame kone brangiausiai visoje Europoje.

Iš to daugiausia uždirba Švedijos atsinaujinančios energetikos gamintojai, Lietuvai per elektros biržą parduodantys daugiausia elektros, nors ji yra kelis kartus brangesnė nei Skandinavijos šalyse.

Šiuo metu rengiamasi deryboms, kuriose turėtų būti susitarta, kokia dalis švedų energetikos įmonių gaunamų viršpelnių turėtų būti sugrąžinta Lietuvos vartotojams.

Lietuvai naudos nedaug

Tarptautinis energetikos ekspertas prof. Vidmantas Jankauskas patikslino, kad ES energetikos ministrai praėjusią savaitę susitarė dėl kelių dalykų.

Elektros iš atsinaujinančių šaltinių kaina (biržoje) turės neviršyti 180 eurų už megavatvalandę (Eur/MWh).

Elektros vartojimą piko metu susitarta sumažinti 5 proc. (privaloma), o bendrą vartojimą – 10 proc. (rekomenduojama).

Elektrą gaminantys iš iškastinio kuro mokės „solidarumo mokestį“, paskaičiuotą kaip trečdalis pelno, viršijančio 20 proc. pastarųjų trejų metų pelno vidurkį.

Kadangi Lietuva daug elektros importuoja, tai jai nėra didelės naudos iš elektros kainų ribojimo ar viršpelnių pasidalijimo.

„Dujų kainų lubų įvedimas tik rusiškoms ar ir visoms importuojamoms dujoms pritarimo nesulaukė.

Kadangi Lietuva daug elektros importuoja, tai jai nėra didelės naudos iš elektros kainų ribojimo ar viršpelnių pasidalijimo.

Dujų kainų lubos, taikomos visoms importuojamoms dujoms ar tik toms, kurios naudojamos elektrai gaminti, Lietuvai būtų geriau“, – Alfa.lt teigė V. Jankauskas.

Profesorius paaiškino, kodėl kai kurios šalys, tarp jų Vokietija, nepritarė dujų kainų lubų nustatymui.

„Nustačius tokias lubas gali neatsirasti tiekėjų, kurie dujas tiektų tokiomis kainomis, gal geriau parduotų tiems, kas moka daugiau.

Taigi, galima susidurti su problema, kai žiemą bus dujų trūkumas“, – teigė V. Jankauskas.

Energetikos ekspertas nededa daug vilčių, kad vokiečius pavyks įtikinti pakeisti savo nuostatas.

„Nežinau, ar pavyks įtikinti. Juk Vokietija suvartoja labai daug dujų, kurios anksčiau buvo tiekiamos daugiausia iš Rusijos.

Dabar gi jai svarbu, kad bent jau kiti tiekėjai tiektų dujas.

Vidurio Europos šalys (Austrija, Slovakija, Vengrija), kurios vis dar gauna dujų iš Rusijos, bijo netekti šio tiekėjo.

Rusija jau pagrasino, kad, įvedus kainų lubas, ji visai nebetieks dujų“, – sakė V. Jankauskas.

Reglamente – išimtis Lietuvai

Sugrįžęs iš Briuselyje praėjusią savaitę vykusio ES energetikos ministrų tarybos posėdžio, Lietuvos energetikos ministras Dainius Kreivys tikino, kad visi sprendimai, kurie buvo jame priimti, yra palankūs Lietuvai.

kreivys

Dainius Kreivys: visi ES energetikos ministrų taryboje priimti sprendimai yra palankūs Lietuvai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

ES energetikos ministrų taryboje buvo svarstomi du klausimai: viršpelnių, kuriuos gauna atsinaujinančios energijos gamintojai, parduodantys elektrą pagal dujų kainą, pasidalijimas su vartotojais ir galimas dujų kainų lubų nustatymas iki 180 ar 200 eurų už megavatvalandę.

„Jeigu kalbėtume apie reglamentą dėl dujų viršpelnių pasidalijimo, tai Lietuvai išimtinai turime straipsnį (greičiausiai nė viena kita šalis negalės juo pasinaudoti), kad jeigu šalis importuoja (elektros energijos – red.) daugiau, negu pasigamina, tai ta šalis, kuri persiunčia, parduoda elektrą tai šaliai, turi pasidalyti viršpelniu. Tai šiuo atveju Švedija“, – LRT laidoje „Savaitė“ sakė D. Kreivys.

Lietuva importuoja apie 70 proc. suvartojamos elektros energijos, o kaina, už kurią elektra parduodama „Nord Pool“ elektros biržoje, Lietuvoje yra aukščiausia regione.

Ministras tikino, kad EK reglamento straipsnis yra naudingas Lietuvai, be to, iki gruodžio 1 d. turi būti „privalomai“ padaryti susitarimai su Švedija, ir Europos Komisija tuos susitarimus esą „prižiūrės ir pagelbės“.

Nesutaria dėl dujų kainos lubų

D. Kreivys pabrėžė, kad tai nėra žingsnis, kuris naudingas visai Europai, nes Europai reikia dujų kainų lubų. Pasak jo, šia tema diskusijos tarp bendrijos energetikos ministrų buvo itin karštos: 16 šalių kartu su Lietuva yra pasirašiusios laišką Europos Komisijai, kad dujų kainų lubos turi būti kuo skubiau įvestos, o 4 šalys – Vokietija, Austrija, Danija ir Olandija – tam prieštarauja.

16 šalių kartu su Lietuva yra pasirašiusios laišką Europos Komisijai, kad dujų kainų lubos turi būti kuo skubiau įvestos, o 4 šalys tam prieštarauja.

„Čekijos ministras, kuris pirmininkavo tarybai, labai aiškiai pasakė: prašome iki neformalios tarybos, kuri bus spalio 11 d. Prahoje, parengti dokumentą.

Be abejo, taryba neformali, joje sprendimai nepriiminėjami, bet dokumentas turi būti konkretus.

Vadovai brėš kryptį“, – dėstė D. Kreivys.

Ministras prisipažino asmeniškai besitikintis, kad ateities sprendimai bus „link lubų“ ir kad „vokiečius pavyks įtikinti“.

Vienoks ar kitoks susitarimas dėl dujų kainų lubų, pasak D. Kreivio, galėtų būti pasiektas iki spalio 25 d., kai vyks formali ES energetikos ministrų taryba Liuksemburge.

Derybos su švedais nebus lengvos

EK reglamentas numato, kad sutartį su Švedija dėl viršpelnių pasidalijimo Lietuva privalo pasirašyti iki gruodžio 1 d.

„Tą dieną turime būti viską susitarę. Be abejo, derybas turbūt pradėsime netrukus.

Pirmiausia kalbėsime su Komisija, kaip tą procesą turėtume struktūruoti.

Turbūt reikės pasikelti daugybę informacijos, čia prašysime reguliatoriaus (Valstybinė energetikos reguliavimo taryba – red.) įsitraukti, nes per biržą matysime, kur, iš kur ir kokie srautai eina, kokiomis kainomis. Energetikos ministerija tokių dalykų nemato.

Kai turėsime visą informaciją susirinkę, su Komisija apsitarę, pradėsime kalbėtis ir su švedais“, – aiškino D. Kreivys.

Vis dėlto ministras nesugebėjo aiškiau suformuluoti, kokia bus Lietuvos derybinė pozicija ir kiek viršpelnio švedai lietuviams atiduos.

Esą tam, kad matytume, „kokią sumą turėsime“, reikia žinoti kelis dalykus: kiek švedai elektros parduoda biržoje (nes viršpelniai surenkami tik iš biržoje parduodamos elektros) ir kokius viršpelnius gauna bei kiek tiksliai elektros ir kokia kaina iš Švedijos importuoja Lietuva.

Ministras nesugebėjo aiškiau suformuluoti, kokia bus Lietuvos derybinė pozicija ir kiek viršpelnio švedai lietuviams atiduos.

D. Kreivys tikisi, kad visa ši informacija turėtų būti surinkta maždaug per dvi savaites ir tada būtų pradėta formuoti Lietuvos derybinė pozicija.

Jis kartu patikino, kad viršpelniais su vartotojais turėtų pasidalyti ne tik švedai, bet ir Lietuvos vėjo ir saulės elektrinės, parduodančios elektrą biržoje.

Energetikos ekspertas V. Jankauskas mano, kad derybos su švedais nebus lengvos. „Lietuva perka elektrą ne tik iš Švedijos, o ir švediška elektra kabeliu, jungiančiu šias abi šalis, teka ne tik į Lietuvą.

Turiu vilčių, kad vis tik pavyks susitarti ir Lietuvos vartotojai gaus paramą iš Švedijos“, – Alfa.lt sakė V. Jankauskas.

Vidmantas Jankauskas: derybos su švedais nebus lengvos, nes Lietuva perka elektrą ne tik iš Švedijos, o ir švediška elektra kabeliu, jungiančiu šias abi šalis, teka ne tik į Lietuvą. BNS foto

Sistema karo sąlygomis neveikia

Norvegijoje sukurta ir kelis dešimtmečius sėkmingai į Šiaurės Europą ir Baltijos šalis besiplėtusi „Nord Pool“ šiuo metu ne tik nepajėgi stabdyti brangių dujų diktuojamų aukštų elektros kainų, bet ir panaikinti didžiulį atotrūkį tarp elektros kainų Lietuvoje ir Skandinavijos šalyse.

Elektros kainos Lietuvoje per pastaruosius dvejus metus išaugo 9–10 kartų, o kaina „Nord Pool“ Lietuvos ir Švedijos kainų zonose skiriasi daugiau kaip 5 kartus.

Elektros kainos Lietuvoje per pastaruosius dvejus metus išaugo 9–10 kartų, o kaina „Nord Pool“ Lietuvos ir Švedijos kainų zonose skiriasi daugiau kaip 5 kartus.

Elektros biržos modelis yra sukonstruotas taip, kad pigiai elektrą gaminančios vėjo ir saulės elektrinės gautų pelną, kurį galėtų investuoti į plėtrą ir taip ilgainiui išstumti iš biržos brangesnį iškastinį kurą gaminančius įrenginius.

Tačiau, dėl Rusijos karo Ukrainoje dujų kainai išaugus iki neregėtų aukštumų, „Nord Pool“ ir kitų Europos elektros biržų veiklos modelis nebeveikia.

Žaliosios energijos gamintojai dabar uždirba milijardus eurų siekiantį pelną, o buitiniai ir verslo vartotojai vos pajėgia amortizuoti sparčiai didėjančias kainas.

Europos ekonomiką į recesiją nugramzdinti grasinanti sistema reikalauja skubių pataisų. Europos Komisija ir ES šalys ieško skubių sprendimų reformuoti energijos rinką iki žiemos.

alfa.lt

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder