Klaipėdos smulkiųjų verslininkų PVM direktyvos atnešamos permainos netenkina

Šiuo metu smulkieji verslininkai registruotis PVM mokėtoju privalo tuo atveju, kai jų veiklos atlygis per metus viršija 45 tūkst. eurų, o Finansų ministerijos rengiamas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo projektas numato, kad nuo 2025-ųjų ši riba keliama iki 55 tūkst. eurų.

Klaipėdoje ši naujovė aktuali maždaug 18 tūkst. gyventojų ir įmonių. Manoma, kad pasikeitimai gali paliesti visus juos. Mokesčių žinovai pastebi, jog nauja tvarka smulkiesiems verslininkams ne tik suteikia naujų galimybių, bet ir kelia tam tikrų pavojų.

Buvo galima daugiau

Finansų ministerija „Vakarų ekspresui“ nurodė, kad Europos Sąjungos (ES) direktyva dėl bendros pridėtinės vertės mokesčio sistemos kiekvienai valstybei narei suteikia teisę nuo 2025-ųjų nustatyti tokią registravimosi PVM mokėtojais apyvartos ribą, kuri labiausiai atitiktų jos ekonomines ir politines sąlygas, tačiau ši riba neturi viršyti 85 tūkst. eurų.

„Valstybės narės direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę turi perkelti iki 2024 metų gruodžio 31 dienos“, - teigia ministerija.

Jos paruoštas įstatymo, numatančio ribą kelti iki 55 tūkst. eurų, pakeitimo ir papildymo projektas dar nepatvirtintas, dėl to tebevyksta diskusijos.

Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos (LSVPA) Klaipėdos skyriaus pirmininkas Donatas Botyrius sako, kad ministerijai siūlyta numatyti maksimalią direktyvos leidžiamą ribą, tačiau nesitikima, jog ji bus pakeista į didesnę pusę.

„Mes nesame patenkinti, bet nelabai ką galime padaryti. Tikėtis, aišku, dar galima. Šiaip mes siūlėme kelti iki 85 tūkstančių. Ministerija nelabai eina į derybas, 85 tūkstančiai jiems atrodo labai daug, keista jų tokia pozicija, jie nevertina objektyviai. Jeigu didinti - tai didinti, kad visi galėtų lengviau kvėpuoti, bet ministerija gyvena penkmečiu atgal, galvoja, kad kainos nekilo. Diskusijose mes dalyvaujame, bet nelabai mūsų įsiklauso“, - „Vakarų ekspresui“ pasakojo D. Botyrius.

Anot jo, didinti ribą iki 55 tūkst. eurų verslininkai valdžiai siūlė prieš penkerius metus, o per tą laiką gerokai padidėjo jų veiklos kaštai, todėl uždirbama mažiau.

„Mes 55 tūkstančius siūlėme prieš penkerius metus, dabar jų jau mažoka įvertinus paskutinių metų infliaciją ir kainų kilimą. Žaliavos, kiti kaštai pabrango, o norint išgyventi reikia daryti tam tikras apyvartas. Tai ir neišeina uždirbti net minimumo, su juo ir lieka smulkieji verslininkai pagal dabartinę ribą, ir tai - tik pataupant, pasispaudus gerokai“, - kalbėjo D. Botyrius.

Yra šiek tiek džiaugsmo

Vis dėlto smulkieji verslininkai teigiamai vertina ir ministerijos siūlomą ribą, sako Klaipėdos Tilžės turgaus vadovas Romas Petraitis.

„Teigiamai žiūri į tai smulkusis verslas, kadangi ta kartelė šiek tiek didėja, nes daugiausiai žmonių prekiauja su verslo liudijimais, jų apyvarta tos ribos neviršija - bent jau tų, kurie mūsų turgavietėje prekiauja ne maisto produktais“, - sakė R. Petraitis.

LSVPA vadovas Airinas Jermolajevas pritaria, kad didesnių pokyčių tikėtis sunku, nors ir siūlomi džiugina.

„Mes neturime pasirinkimo ir privalome pritarti tam, kas nuleista iš viršaus. 55 tūkstančiai - tai nėra blogai, kažkiek džiugina, bet ne tiek, kiek norėjome. Yra vis dar kovojančių, bet būkime realistai, nemanau, kad diskusijos lems drastiškus pokyčius“, - sakė jis „Vakarų ekspresui“.

A. Jermolajevas taip pat tikisi, jog iki metų pabaigos dar galima išsiderėti permainas dėl to, kai PVM mokėtoju neregistruojamas verslininkas, kitose ES šalyse prekėms ir paslaugoms įsigyti išleidęs iki 14 tūkst. eurų.

„Diskusija dėl to kyla, neaišku, ar ta suma įskaičiuojama į tuos 55 tūkstančius. Padarykime dar geresnes sąlygas. Norėtume, kad ji nebūtų įskaičiuojama, o būtų kaip papildoma“, - kalbėjo A. Jermolajevas.

Diskusijose dėl planuojamų permainų su ministerija dalyvauja Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) taryba, vienijanti įvairių verslų atstovus.

Prievolė - papildomos išlaidos

D. Botyrius sako, kad per pastaruosius metus veiklos kaštams augant, o ribai, nuo kurios tampama PVM mokėtoju nesikeičiant, šios prievolės daug smulkiųjų verslininkų pavyko išvengti.

„Nėra jų daug, nes žmonės stengiasi, tenka spaustis“, - sakė uostamiesčio verslininkų atstovas.

Įsigaliojus prievolei mokėti PVM, smulkieji verslininkai patiria daug daugiau išlaidų, nesugeba konkuruoti su prekybos centrais, dėl to dalis jų priversti veiklą nutraukti, teigia D. Botyrius.

„Atsiranda buhalterija, nes PVM skaičiuoti yra sudėtinga buhalterija, reikia kvalifikuoto specialisto. Automatiškai plius apie 20 procentų mokesčių, tai 20-25 procentais brangsta produkcija. Kas dirba parduotuvėse - nesugeba konkuruoti su didžiaisiais prekybininkais, todėl sumažina iki minimumo savo veiklas arba jas nutraukia, turgavietės nyksta, žmonės registruojasi Užimtumo tarnyboje“, - pasakojo LSVPA Klaipėdos skyriaus pirmininkas.

Uostamiestyje veikiančios apskaitos, finansų ir konsultacijų įmonės „Vakarų finansai“ direktorė Eugenija Pronckienė teigia, kad tapus PVM mokėtoju tinkamai buhalteriją susitvarkyti savarankiškai yra labai sunku.

„Smulkusis verslininkas automatiškai būtų įpareigotas pirkti apskaitos paslaugas, nes atsiranda visi su PVM prievolėmis susiję dalykai (...) Tai yra sudėtingiau. Mes kiekvienas galime kažką buitiškai pasitvarkyti, bet ar tai darome teisingai - čia klausimas. Yra tokių smulkių verslų, kurie gali išsiversti su vienkartine konsultacija per metus, bet tapus PVM mokėtoju reikia profesionalo priežiūros. Iš nežinojimo žmonės gali prisidaryti sau tam tikrų rūpesčių, gresia delspinigiai, baudos, o nežinojimas nuo atsakomybės, kaip žinome, neatleidžia“, - „Vakarų ekspresui“ sakė E. Pronckienė.

Grėsmė sezoniniams verslininkams

Direktyvai pradėjus galioti Lietuvoje, keisis dar viena reikšminga aplinkybė - bus skaičiuojama per kalendorinius metus gaunamų veiklos pajamų riba, nuo kurios tampama PVM mokėtoju. Dabar skaičiuojama paskutinių dvylikos mėnesių suma.

E. Pronckienė sako, jog šis pokytis atims lengvatą iš tų smulkiųjų verslininkų, kurie daugiau uždirba tam tikro sezono metu.

„Tai reiškia, kad gali keistis sąlygos sezonine veikla užsiimančiam smulkiajam verslui. Pavyzdžiui, iki šiol Palangoje vasarą prekiaujančio verslininko veiklos sumai vieną mėnesį viršijus nustatytą ribą buvo specialios formos, kurią užpildžius prievolė registruotis neatsiranda. Su šia direktyva tokia lengvata dingsta - jeigu nors vieną mėnesį riba viršijama, reikia registruotis PVM mokėtoju net jeigu kitais mėnesiais sekasi žymiai prasčiau. Dėl to atsiranda prievolė registruotis artimiausiems dvejiems metams“, - aiškino apskaitos žinovė.

Tai pastebi ir mokesčių konsultacijų interneto platformos „Mokesčių sufleris“ ekspertas Gintaras Juškauskas. Jis mano, kad nuo kitų metų įsigaliosiantys pokyčiai palies visus šalies smulkiuosius verslininkus.

„Pasikeitimai, matyt, palies visus smulkiuosius verslus Lietuvoje, kurie nėra PVM mokėtojai, jiems iš naujo reikės vertintis prievoles nuo 2025 metų“, - teigė G. Juškauskas.

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos spalio 2-ąją „Vakarų ekspresui“ pateikti duomenys rodo, kad iš visų mieste registruotų įmonių PVM mokėtojo statuso neturėjo 5 720 bendrovių, turėjo - 4 867. Tuo metu iš visų kuria nors ekonomine veikla užsiimančių gyventojų prievolės neturėjo 12,5 tūkst., turėjo - 296.

SVV tarybos valdybos narė ir Buhalterių ir auditorių asociacijos vadovė Daiva Čibirienė ragina projektą vertinti tik kaip juodraštį ir neskuba tvirtinti, kad įsigalios būtent jame įvardyti pakeitimai.

„Mes nežinome, ar tai bus nuo sausio, mes negalime kategoriškai sakyti, kad taip bus (...) Ministerijos projektas dar nepatvirtintas Vyriausybės, jis dar bus keičiamas, yra labai daug pastabų prie to projekto, ir Mokesčių inspekcija, ir daug kitų institucijų pateikė pastabų. Ministerija supranta savo projekto netobulumą ir sako, kad tikrai jį keis. Jį tvirtinti turės nauja Vyriausybė, klausimas, ar ji taip pasielgs“, - sakė D. Čibirienė.

G. Juškauskas sako, kad direktyva siekiama suvienodinti smulkaus verslo konkuravimo sąlygas visose ES šalyse, tačiau jis abejoja, ar Lietuvos prekybininkai sugebės tuo pasinaudoti.

„Tikslas yra naikinti kliūtis smulkiajam verslui einant į kitas ES valstybes. Intencija yra labai gera ir tikrai bus, kam šis pokytis atneš teigiamų dalykų, bet pats įgyvendinimas yra labai sudėtingas. Smulkusis verslas kažin ar sugebės perprasti taisykles be konsultantų“, - „Vakarų ekspresui“ sakė jis.

Ekspertas taip pat teigia, kad permainos gali sukelti ir atvirkštinį efektą ir pastūmės smulkųjį verslą šešėlio link: „Galbūt tie, kurie dabar yra šešėlyje, jų padaugės, jie nenorės legalizuotis, tad potencialiai ši direktyva gali ir šiek tiek padidinti šešėlį.“

FOTO APRASAS PERMAINA. Smulkieji verslininkai gali netekti lengvatos, kuri suteikia galimybę išvengti prievolės registruotis PVM mokėtoju dėl sezoninių uždarbių.

FOTO AUTORIUS Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

FOTO APRASAS SUNKIAU. Užsiregistravus PVM mokėtoju atsiranda daugiau išlaidų, dėl to prekybininkams tenka spaustis norint uždirbti bent minimalų atlyginimą, sako jų atstovas.

FOTO AUTORIUS Redakcijos archyvo nuotr.

Jeigu didinti - tai didinti, kad visi galėtų lengviau kvėpuoti, bet ministerija gyvena penkmečiu atgal, galvoja, kad kainos nekilo.