Tai ne tik sumažėjusi gamyba ir potencialūs nuostoliai įmonei, bet ir vargas ten dirbantiems žmonėms. 400 „Achemos" darbininkų darbo vietos ir pajamos kybo „ant plauko".
Kai pačioje įmonėje dirba apie 1250 darbuotojų, beveik trečdalio darbuotojų eliminavimas iš darbo proceso sukels didelių pasekmių tiek įmonei, tiek miestui, tiek ir gyventojams.
Respublika.lt kalbina „Achemos" darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkę Birutę Daškevičienę:
- Kokia padėtis dėl 400 „Achemos" darbuotojų darbo vietų bei pajamų?
- Situacija neaiški. Kol kas darbo tvarkaraštis tėra tik spalio mėnesiui. Darbuotojams tikėtinos prastovos, kurių metu gaus tik 40 proc. atlygio.
Kas neišnaudojo apmokamų atostogų - eis atostogauti. Dalinis darbas, 8 val. darbo diena vietoj įprastos 12 valandų pamainos žmogui nubrauks naktinį padidintą tarifą, tad vėl nukentės dirbančiojo pajamos.
Tie mūsų 400 darbininkų susidurs su papildomomis finansinėmis problemomis.
- Ar šie darbuotojai yra vietiniai, Jonavos miesto, gyventojai?
- Cechų darbuotojai atvyksta ir iš kitų miestų. Yra iš Kauno, Ukmergės, Kaišiadorių, bet didesnė dauguma - vietiniai Jonavos gyventojai.
- Kokia bendra situacija su darbo teise ir darbuotojų sąlygomis gamykloje?
- Pagrindinė bėda, kad nėra kolektyvinės sutarties. Ankstesnė kolektyvinė sutartis, kuri galiojo iki 2019 metų sausio pirmos dienos, nustojo galioti.
O dėl naujos nepavyksta susitarti.
Įmonė, nors praėjusiais metais dirbo pelningai, neskuba dalytis savo pelnu su darbuotojais. 2021 metų sausį atlygio nekėlė, o kai šių metų balandį darbuotojai pradėjo bruzdėti, gegužę atlyginimus kilstelėjo 6 proc.
Mes, kaip profsąjunga, siekiame stabilaus atlygio augimo, kitaip infliacija suvalgo mūsų uždirbtus pinigus. Minimali alga kyla visoje šalyje ir išeis, kad, dirbdami kvalifikuotą darbą, dirbame vos ne už minimumą.
Na, o atliekame tikrai aukštos kvalifikacijos ir nelengvą darbą. Reikia ilgai mokytis, išsilaikyti po 6-8 kvalifikacinius pažymėjimus.
- Kokie planuojami profesinės sąjungos veiksmai?
- Bus vykdoma darbuotojų apklausa dėl tolimesnių veiksmų. Be abejo, ir toliau sieksime sudaryti kolektyvinę sutartį, kad būtų galima aiškiau nustatyti darbo sąlygas bei atlygio augimą.
Įmonė turi atsižvelgti į darbuotojų finansinius poreikius, kitaip gali susidurti ir su darbo jėgos problema. Jaunesni darbuotojai išeina iš darbo bei vyksta uždarbiauti į didžiuosius miestus.
Po pokalbio su profesinės sąjungos lydere bandėme susisiekti ir su AB „Achema" atstovais.
Tačiau jie teigia, kad atskiru pranešimu išplatins visą aktualią informaciją ir ją mums atsiųs. Kadangi, kaip teigė „Achemos" komunikacijos atstovė, dauguma žiniasklaidos priemonių užduoda panašius klausimus, tad, siųsdami bendrą pranešimą spaudai, jie sieks sutaupyti savo laiką.
Labai lauksim atsakymų į mūsų užduotus klausimus:
- Kokia situacija dėl antrojo azoto cecho sustabdymo bei 400 darbininkų darbo vietų ir pajamų?
- Kodėl stringa kolektyvinės sutarties su profesine sąjunga derybos?
- Kaip įmonę paveikia bendra situacija su išaugusiomis dujų kainomis?
- Kiek įmonei kainuos komerciniai santykiai su SGD terminalu?
- Ar valstybė įmonei, kuri laikoma strategiškai svarbi valstybei, planuoja kažkokias pagalbos priemones?
Kaip matome iš 2020 metų gegužės 13 dienos paskelbtos AB „Achemos" ataskaitos, įmonė dirba pelningai. Bendrovė per 2020 metus uždirbo 69,2 mln. eurų pelno iki mokesčių (2019 m. - 36,1 mln. eurų).
Nors produkcijos pardavimas bei pajamos sumažėjo, bet pelną pavyko pasiekti dėl tuomet buvusių žemų gamybos žaliavų. Nepaisant „Achemai" „užkabintos" prievolės pirkti dujas iš SGD terminalo.
Priminsime, kad SGD terminalo veikla Lietuvoje yra išlaikoma iš specialaus mokesčio - gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos.
Ją moka visi gamtinių dujų vartotojai: Kas iš Lietuvos vartotojų sumokėjo daugiausia? Jonavos „Achema". 2015 m. - daugiau nei 30 mln. eurų, paskui kasmet - maždaug po 20 mln. eurų, 2019 m. - 23,5 mln. eurų, o 2020 m. šis mokestis sudarė 14,4 mln. eurų.
"Achemos" komentaras:
Gamtinių dujų kainos visoje Europoje kopia į naujas aukštumas, tą junta ir Lietuvos gyventojai ‒ auga šilumos ir elektros kainos. Paveikta ir nacionaliniam saugumui svarbių įmonių sąraše esanti „Achema".
Net 80 proc. čia gaminamos produkcijos savikainos sudaro gamtinių dujų kaina, todėl šiuo metu įmonės veikla tapo nuostolinga.
„Achema" ženkliai mažina savo gamybinius pajėgumus, darbas stoja cechuose, kuriuose dirba beveik trečdalis iš 1300 įmonės žmonių.
Saugodama darbo vietas, „Achema" pritaikė laikinų darbo prastovų modelį, kuomet žmonės po dviejų darbo savaičių eina į dvi savaites prastovų, o po jų vėl dviem savaitėm grįžta į darbą.
„Dujų kaina Europoje jau pakilo virš raudonos ribos, po kurios „Achemos" veikla tampa nuostolinga. Kasdien pasirodo pranešimai apie uždaromas ir stabdomas trąšų gamyklas Europoje arba perpus mažinamus didžiausių pasaulio trąšų gamintojų pajėgumus.
„Achemos" situacija panaši ‒ esame labai neapibrėžtoje padėtyje, atidžiai stebime rinką, o savo veiklą galime planuoti tik trumpam periodui", ‒ sako „Achemos" generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas.
Pasak jo, dujų kainai ir toliau laikantis aukštumose, gali tekti svarstyti ir apie kitų gamybos agregatų stabdymą. Jei tai įvyktų, problemos iš „Achemos" kaip grandininė reakcija persikeltų į kitas tiesiogiai ir netiesiogiai susijusias įmones, o tokių priskaičiuojama virš tūkstančio.
Padarinius pajusime kiekvienas
R. Miliausko teigimu, šiuo metu trūksta aiškios Vyriausybės reakcijos į Europą ir šalį purtančią dujų krizę. Šią savaitę Europos šalių vyriausybės skelbia aptarsiančios, kokių priemonių jos imsis kompensuojant gyventojams ir energetikos
bendrovėms staiga išaugusias dujų kainas.
„Achemos" vadovo manymu, analogiškas kompensavimo mechanizmas galėtų būti pritaikytas ir gamintojams, dujas naudojantiems kaip žaliavą.
„Nors daliai žmonių pažadėtos kompensacijos už šildymą, tai sprendžia tik labai nedidelę problemos dalį. Kaip tik šiuo metu užsisuka kainų karuselė ir būtina galvoti kaip ją stabdyti. Uždelsus, augančių kainų poveikį gyventojai jus ne tik 2022 m., bet ir 2023 m.
Dabar yra laikas, kuomet ūkininkai užsiperka trąšų. Kadangi jos ir taip yra pabrangusios, nemaža dalis ūkininkų laukė kainų kritimo. Deja, atsitiko priešingai - jos tik pabrango.
Jei ūkininkai pirks brangesnes trąšas, jie turės ir brangiau parduoti savo derlių; jei rinksis mažiau tręšti, tuomet gaus mažesnį derlių, kuris dėl to irgi taps brangesnis.
O brangesnis derlius reiškia augančias maisto kainas visoje Lietuvoje. Ir ne tik Lietuvoje, nes dujų krizė ištiko visą Europą. Tad gali atsitikti taip, kad brangs viskas ir ilgam", ‒ perspėja R. Miliauskas.
Paveiks ir šalies biudžetą
Aukštas dujų kainas siūlo visi dujų eksportuotojai: tiek valstybinė Rusijos bendrovė „Gazprom", tiek privačios JAV, Norvegijos ir kitų šalių bendrovės, todėl net suskystintų gamtinių dujų terminalas „Independence" nepadeda Lietuvai gauti pigesnių dujų.
Šiuo metu pranešama apie stabdomas trąšų gamyklas Anglijoje, Vokietijoje, Norvegijoje ir Ukrainoje. Gamintojai laukia, kol nukris dujų arba kils trąšų kainos ir gamyba nebebus nuostolinga. Jei blogiausias scenarijus būtų įgyvendintas ir Lietuvoje, poveikį pajustų ir šalies biudžetas.
R. Miliausko teigimu, vien tik „Achemos" kasmetinis indėlis į Lietuvos energetinės infrastruktūros išlaikymą - pradedant įvairiais mokesčiais, baigiant mokėjimais už dujų transportavimą ar apyvartinius taršos leidimus ‒ siekia apie 52 mln. Eur per metus.
Augant dujų kainai ir mažėjant jų sąnaudoms, mažėtų ir ši suma. Be to, mažėjant „Achemos" pardavimų apimtims, bendrovės PVM mokėjimai sumažėtų iki 2 mln. Eur per mėnesį.
Susitrauktų ir su darbo užmokesčiu susijusių mokesčių mokėjimas, tuo metu šalies biudžeto išlaidos socialinėms reikmėms - jeigu tektų mažinti darbuotojų skaičių ‒ išaugtų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą