Koks yra tikrasis mokesčių reformos tikslas?
Nuo 1919 metų ir šiandien, vienydami tiek dideles, tiek mažas įmones ir individualiai dirbančius verslininkus, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai, kaip ir kiti pramonės ir prekybos rūmai pasaulyje, veikia vadovaudamiesi bendru tikslu - padėti įmonėms užtikrinti jų veiklos efektyvumą, konkurencingumą, palankias verslui sąlygas.
Klausimų daugiau nei atsakymų
Pasak Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidento, UAB „Klasera“ valdybos pirmininko Vlado Pleskovo, deklaruojamai dar vienai mokesčių reformai pasiekus Seimą, klausimų verslui dėl jos kyla daugiau, negu turima atsakymų.
Galima pradėti nuo to, kad visos valdančiosios partijos prieš paskutinius Seimo rinkimus savo rinkimų programose žadėjo mokesčius mažinti. Tačiau esant valdžioje apetitas siekiant papildomų pajamų didelėms išlaidoms paprastai didėja. Todėl verslui, investuojančiam, kuriančiam darbo vietas ir turinčiam prisitaikyti prie kasdien besikeičiančių verslo sąlygų, susijusių naujais ribojimais ir draudimais, brangstant pinigų skolinimui ir lėtai mažėjant infliacijai, dar reikia laukti Seimui svarstyti pateiktos mokesčių reformos patvirtinimo proceso pabaigos.
Nors Vyriausybė tikisi, kad mokesčių pakeitimai bus patvirtinti Seimo rudens sesijoje, paskutiniai vasarą paskubomis padaryti mokesčių įstatymų pakeitimai verslą vienijančių organizacijų nebepasiekė. Finansų ministerijos teiginiai, kad mokesčių sistema bus teisingesnė, verslą nelabai ramina. Jis labiau linkęs tikėti Lietuvos banko išvadomis, kad siūlomi mokesčių pakeitimai esminių mokesčių sistemos problemų nesprendžia.
Darytina išvada, kad prieš rinkimus žadėtas mokesčių mažinimas su siūloma mokesčių reforma tik didina visą mokesčių bazę, pridedant naujų mokesčių (už artimiems giminėms dovanojamą turtą, turimą nekilnojamąjį turtą, už kuriuos mokesčiai įsigyjant jau buvo sumokėti). Ir painus jų skaičiavimas pagal medianas ar savivaldybes pagrindinio tikslo - padidinti mokesčius - neužmaskuoja. Bandymai teigti, kad nekilnojamojo turto mokestis daugeliui bus nedidelis, neguodžia: naujai taikomi mokesčiai ilgainiui dėsningai tik didėja.
Verslas turi teisę laisvai judėti
Anot V. Pleskovo, iš verslo siekiama surinkti dar daugiau: įmonių apyvartai didėjant didinamas ir pelno mokestis nuo 5 iki standartinio 15 proc., net jei įmonės pelnas didėja nuo 15 iki 35 tūkst. eurų. Papildomai siekiama apmokestinti ir dividendus, sumuojant visas gaunamas pajamas. Dėl tokio apmokestinimo Lietuvos konkurencingumas ir patrauklumas investuotojams tik mažės, nes aplink esančiose šalyse dividendai apmokestinami mažiau.
Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidento teigimu, esant laisvam darbo jėgos ES šalyse judėjimui, mokesčių pakeitimus svarstant Seimo komitetuose, vertėtų prisiminti, kad teisę laisvai judėti, veikti ir mokėti mokesčius ten, kur yra verslui palankesnė mokesčių sistema, turi ir verslas. Jau dabar įmonės iš Lietuvos savo veiklą, o kartu ir mokesčius bei darbo vietas perkelia į šalia esančias Lenkiją ir Latviją.
Verslas pastebi, kad mokesčių reforma, kurios reikalingumas yra grindžiamas papildomų lėšų iš ES fondų gavimu, neturėtų būti svarstoma, nes tai negali būti mokestinių įstatymų keitimo pagrindas. V. Pleskovo manymu, Vyriausybės įsipareigojimai dėl papildomų milijonų neturi gulti kaip didesnių ir naujų mokesčių našta ant verslo ir visą veiklos riziką prisiėmusių individualių verslininkų.
Didės mokesčiai sąžiningam verslui
Tai negali bloginti vidurinės klasės, kuri bet kurioje šalyje yra verslumo ir gerovės variklis, padėties. Smulkieji verslininkai negali būti baudžiami už tai, kad patys sau kuria darbo vietas savo iniciatyva, išlaiko savo šeimas ir negauna didesnių socialinių garantijų. Nors teigiama, kad mokesčių reforma palies tik nedidelę dalį dirbančiųjų individualiai, realiai mokesčiai didėtų ir tiems žmonėms, kurie iš individualios veiklos uždirba mažiau kaip 20 tūkst. eurų per metus.
Pasak V. Pleskovo, tenka pastebėti ir tai, kad mokesčiai eilinį kartą didėtų sąžiningai veikiančiam ir savo pajamas deklaruojančiam verslui. O šešėlinis verslas ypatingų pokyčių nepajus. Todėl manytina, kad mokesčiams keisti reikia gilesnės analizės, diskusijos su mokesčių reformai nepritariančiu verslu bei gilesnio ateities ekonominių perspektyvų matymo.
Vyriausybei teigiant, kad mokesčių reforma reikalinga didesniam teisingumui mokant mokesčius pasiekti, to paties šiandien verslas tikisi ir iš Seimo: kokybiškų, į ateitį nukreiptų įstatymų, kuriančių, o ne naikinančių darbo vietas, skatinančių verslumą, o ne verčiančių verslą iškelti svetur.
Rašyti komentarą