Pasaulio galingieji

Kodėl mūsų nebekviečia „prie bendro stalo“: šalies vadovai, kurių sprendimai silpnina nuosavą ekonomiką, nepageidaujami

Kol Europos Sąjungos lyderiai ir verslo gigantai neformaliuose susitikimuose braižo ateities reformas, Lietuva lieka už durų. Buvusi Europos Parlamento narė Margarita Starkevičiūtė įspėja: politinis signalas iš Briuselio aiškus – šalies vadovai, kurių sprendimai silpnina nuosavą ekonomiką, reformų pusryčiams nepageidaujami.

Kai energetinė strategija virsta bankrotų banga

Atsakymas į klausimą, kodėl tapome „atsilikėliais“, pasak M. Starkevičiūtės, slypi mūsų elektros ir šilumos sąskaitose. 

Sausio mėnesį elektros kainoms šoktelėjus daugiau nei 80 proc., paaiškėjo skaudi tiesa: aklas pasikliovimas vėjo ir saulės energija šalto klimato zonoje, neturint stabilių rezervų, buvo strateginė klaida, už kurią dabar moka gyventojai ir verslas.

Energetinis saugumas – išmontuotas ir išvežtas

Lietuva, dar neseniai galėjusi pati apsirūpinti elektra, savo pajėgumus sistemingai mažino. Rezultatas? Esame tarp brangiausių regione, o per du žiemos mėnesius bankrutavo šimtai įmonių, neatlaikiusių energijos kainų ir padidinto PVM tarifo naštos.

Politinė atsakomybė: Kritikos strėlės lekia į Prezidentūrą, energetikos ministrus ir VERT – institucijas, kurios ignoravo perspėjimus apie žaliosios energetikos nepastovumą žiemą.

Konkurencingumo praradimas: Brangstant energijai, brangsta viskas, o gyvenimo lygis šalyje sminga žemyn, kol valdžios atstovai naiviai tikisi kompensacijų stebuklo.

Finansiniai mįslės: kur dingo milijardai?

M. Starkevičiūtė kelia aštrius klausimus dėl valstybės finansų valdymo, kur skaičiai tiesiog „nesueina“:

Gynybos milijardas: Lietuva gavo 6 mlrd. eurų iš bendro ES skolinimosi gynybai – tai milijardu daugiau, nei isteriškai reikalauta iš nacionalinio biudžeto. Kur nukeliavo tas papildomas milijardas?

Sodros milijardai: Keičiant II pakopos pensijų fondų tvarką, kyla klausimas dėl 4,3 mlrd. eurų valstybės įmokų dalies. Ar jie tikrai grįš į „Sodros“ biudžetą, kuris patvirtintas be šių lėšų?

Lemtingas kovo mėnuo

Iki kovo pabaigos turi paaiškėti, ar Lietuva išliks tarp 19-os pažengusių ES valstybių, ar bus nustumta „už sienos“.

Grėsmė: Likus nuošalyje, gresia investuotojų pasitraukimas, rinkų praradimas ir ES finansavimo kirtis, kas tiesiogiai keltų grėsmę šalies nepriklausomybei.

Nuotolinis valdymas: Kol ministrai dirba nuotoliu, o vadovai nekeliauja iš užsienio vizitų, Seimas, pasak autorės, pamiršo savo pareigą kontroliuoti Vyriausybę. Susirinkus kovo 10-ąją, viskas jau gali būti nuspręsta be mūsų.

Šaltinis: Margarita Starkevičiūtė

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder