Laisvės frakcija siūlo palikti 30 proc. menamų sąnaudų lygį dirbantiems individualiai

Laisvės frakcija siūlo palikti 30 proc. menamų sąnaudų lygį dirbantiems individualiai

Seimo Laisvės frakcijos atstovai įregistravo pasiūlymus mokesčių reformai, tarp kurių – įsipareigojimas minimalią mėnesinę algą (MMA) prilyginti neapmokestinamam pajamų dydžiui (NPD), mokestinio kredito dydžio indeksavimas, raginimas palikti 30 proc. menamų sąnaudų dalį dirbantiems individualiai.

Pasiūlymus antradienį pateikė Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas kartu su frakcijos nariais bei Ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite.

Anot Seimo vicepirmininko, laisviečių siūlomi patobulinimai turėtų sustiprinti viduriniąją klasę, suteikti stabilumo ir aiškumo dirbantiems individualiai bei norintiems kurti savo verslą. Tai – pirmoji Laisvės partijos pasiūlymų mokesčių reformai dalis.

Registruoti aštuoni siūlymai, kuriais norima koreguoti įstatymų paketą.

Pirmiausia, siūloma nemažinti menamų sąnaudų dalies dirbantiems individualiai ir palikti dabar galiojantį 30 proc. lygį. Šio lygio mažinimas, kaip siūlo Finansų ministerija iki 20 proc., įneštų papildomo neaiškumo ir labiau biurokratizuotų individualią veiklą.

Antrai, siekiama mokesčių reformos įstatyme įtvirtinti įsipareigojimą iki 2028 m. palaipsniui MMA prilyginti NPD. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl NPD ir MMA suvienodinimo buvo sutarta Trišalėje taryboje dar 2017 m., tačiau šis siekis yra neįgyvendintas iki šiol.

Trečia, siūloma indeksuoti mokestinio kredito dydį, nes kitu atveju augant atlyginimams ir kainoms, augs santykinė mokestinė našta.

Ketvirta, analogiškai siūloma indeksuoti verslo liudijimų ribą – siūloma ją susieti su vidutiniu šalies darbo užmokesčiu.

Penkta, siūloma indeksuoti darbo santykių metu gautų neapmokestinamų dovanų dydį. Jį susieti su vidutiniu metiniu bruto darbo užmokesčiu. Neapmokestinamas dydis dovanoms galėtų siekti apie 573 eurų.

Šešta, siūloma sudaryti pajamų natūra sąrašą, kurioms būtų skiriama bendra neapmokestinama suma. Į šį sąrašą būtų galima įtraukti nemokamą arba dalinai kompensuojamą maistą (šiuo metu apmokestinama), parkavimo vietos bei kelionės į darbą ir iš jo išlaidas, įskaitant transporto priemonių įsigijimą, nuomą ir dalijimosi paslaugas (šiuo metu neapmokestinama sumokėjus (visiškai ar iš dalies) už geležinkelio ar kelių viešojo transporto bilietus, skirtus gyventojui atvykti į darbo vietą ir parvykti iš jos), sporto salės abonementus bei sveikatinimo paslaugas (šiuo metu apmokestinama), apgyvendinimą (šiuo metu apmokestinama), papildomą sveikatos draudimą šeimos nariams (šiuo metu šis punktas neišskiriamas), darbo vietos įrengimą namuose (šiuo metu šis punktas neišskiriamas). Darbo vietos įrengimas namuose taip pat būtų naujas neapmokestinamasis objektas pajamoms natūra.

Septinta, Laisvės frakcija siūlo išplėsti ilgalaikio turto grupių sąrašą, kurioms būtų taikomas momentinio nusidėvėjimo instrumentas, į šias grupes įtraukiant gamybinius pastatus. Gamybinių pastatų įtraukimas į momentinio nusidėvėjimo modelio taikymą padidintų investicijas į tokį kapitalą, prisidėtų prie produktyvumo augimo Lietuvoje ir nediskriminuotų skirtingų ekonominėje veikloje naudojamų turto rūšių;

Aštunta, siūloma užtikrinti, kad pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojo riba kistų pagal infliaciją – turėtų būti indeksuojama metų pabaigoje pagal vidutinės metinės infliacijos prieaugį.

„Savo rankomis darbo vietą susikuriantys žmonės valstybės turi būti gerbiami, o ne laikomi už naštą. Todėl šiais pasiūlymais norime atkreipti dėmesį, jog mokesčiai turi būti patrauklūs žmonėms, padedantys įsitvirtinti žmonėms norintiems kurti verslus ar jau turintiems savo įmones, norintiems toliau dirbti užsiimant individualia veikla.

Siūlome įvesti savotiškus mokestinius saugiklius, kurie apsaugotų žmones. Daugiausia dėmesio skiriame gyventojų pajamų mokesčiui, norime, kad Lietuvos vidurinioji klasė ne susilpnėtų dėl šitos reformos, o sustiprėtų. Taip pat siūlome pagaliau įstatymu įtvirtinti seną daugelio valdžių pažadą per kelerius metus suvienodinant NPD ir MMA dydžius“, – tikino Laisvės frakcijos seniūnas V. Mitalas.

„Siekiama, kad ši mokesčių reforma ne didintų visuomenės atskirtį, o padėtų Lietuvoje sukurti daugiau gerai apmokamų darbo vietų bei didintų mūsų šalies konkurencingumą. Kartu su frakcija nenorime palaikyti individualia veikla dirbančiųjų, dovanų apmokestinimų. Parengėme pirmą savo pataisų paketą mokesčių reformai ir sieksime jo įgyvendinimo.

Noriu dar kartą pasakyti, kad tolesnis Laisvės partijos, frakcijos palaikymas reformai priklausys nuo to, kaip bus atsižvelgiama į šiuos mūsų pasiūlymus. Viliuosi, kad jie bus priimti, o reforma peržiūrėta“, – teigė Laisvės partijos pirmininkė A. Armonaitė.

Birželio 27 d. po pateikimo Seimas priėmė svarstyti Vyriausybės siūlomą mokesčių pertvarką. Į plenarinių posėdžių salę reforma turėtų grįžti jau rudens sesijoje.

Vyriausybės teikiamoje mokesčių reformoje numatomi keturi Finansų ministerijos inicijuojami įstatymų pakeitimai bei trys – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Juose – pokyčiai individualia veikla užsiimantiems žmonėms, lengvatų reguliavimas, nekilnojamo turto mokesčio įstatymo pakeitimai bei minimalios nedarbo socialinio draudimo išmokos nustatymas.

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder