Kinija baiminasi, kad Lietuva ras pasekėjų: gali panaudoti visą savo galią surengti tikrą šou

Ekonomikos ir inovacijų ministerija taip pat buvo paskelbusi apie Lietuvos prekybinės atstovybės Taivano sostinėje Taipėjuje atidarymą. Vis dėlto Pekiną itin supykdė sprendimas Vilniuje atidaryti „Taiwanese representative office“, nes šiame pavadinime yra naudojamas Taivano, o ne Taipėjaus, kaip yra kitose valstybėse, atstovybės pavadinimas. Delfi žiniomis, atstovybę atidaryti planuojama jau lapkričio pradžioje.

Organizatorių nuotr.

Kirkilas: Kinija bandys išnaudoti įvairias galimybes spausti Lietuvą

Buvusio premjero Gedimino Kirkilo teigimu, ambasadoriaus atšaukimas iš Kinijos pusės buvo tik vienas pirmųjų žingsnių. 

„Jau ir mūsų verslui trukdoma – ribojamas mūsų eksportas, nevykdomi kai kurie užsakymai Kinija atstovaujama beveik visose tarptautinėse organizacija“, – Delfi komentavo politikas.

Jis atkreipė dėmesį, kad Kinija priklauso įvairioms tarptautinėms organizacijoms, pradedant Jungtinėmis Tautomis. 

„Mūsų veiksmų blokavimo iš Kinijos pusės mes tikrai galime ten sulaukti. Greičiausia sulauksime“, – konstatavo G. Kirkilas.

Kalbėdamas apie visiško diplomatinių santykių nutraukimo, kai šalys nevykdo net diplomatinių konsultacijų tikimybę, G. Kirkilas teigė, kad tai jau būtų kraštutinis atvejis, tačiau nėra neįmanomas.

„Aš kažkaip tuo netikiu, manau, kad tai būtų jau kraštutinis atvejis, bet turint omeny Kinijos labai aštrų reagavimą į visa tai, kas susiję su Taivanu, o neseniai Taivano delegacija viešėjo Čekijoje, tai irgi buvo labai aštri reakcija, vis tik tai nėra demokratinė šalis – visko gali laukti.

Ką sugalvos tie, kurie dabar turi valdžią Kinijoje, tai sunku pasakyti“, – pripažino G. Kirkilas.

„Tikiuosi, kad to nebus, bet visiškai pasakyti, garantuoti, kad nebus, negalėčiau“, – tęsė pašnekovas.

Jis taip pat sakė, kad Kinija gali spausti Lietuvą remdama kitas šalis – pavyzdžiui, Rusiją ir Baltarusiją.

„Aišku, istoriškai Kinijos ir Rusijos santykiai nėra jau tokie geri, vis tiek jos konkuruoja tarpusavyje ir Kinija, aišku, matyt turi kitokių tikslų, bet tikėtis galima. Bet kuriuo atveju jie bandys išnaudoti įvairias savo galimybes“, – kalbėjo G. Kirkilas.

Visgi ilgametis politikas teigė manantis, kad visada iš sudėtingos konfliktinės situacijos išeitį rasti galima pasitelkiant diplomatines derybas.

„Išeitį visada galima surasti, bet ją galima surasti tik diplomatiškai derantis. Jei nebus jokių kontaktų, jei tik jie statys savo visokias užkardas ir mes taip pat, tai, aišku, santykių pagerėjimo nebus. Tai galima tik išėjus į kažkokį diplomatinį dialogą, kad ir neaukštame lygyje, bet vis tiek.

Nežinau, ar tokios konsultacijos, vyksta ar ne. Sprendžiant iš ministro pasisakymų, tai galbūt vyksta“, – svarstė G. Kirkilas.

Visgi jis pripažino, kad visa situacija parodo apie kitokios užsienio politikos pradžią.

„Ilgą laiką Lietuva ne tik palaikė gerus diplomatinius santykius su Kinija, bet net ir kreipėsi dėl rinkų atvėrimo, kai Rusija užblokavo rinkas mūsų žemės ūkio produkcijai. Santykiai buvo visiškai kitokie, dabar posūkis yra labai radikalus ir stiprus, todėl suprantama, kad ir reakcija tokia“, – komentavo ekspremjeras.

Jo teigimu, vargu, ar Lietuva atsisakys savo veiksmų.

„Bet turėti kažkokias diplomatines konsultacijas su Kinija vis vien būtina, man atrodo“, – pridūrė G. Kirkilas.

Organizatorių nuotr.

Lopata: atstovybė galėjo būti atidaryta ir anksčiau

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, politologas Raimundas Lopata teigia, kad Kinija jau ir taip pakankamai spaudžia Lietuvą. Jis antrino G. Kirkilui, kad Pekinas gali pabandyti spausti šalį per tarptautines organizacijas.

„Man atrodo, kad tas spaudimas jau faktiškai maksimalus, ypač, kas liečia visokias finansines sankcijas mūsų įmonėms, bet gali būti įvairių kitų viražų. Galvoju, kad spaudimas gali pasireikšti ir diplomatinėmis priemonėmis, turint omeny tarptautinius forumus, pavyzdžiui, Jungtines Tautas ir panašiai“, – svarstė R. Lopata.

Jo teigimu, Kinija gali tęsti spaudimą ir papildydama vadinamuosius juoduosius politikų sąrašus, visgi tikimybė dėl visų diplomatinių ryšių nutraukimo, pasak Seimo nario, kol kas nėra didelė.

„Labai sunku pasakyti, bet sprendžiant iš kitų šalių pavyzdžių, tas nenutiko. Turiu omenyje Švediją arba dabar Čekiją, kur net trys Taivano bankai atsidarė ir kol kas čekai kruta“, – pastebėjo R. Lopata.

Jis atkreipė dėmesį, kad apie tai, jog šiame kontekste Lietuva imasi lyderystės, prabilo užsienio apžvalgininkai ir kai kurie politikai iš užsienio valstybių, pavyzdžiui, JAV.

„Aš manau, kad paskelbus A, reikia ištarti B ir, mano supratimu, jau galėjo būti anksčiau atidaryta atstovybė, ypač šiomis dienomis, kai atvyksta gana solidi delegacija iš Taivano“, – Delfi sakė pašnekovas.

R. Lopata taip pat akcentavo, kad Taivano rinka yra išeitis Lietuvai, kai dalis prekybinių tiekimo grandžių, Kinijai supykus, sutrūkinėjo.

Tolesnė ES politika Kinijos atžvilgiu, pasak jo, priklauso ir nuo kitų šalių.

„Tai priklauso nuo mūsų šiuo klausimų sudaromų koalicijų, jų įtakos. Kalba yra apie trijų muškietininkų principą – jei pavyks jį įgyvendinti, tai, manau, kad viskas bus tvarkoje, bet tik dar sykį pakartočiau, kad tą buvo galima padaryti, jei jau pradėjai daryti, greičiau.

Nuo to galų gale priklausys, kaip mes sugebėsime užmegzti mums naudingus ryšius ir didelio masto ryšius su Taivano, ypač tose srityse, kur lietuviai turi tam tikrą nišą, bet tam tikrų daiktų trūksta, kuriuos mums gali tiekti Taivanas“, – teigė R. Lopata.

Organizatorių nuotr.

Maldeikis: Lietuva nepažeidžia „vienos Kinijos“ principo

Seimo Europos reikalų komiteto narys Matas Maldeikis, kalbėdamas apie Kinijos galimus sprendimus akcentavo, kad autoritariniai režimai visada turi idėjų.

„Mes negalėjome pagalvoti dėl migrantų – kas galėjo pagalvoti, kad turėsime krizę su tūkstančiais migrantų, iš kažkur atėjusių prie Baltarusijos sienos? Kinija mato, kad tas ekonominis spaudimas veikia ne taip, kaip jie galvojo. Nepaspaus taip smarkiai, kaip kad jie tikėjosi. Jie neturi labai didelių svertų spausti ekonomiškai, nes verslas turi kelius ateiti, o jų investicijos Lietuvoje yra labai mažos“, – pastebėjo politikas.

Vis dėlto, jo nuomone, didesnę grėsmę galime turėti iš nekonvencinių Pekino sprendimų, pavyzdžiui, kibernetinių atakų.

„Tai prognozuoti žymiai sunkiau. (…) Čia jau specialiųjų tarnybų pasiruošimas – kaip jie projektuoja grėsmes, kurios gali kilti iš Kinijos, kažkokios dezinformacijos kampanijos. Reikia suprasti, kad kokia bebūtų mūsų politinė pozicija ar valia atstovybės klausimu, mes su tuo galėtume susidurti bet kada ir tam visada reikia būti pasiruošus“, – akcentavo M. Maldeikis.

Seimo narys teigė, kad visiškas diplomatinių santykių nutraukimas yra vienas iš instrumentų, kuriuos Kinija gali panaudoti, tačiau, pasak jo, tam nėra priežasčių.

„Mes žiūrėtume į tai keistai, nes reikia suprasti vieną dalyką, kad Lietuva tikrai nepažeidžia „vienos Kinijos“ principo“, – tvirtino M. Maldeikis.

Jo teigimu, „vienos Kinijos“ principas būtų pažeistas, jei Lietuva pripažintų Taivaną kaip nepriklausomą valstybę.

„Apie tai kalbos nėra. Visi kiti žingsniai yra tam tikras spaudimas, bandant paspausti viešąją nuomonę, primesti jai tam tikrą naratyvą. LR Vyriausybė nepripažįsta Taivano ir mes laikomės „vienos Kinijos“ politikos – tai niekaip nesikeičia“, – akcentavo M. Maldeikis.

Tai, pasak parlamentaro, įrodo ir atstovybės pavadinimas – taivaniečių, o ne Taivano. Visgi kitose valstybėse panašios atstovybės pavadintos Taipėjaus vardu.

„Taivanas yra sala, kurioje gyvena taivaniečiai. Mes užfiksuojame tai, kas yra – Taivano saloje gyvena taivaniečiai. Tai niekaip nepažeidžia „vienos Kinijos“ Taivano nepripažinimo principo. Mes nepripažįstame Taivano nepriklausomybės, to šiuo atveju ir jis pats nesiekia“, – pažymėjo M. Maldeikis.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad šia tema reikėtų kalbėti turint galvoje platesnį kontekstą.

„Mes kalbame ne tik apie Lietuvos politiką, kalbėti reikia apskritai apie demokratinių ir autoritarinių režimų tam tikrą priešpriešą. Autoritarai mato demokratiją kaip tam tikrą grėsmę. Jų visuose saugumo dokumentuose kaip grėsmė apibrėžiama demokratija ir liberali demokratija. Jie tame mato iššūkį – mūsų gyvenimo būdas jiems yra iššūkis. Jų koordinuotas veikimas yra ne apie Lietuvą, su tuo susiduria ir JAV, ir ES didžioji dalis šalių“, – pastebėjo Seimo narys.

M. Maldeikis taip pat pabrėžė, kad ir kitos šalys savo saugumo ataskaitose kalba ne tik apie Rusijos, bet ir Kinijos grėsmę.

„Man Lietuvos nacionalinis interesas šiuo atveju yra daugiau saugumo mums, remiant demokratijas visame pasaulyje. Antra – ekonomika. Mūsų ekonominis interesas yra labai paprastas: Taivanas yra labai aukštų technologijų šalis, siekianti su mumis bendradarbiauti ir ieškanti, kaip gali su mumis bendradarbiauti.

Mums Taivano, 23 mln. žmonių rinka, kuri yra atvira mums, (…) būtų žymiai ekonomiškai naudingesnė nei 1,5 mlrd. rinka, kuri mums uždara ir priešiška“, – konstatavo M. Maldeikis.

Organizatorių nuotr.

Zingeris: jausmas kaip 1990 metais

ERK narys, daugkartinis Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Emanuelis Zingeris teigė, kad pagal jaudulį prieš atidarant taivaniečių atstovybę Lietuvoje, jausmas apima kaip 1990 metais.

„Žingsnis drąsus, nestandartinis ir atnešantis mažos valstybės ryžtą peršokti į kitų išmatavimų, kitų matmenų geopolitines realybes“, – Delfi sakė E. Zingeris.

Jis atkreipė dėmesį, kad buvo maloniai nustebęs po neseniai vykusio vizito JAV, kuri, kaip pastebėjo E. Zingeris, Lietuvą laiko sąjungininke įvairiuose frontuose.

„Mes įšokome į priešininko nr. 1 konfrontacijos lauką, būdami labai nedidelio masto valstybė, bet kartu padarydami didelę paslaugą JAV Europos Sąjungos viduje suardydami tam tikrą konsensusą ir Kinijos įtakos klubo narių didėjimą – 17+1, iš kurio išėjome“, – pažymėjo politikas.

E. Zingerio nuomone, Kinija siunta, kad trikdoma jos draugų rato didėjimo krypčiai.

„Mes išėjome iš to klubo, čia buvo didžiulis dalykas. (...) Šis žingsnis yra mūsų Kovo 11-osios politikos pratęsimas“, – įvertino parlamentaras.

Jo nuomone, sprendimas atidaryti taivaniečių atstovybę padidina mūsų saugumą santykiuose su Rusija ir kartu atsiveria įsiklausymo į mūsų reikmes JAV koridoriai.

„Kinija baiminasi, kad atsiras Lietuvos valstybės užsienio politikos pasekėjų, todėl norėtų padaryti tokį savo galios šou, demonstravimą, kuris atgrasytų bet kokią ES ar NATO valstybę sekti Lietuvos pavyzdžiu. Tai viešai parašyta visuose jų komunistiniuose laikraščiuose“, – pastebėjo E. Zingeris.

Politikas teigė, kad logiškai galvojant, Kinija neturėtų nutraukti visų diplomatinių ryšių su Lietuva.

„Aš tikėčiausi, kad tai būtų padaryta, jei ofisas būtų vadinamas Taivano vardu, o ne taivaniečių. (...) Mūsų daromas žingsnis yra didelis žingsnis nuo Taipėjaus – čia yra miesto ofisas, kur kinai niekada neprieštarautų“, – svarstė Seimo narys.

E. Zingeris pasakojo ne kartą lankęsis Taivane, kur, pasak jo, matomi itin dideli skirtumai, palyginus su Kinija.

„Leisiu sau pajuokauti: gaila, kad rusai neturėjo kokios nors salos, kur būtų Rusija, nepaliesta komunizmo. Deja, mes turime visą Rusijos teritoriją, pavergtą šių baisių Lenino komunistinio bendrabučio idėjų, o Kinija turėjo. Todėl mes galime palyginti Honkongo arba dabar Taivano gyventojus su Kinijos ir pamatyti milžinišką jų pranašumą. (...) Tai yra Vakarų švietimo sistemos dalis, asmenybių auklėjimo dalis“, – sakė parlamentaras.

Žingsnis atstovybę pavadinti tautos, o ne miesto pavadinimu, pasak jo, kelia daug nuostabos pasauliui.

„Tai rodo, kiek nusirito visa demokratinio pasaulio valstybių visuomenė, kad šis žingsnis atrodo be galo drąsus“, – pastebėjo E. Zingeris.

„Mes staiga Vakaruose įgavome mažo-didelio kovotojo, pasaulinio lygio kovotojo už demokratiją įvaizdį. Patikėkite, tai savaime neateina. Kiek mums reikėdavo pastangų kitose srityse, kad pasiektume pirmaujantį lygį?“, – tęsė politikas.

Tokia principinga Lietuvos laikysena, kaip konstatavo E. Zingeris, primena 1990-uosius.

„Visa Lietuvos patirtis tokia buvo: įveikti mus ribojančią zoną ir aš tikiuosi, (...) kad atsiras mus remiančių šalių. Tuo labiau, kad mes neperžengėme tarptautinės teisės ribos ir oficialiai nepadarėme pareiškimo, nepripažinome Taivano kaip atskiros valstybės“, – sakė E. Zingeris.

Sidebar placeholder