Per septynis šių metų mėnesius ryškiausiai į viršų stiebėsi krovinių konteineriuose krovos kreivės – jau pasiekta 8,3 mln. tonų riba. Tai yra 11 proc. arba 805 tūkst. tonų geresnis rezultatas nei per tą patį laikotarpį pernai, įrodantis, kad Klaipėdos uostas išlieka svarbiu konteinerių krovos centru. Vertinant standartizuoto dydžio konteinerių (TEU) krovą, artėjama prie 1 mln. TEU ribos – per septynis šių metų mėnesius jau perkrauta daugiau nei 804 tūkst. TEU. Be to, lyginant su pernai, šiemet 8 proc. auga per Klaipėdos uostą gabenamų pilnų konteinerių srautas, kuris jau siekia 560 243 TEU.
Teigiamos tendencijos fiksuojamos ir antrame pagal dydį krovinių segmente – ro-ro arba keltais gabenamų krovininių transporto priemonių. Šių krovinių srautas jau pasiekė beveik 3,9 mln. tonų ribą ir išlaiko stabilų 4 proc. augimą, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Vertinant per Klaipėdos uostą keliavusių krovininių automobilių srautą vienetais, fiksuojamas 2 proc. augimas – pergabentos 207 107 transporto priemonės.
Kroviniai konteineriuose ir ro-ro kroviniai sudaro beveik 53 proc. visos Klaipėdos uosto krovos.
Naftos produktų krova jau pasiekė beveik 2,5 mln. tonų ribą. Praėjusiais metais per tą patį laikotarpį krauta 2,3 mln. tonų naftos produktų, tad šiemet pasiektas rezultatas pernykštį lenkia 9 proc. Lyginant su pernai, šiemet daugiau perkrauta ir suskystintų gamtinių dujų. Iš viso per Klaipėdos uostą jau krauta beveik 1,8 mln. šio krovinio tonų, tai yra 39 proc. arba 505 tūkst. tonų daugiau nei per septynis praėjusių metų mėnesius.
Po kurį laiką trukusio sulėtėjimo vėl teigiamas rezultatas fiksuojamas grūdų krovos suvestinėje. Šių metų liepos krova 265 tūkst. tonų didesnė nei tą patį mėnesį pernai. Visų septynių mėnesių rezultatas praėjusių metų to paties laikotarpio krovą lenkia 8 proc.
Trąšų per septynis šių metų mėnesius Klaipėdos uoste perkrauta jau kiek daugiau nei 1 mln. tonų. Tai yra 14 proc. arba 121 tūkst. tonų daugiau nei pernai. Metalo laužo krova prilygsta praėjusių metų rezultatui ir siekia beveik 700 tūkst. tonų. Augalinių riebalų ir aliejų srautas Klaipėdos uoste siekia 301 tūkst. tonų ir 78 tūkst. tonų lenkia praėjusių metų septynių mėnesių rezultatą.
Iškasenų ir statybinių medžiagų Klaipėdos uoste šiemet kraunama kiek mažiau nei praėjusiais metais – jau perkrauta 1,1 mln. tonų šių krovinių, o pernai per septynis mėnesius buvo perkrauta beveik 1,3 mln. tonų. Medienos krova siekia 225 tūkst. tonų. Pernai per tą patį laikotarpį medienos jau buvo perkrauta 388 tūkst. tonų.
Nuo metų pradžios į Klaipėdos uostą jau atplaukė beveik 3 tūkst. laivų. Kruiziniais laivais į Lietuvą atkeliavo beveik 47 tūkst. turistų. Tai yra 6 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai.
Klaipėdos uostui fiksuojant teigiamas tendencijas kone visuose krovinių segmentuose, aplinkiniuose uostuose stebimos kitokios tendencijos. Rygos, Ventspilio ir Liepojos uostai kol kas skaičiuoja praradimus.
Rygoje per septynis šių metų mėnesius perkrauta 9,1 mln. tonų krovinių. Tai yra 2 proc. mažesnis rezultatas nei pernai. Ryškiausiai – daugiau nei 300 tūkst. tonų – Rygos uoste krito medienos krova, taip pat netekta daugiau nei 200 tūkst. tonų krovinių konteineriuose.
Ventspilio uoste krova krito 21 proc. Vertinant tonomis, ryškiausias netekimas, siekiantis 229 tūkst. tonų, fiksuojamas naftos produktų segmente. Iš viso Ventspilio uoste šiemet perkrauta 3,9 mln. tonų, o pernai tokiu laikotarpiu buvo pasiekta beveik 5 mln. tonų krovos riba.
Liepoja septynis šių metų mėnesius baigė su 13 proc. krovos deficitu. Šiame Latvijos uoste jau perkrauta 3,4 mln. tonų krovinių. Žemės ūkio produktų segmente per septynis šių metų mėnesius krova mažėjo ketvirtadaliu arba 386 tūkst. tonų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą