Komerciniuose bankuose – pirmieji nerimo ženklai: paskolas paėmę gyventojai jau prašo atidėti mokėjimus, mažiau norinčių skolintis

Dalis bankų klientų išaugusias paskolas dabar dengia iš sukauptos „pagalvės“, kurios ateityje gali nelikti. Kiti jau dabar susiduria su finansiniais sunkumais – pastaraisiais mėnesiais padaugėjo klientų, besidominčių galimybėmis atidėti paskolų įmokų grąžinimą.

Vykdyti savo finansinius įsipareigojimus žmonėms tampa sudėtinga dėl išaugusių tarpbankinių palūkanų normų, kurios išaugina mėnesio įmoką paskolai grąžinti.

Pasirašo mažiau sutarčių

Šalyje veikiantys komerciniai bankai stebi mažėjančią gyventojų paskolų paklausą. Ši tendencija šiek tiek mažesniu mastu būdinga ir verslo paskoloms.

Antai Šiaulių banke gyventojų būsto paskolų mažėjimo tendencijos pastebimos nuo praėjusio rudens – ypač Vilniuje. Tai daugiausia lėmė sumažėjusi būsto pasiūla pirminėje rinkoje bei kylančios palūkanos.

„Paraiškų vis dar sulaukiame nemažai, tačiau sutartimis pavirsta gerokai mažesnė jų dalis“, – Alfa.lt sakė Šiaulių banko Komunikacijos grupės vadovė Monika Rožytė.

Paraiškų vis dar sulaukiame nemažai, tačiau sutartimis pavirsta gerokai mažesnė jų dalis.

Verslo paklausos neženklus sumažėjimas Šiaulių banke pastebimas nuo 2022 m. pabaigos.

„Prognozuojame, kad ši tendencija turėtų išsilaikyti dar visus 2023 metus dėl santykinai aukštų palūkanų normų, neapibrėžtos makroekonominės situacijos“, – sakė M. Rožytė. Lyginant su praeitų metų pradžia, būsto sutarčių Šiaulių banke pasirašyta apie 15 proc. mažiau, nors besikreipiančių gauti būsto paskolą gyventojų skaičius išlieka nemažas. „Vartojimo kredito sutarčių mažėjimo tendencijos nematome“, – sakė M. Rožytė.

Būsto paskolų paklausos mažėjimą stebi ir SEB bankas, nors 2022 m. gyventojams šis bankas suteikė 12 proc. daugiau būsto paskolų nei per tą patį laikotarpį 2021 metais. „Europos centrinio banko sprendimas didinti bazines palūkanų normas bei pokyčiai ekonomikoje vėsina NT rinką, todėl pastaruoju metu stebime būsto paskolų paklausos mažėjimą“, – Alfa.lt teigė SEB banko Privačių klientų finansavimo departamento vadovas Modestas Kieras.

Vartojimo paskolų SEB bankas pernai išdavė 15 proc. daugiau nei 2021 metais. „Kiek mažesnę paklausą skolintis vartojimo reikmėms fiksavome paskutinį pernai metų ketvirtį, tačiau šiuo metu stebime, kad, palyginti su analogišku laikotarpiu pernai, gyventojai vartojimui skolinasi daugiau“, – sakė M. Kieras.

Paskutinį 2022 m. ketvirtį 15 proc. SEB banko suteiktų vartojimo paskolų buvo skirtos būsto energiniam efektyvumui didinti.

Pasak banko atstovo, šiuo metu būsto paskolomis besidomintys klientai atsargesni dėl ekonominio neapibrėžtumo, augančių „Euribor“ palūkanų, taip pat dėl tolesnės NT rinkos plėtros.

Naujų prašymų gauti būsto paskolą SEB banke pastaruoju metu nuosekliai mažėja. Tačiau pastebimai pakilo išduotų būsto paskolų vertė. Bendra vidutinės SEB banko suteiktos būsto paskolos vertė pernai buvo penktadaliu (daugiau negu 21 proc.) didesnė nei 2021 metais.

„Tai reiškia, kad pastaruoju metu gyventojai būstui pirkti skolinasi rečiau, tačiau pasiskolinę jį perka brangesnį“, – paaiškino M. Kieras.

Paskutinį 2022 m. ketvirtį 15 proc. SEB banko suteiktų vartojimo paskolų buvo skirtos būsto energiniam efektyvumui didinti.

Lizingą keičia vartojimo paskolos

„Luminor“ banke privačių asmenų paskolų paklausos mažėjimo tendencija pastebima nuo praėjusių metų spalio mėnesio. Bankas dabar sulaukia nemažai konsultacinio pobūdžio užklausų dėl būsto paskolų, tačiau žengti toliau gyventojai esą neskuba.

Šių metų vasarį, palyginti su praėjusių metų vasariu, „Luminor“ banke sudaryta 4 proc. mažiau būsto paskolų sutarčių. Vartojimo paskolų sutarčių per tą patį laikotarpį sumažėjo 10 procentų. Gerokai sumažėjo ir būsto remontui išduotų vartojimo paskolų.

Nemažai klientų, planavusių pirkti automobilį, pradėjo svarstyti galimybę pirkimo finansavimui imti vartojimo paskolą su fiksuotomis palūkanomis.

Lizingo ir vartojimo kredito paraiškų skaičiai banke taip pat svyruoja, nes dėl kylančio „Euribor“ gyventojai apsvarsto įvairius produktus.

„Nemažai klientų, planavusių pirkti automobilį, pradėjo svarstyti galimybę pirkimo finansavimui imti vartojimo paskolą su fiksuotomis palūkanomis, o ne lizingą“, – Alfa.lt teigė „Luminor“ banko kredito produktų skyriaus vadovė Olga Kazanavičienė.

„Luminor“ nuo šių metų vasario išduoda daugiau vartojimo paskolų automobiliui įsigyti.

Pasiskolinti sunkiau ir brangiau

Šiuo metu naujos paskolos gyventojams tampa sunkiau prieinamos, ypač dėl išaugusių palūkanų normų.

Šiaulių bankas gyventojams kreditavimo reikalavimų nėra sugriežtinęs, tačiau dėl augančių kainų nuolat atnaujina minimalių pragyvenimo išlaidų dydžius.

„Gyventojams paskolos iš tiesų tampa sunkiau prieinamos dėl išaugusių tarpbankinių palūkanų normų, kurios išaugina mėnesio įmoką, mokamą už paskolą“, – sakė M. Rožytė.

SEB bankas keisti būsto paskolų sąlygų šiuo metu neplanuoja, jos išlieka tokios kaip ir įprastai, tačiau, atsižvelgdamas į Atsakingojo skolinimo reikalavimus, nuolat stebi, kaip šalyje kinta vidutinės išlaidos, kurios pastaruoju metu dėl infliacijos išaugo.

„Peržiūrėjęs vidutines išlaidas bankas vertina, kad klientai turės skirti daugiau pinigų vartojimui, tad dėl šios priežasties, kaip ir dėl kilusių „Euribor“ palūkanų, gali kisti maksimali suteikiama būsto paskolos suma. Kilus klausimų dėl būsto paskolos sumos, visuomet rekomenduojame kreiptis į banko konsultantus“, – pastebėjo M. Kieras.

Atsakingojo skolinimo nuostatai, kuriais vadovaujasi visi šalies komerciniai bankai, nustato, kad imant būsto paskolą kliento turimų finansinių įsipareigojimų dydis neturi viršyti 40 proc. jo (šeimos) nuolatinių pajamų.

Imdamas būsto paskolą gyventojas taip pat turi turėti nuosavų lėšų dalį, kuri turi sudaryti ne mažiau kaip 15 proc. įsigyjamo būsto vertės arba kainos.

Kreditavimo sąlygų verslui SEB bankas nekeičia. „Išlaikome ilgalaikį ir nuoseklų požiūrį“, – sakė M. Kieras.

„Luminor“ fiziniams asmenims skolinimo standartų taip pat nekeitė, vienintelis pasikeitimas – skaičiuodamas paskolos sumą, bankas numato kiek didesnes pragyvenimo išlaidas.

„Šis žingsnis buvo būtinas, nes pastaruoju metu sparčiai augo išlaidos transportui, maistui, komunaliniams mokesčiams“, – teigė O. Kazanavičienė.

Po padidinamuoju stiklu

Didelės rizikos, kad dalis banko skolininkų, ECB toliau keliant palūkanų normas ir prastėjant ekonominei Lietuvos padėčiai, nepajėgs grąžinti paskolų ar laikytis prisiimtų finansinių įsipareigojimų, bankai kol kas neįžvelgia, tačiau padėtį stebi po padidinamuoju stiklu.

„Labai atidžiai stebime savo portfelio kokybę, tačiau kol kas nerimą keliančių ženklų nematome. Žinoma, įvertiname, kad dalis klientų išaugusias paskolas dengė iš sukauptos „pagalvės“, kurios su laiku gali nebelikti. Tikime, kad šildymo sezono pabaiga taip pat prisidės prie gyventojų finansinių sunkumų mažėjimo“, – sakė Šiaulių banko atstovė.

Verslo finansavimo portfelį Šiaulių bankas vertina kaip pakankamai sveiką ir didelių rizikų šiuo metu neįžvelgia.

„Bet kokiu atveju, tiek privačius, tiek verslo klientus, susidūrus su finansiniais sunkumais, skatiname kuo anksčiau kreiptis į banką ir kartu ieškoti sprendimų“, – pastebėjo M. Rožytė.

SEB banke pastaraisiais mėnesiais kiek padaugėjo klientų, kurie domisi galimybėmis atidėti paskolų įmokų grąžinimą ar teikia prašymus bankui tai padaryti.

„Tiems gyventojams, kurie susiduria su finansiniais sunkumais ir dėl to negali vykdyti savo finansinių įsipareigojimų, rekomenduojame kuo anksčiau kreiptis į banką ir nelaukti, kol susikaups skolos. Kiekvienu tokiu atveju ieškome individualių, geriausiai kliento poreikius atitinkančių sprendimų“, – sakė M. Kieras.

Pasak jo, SEB bankas yra pasirengęs padėti savo klientams, susiduriantiems su finansiniais sunkumais grąžinant turimas paskolas. „Kaip padėjome per 2008-ųjų krizę, COVID pandemijos metu, taip ir dabar esame pasiruošę kartu ieškoti tinkamiausio sprendimo dėl įsipareigojimų, susijusių su paskolomis“, – sakė M. Kieras.

„Luminor“ šiuo metu nemato reikšmingesnio vėluojančių sumokėti periodines įmokas gyventojų skaičiaus didėjimo. Be to, gyventojams bankas siūlo keletą priemonių, kurios gali padėti sprendžiant kilusius nesklandumus – laikiną įmokų atidėjimą, paskolos grąžinimo laikotarpio ilginimą arba įmokos mokėjimo dienos pakeitimą.

„Visuomet raginame savo klientus nelaukti kritinės situacijos ir su banko darbuotojais tartis vos atsiradus pirmiesiems problemos ženklams“, – sakė O. Kazanavičienė.

Mažėja paskolų verslui

Paskolų portfelis verslui praėjusiais metais SEB banke išaugo 3 procentais. Tai pasak, M. Kiero, lėmė didesnis apyvartinio kapitalo finansavimo poreikis, išaugęs dėl padidėjusių išlaidų energetikai ir žaliavoms, o aktyviausiai skolinosi energetikos ir gamybos sektoriaus įmonės.

Vis dėlto paskolų paklausos mažėjimą verslui SEB bankas stebi nuo 2022 m. ketvirto ketvirčio. Banko nuomone, tai lėmė neapibrėžtumas rinkoje: geopolitinės situacija, išaugusios žaliavų ir energijos išteklių kainos, augančios „Euribor“ palūkanos.

Kai kuriuose sektoriuose, teikiančiuose ne pirmo būtinumo prekes, verslas stebi kiek mažėjančią perkamąją galią.

„Pastebime, kad dėl šių aplinkybių verslo įmonės peržiūri savo planus, ypač susijusius su naujomis investicijomis. Kai kuriuose sektoriuose, teikiančiuose ne pirmo būtinumo prekes, verslas stebi kiek mažėjančią perkamąją galią, tad tai sąlygoja ir apyvartinių lėšų poreikio mažėjimą. Nemaža dalis Lietuvos gamintojų yra orientuoti į eksportą, kur vartotojų perkamajai galiai infliacija irgi daro įtaką, dėl to įmonėms tenka peržiūrėti gamybos apimtis arba ieškoti naujų“, – teigė M. Kieras.

Pasitraukė investuotojai

Verslo susidomėjimas paskolomis „Luminor“ banke pastebimai sumažėjo nuo šių metų pradžios.

„Luminor“ banko verslo bankininkystės vadovas Jonas Urbonas pasakojo, kad tendencijų būta jau praėjusių metų pabaigoje, tačiau metams baigiantis esą įprasta skubėti užbaigti pradėtus procesus ir sandorius, todėl skaičiai žymesnių pokyčių nerodė.

Aktyvūs investuotojai ne iš Baltijos šalių regiono dabar praktiškai atsitraukė ir nebedalyvauja naujuose projektuose.

„Mažėjimo tendencijoms rastis yra rimta priežastis – gerokai išaugusios ir vis dar augančios palūkanos. Įtakos turi ir geopolitinė situacija – anksčiau buvę pakankamai aktyvūs investuotojai ne iš Baltijos šalių regiono dabar praktiškai atsitraukė ir nebedalyvauja naujuose projektuose. Taip pat situaciją keičia ir prastėjantys lūkesčiai, tad klientai linkę atidžiau vertinti padėtį ir susilaikyti nuo naujų investicijų. Tikėtina, kad ši tendencija gali išsilaikyti visus 2023 metus. Tolimesnes prognozes pateikti būtų sudėtinga, bet būčiau linkęs tikėti, kad ir 2024-ieji vis dar bus lėti ir atsargūs, – Alfa.lt teigė J. Urbonas.

2022-aisiais „Luminor“ stebėjo spartų verslui išduodamų paskolų apimčių augimą. Nuo metų pradžios verslas buvo aktyvus ir drąsiai skolinosi tiek išaugusių apyvartinių lėšų poreikio finansavimui, tiek anksčiau suplanuotoms investicijoms.

„Ramesni buvo tik keli mėnesiai prasidėjus karui Ukrainoje. Verslo paskolų augimas buvo pastebimas visuose verslo segmentuose – bendrai „Luminor“ banko verslo portfelis pernai išaugo beveik 20 procentais“, – sakė M. Urbonas.

Kai kurie sektoriai tapo rizikingi

Rizikingesniais sektoriais dėl pakitusių vartotojų lūkesčių ir reikšmingai rinkoje susitraukusių investicijų apimčių „Luminor“ bankas šiuo metu laiko statybų sektorių, baldų pramonę.

„Pastarajame sektoriuje pastebimas žymus užsakymų sumažėjimas – tai vyksta dėl to, kad namų ūkiai stipriai atsinaujino pandemijos metu, be to kylančių palūkanų aplinkoje susitraukė būsto įsigijimo, remonto apimtys“, – sakė J. Urbonas.

Taip pat atsargiai „Luminor“ vertina ir transporto sektorių, kuris iki šiol veikė puikiai, tačiau makroekonominai veiksniai lemia prekių srautų mažėjimą Europoje, dėl to sektoriuje didėja konkurencija ir mažėja pervežimo paslaugų paklausa.

Verslas atlaikys „Euribor“ pakilimą iki 4,5-5 procentų.

J. Urbono teigimu, klientų galimybės laikytis finansinių įsipareigojimų priklausys nuo to, kiek bus keliamos bazinės palūkanų normos ir didės „Euribor“. Banko vertinimu, verslas atlaikys „Euribor“ pakilimą iki 4,5-5 procentų.

„Situaciją su klientais aptarinėjame jau dabar – rekomenduojame fiksuotis palūkanas ir apsidrausti nuo galimų palūkanų augimo smūgių ateityje. Be to, svarstome ir mokėjimo grafikų pratęsimus, taip siekdami palengvinti einamųjų mokėjimų naštą, taip pat restruktūrizuojame esamas paskolas, nors tokios priemonės šiandien yra tikrai retos“, – teigė J. Urbonas.

Kiek patikimas finansų sektorius

Tiek bankų priežiūrą vykdantis Lietuvos bankas (LB), tiek pats finansų sektorius nemato ženklų, kad kuris nors šalies bankas galėtų patirti sunkumų, kurie pastaruoju metu ištiko JAV ir Šveicarijos bankus.

LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus teigia, kad atskiroje sistemoje veikiančių euro zonos, tarp jų ir Lietuvos, bankų padėtis šiuo metu yra tokia gera, kad jos neveikia dviejų JAV bankų griūtis ar antro pagal dydį Šveicarijos banko problemos.

„Europos bankai yra gerai kapitalizuoti, turi didelį likvidumą, pelningumas auga. Labai akivaizdžiai matosi, kad net ir tokie stiprūs įvykiai JAV ir Šveicarijoje nekelia kažkokių problemų euro zonos rinkoje, nekalbu jau apie Lietuvą, kur mes turime dar didesnį pelningumą, kapitalizuotumą, likvidumą“, – praėjusią savaitę Seimo Ekonomikos komitete dėstė G. Šimkus.

Jis atkreipė dėmesį į tai, kad JAV ir Šveicarijoje bankai dirba visiškai kitaip. „Labai aiškiai atskirčiau: yra trys zonos – JAV ir JAV bankų problemos, yra Šveicarija, kuri, pabrėžiu, nėra Europos Sąjungoje – yra Šveicarijos banko problema ir tada yra euro zona, kuri yra visiškai kitoje situacijoje“, – pastebėjo G. Šimkus.

Anot jo, JAV problemos kilo, nes prieš kelerius metus tuometinio šalies prezidento Donaldo Trumpo administracija sušvelnino reikalavimus žemesnės kategorijos finansų įstaigoms. G. Šimkaus teigimu, problema JAV išspręsta, o Lietuvos centrinis bankas iš to gali pasimokyti, kad priežiūros per daug nebus.

G. Šimkaus teigimu, „Credit Suisse“ problemos, kurios visiškai nesusijusios su įvykiais JAV, įrodo, kad pasitikėjimas yra svarbus net ir didžiausioms bankų institucijoms.

„Tai nesusiję su euro zona. Euro zonoje mes gyvename visiškai kitoje situacijoje. Turime bankų sąjungą, vieningą priežiūrą. Turime kiekvienoje valstybėje nacionalinę indėlių draudimo sistemą, kuri yra veiksminga“, – pabrėžė G. Šimkus.

Jis sakė, kad bazinių palūkanų normų didinimas, sužlugdęs JAV banką „Silicon Valley Bank“, euro zonoje duoda priešingą efektą: bankai stiprėja. „Euro zonoje augant palūkanoms pelningumas tik didėja“, – kalbėjo G. Šimkus.

Lietuvos bankų likvidumas geras, paremtas rezidentų indėliais, kurių rinkoje yra žymiai daugiau nei paskolų.

Šiaulių banko atstovė M. Rožytė pastebi, kad Lietuvos bankų požiūris į prekybą kripto valiutomis ar rizikingą startuolių finansavimą buvo ir yra labai konservatyvus, todėl dėl šių problemų, su kuriomis susiduria JAV bankai ir Šveicarijos bankas, Lietuvoje kol kas neįžvelgiama.

„Suprantame, kad geros ir blogos bangos iki Lietuvos ir Europos iš JAV atkeliauja su tam tikru vėlavimu, todėl atidžiai stebime situaciją, tačiau patys bankai ir jų priežiūros institucijos pasimokė iš praeitos krizės, todėl šiuo metu bankų padėtis yra kur kas stabilesnė ir saugesnė“, –sakė ji.

„Luminor“ Lietuvos bankų būklę taip pat vertina kaip stabilią.

„Lietuvos bankų likvidumas geras, paremtas rezidentų indėliais, kurių rinkoje yra žymiai daugiau nei paskolų. Lygiai taip pat vertiname ir klientų situaciją – nors jie susiduria su reikšmingais infliacijos smūgiais, tačiau vis dar turi nemažus likvidumo buferius.

Be to, verslas Lietuvoje iki šiol skolinosi atsakingai“, – pastebėjo „Luminor“ banko verslo bankininkystės vadovas J. Urbonas.