Latviams tai būtų visiška gėda, jei „Rail Baltica“ vėžę vietoj jų užbaigtų estai

Diskusijos priežastimi tapo Estijos pareiškimai apie projekto eigą, Latvijos atsilikimą ir galimus nuostolius, kuriuos dėl to gali patirti kaimyninė šalis. 

Ekspertų nuomone, estų pusės nepasitenkinimas yra suprantamas: jei Latvijos atkarpa vėluoja, tai daro įtaką visam geležinkelio koridoriui.

A. Bikšė pažymėjo, kad Estijos žodžius galima suprasti įvairiai. Anot jo, kyla klausimas, ar kaimynai patys nesiūlo finansuoti Latvijos atkarpos statybų, ar jie kalba apie tai, kad Estijoje jau pastatyta infrastruktūra dėl vėlavimų Latvijoje gali stovėti nenaudojama ir nešti nuostolius.

„Jei jie pasakytų, kad atėjo laikas estams mokėti už Latvijos geležinkelį, tai būtų visiška gėda“, – pareiškė A. Bikšė.

© Rail Baltica / Nuotrauka iš atvirų šaltinių

G. Kokinsas savo ruožtu ironiškai pastebėjo, kad dabar susidaro įspūdis, jog Estija jau yra pasiruošusi „nutiesti tiltą per Latviją“, kad tik gautų geležinkelio jungtį su likusia Europa.

Jo teigimu, dabartinės problemos yra ilgametės ankstesnių Latvijos vyriausybių neryžtingumo pasekmė. G. Kokinsas nurodė, kad atskiros atkarpos, kurios pagal dabartines sutartis kainuoja apie 800 milijonų eurų, turėtų kainuoti maždaug 200 milijonų.

Verslininkas mano, kad tokio skirtumo jau nebeįmanoma pateisinti vien politine būtinybe ar noru išlaikyti gerus santykius su Estija. Jei kalba suktųsi apie papildomus 200–300 milijonų eurų, dalį išlaidų dar būtų galima priimti, tačiau dabartinis atotrūkis yra per didelis.

G. Kokinso nuomone, labiausiai tikėtinas scenarijus – dalies Latvijos „Rail Baltica“ projektų peržiūrėjimas. Tai gali nukelti terminus, tačiau leis neprarasti pernelyg didelių biudžeto lėšų.

Šaltinis: PRESS.lv