Latvija atsidūrė pirmoje vietoje Europos Sąjungoje pagal prekių pirkimą iš Rusijos

Ministerija pažymėjo, kad Latvija yra viena iš valstybių narių, per kurias į ES importuojama daug rusiškos kilmės žemės ūkio ir maisto produktų, įskaitant 355 mln. eurų vertės žemės ūkio ir maisto produktų importą iš Rusijos per Latviją 2023 m.

Toliau rikiuojasi Nyderlandai - 322 mln. eurų vertės importuojamų žemės ūkio ir maisto produktų, Ispanija - 321 mln. eurų, Vokietija - 303 mln. eurų, Italija - 288 mln. eurų ir Lenkija - 276 mln. eurų.

Šešios didžiausios ES importuotojos - Latvija, Nyderlandai, Ispanija, Vokietija, Italija ir Lenkija - 2023 m. iš Rusijos iš viso importavo žemės ūkio ir maisto produktų už 1,9 mlrd. eurų, o tai sudaro 68 proc. viso ES importo iš Rusijos, sakoma ataskaitoje.

Ministerija pažymi, kad keturios produktų grupės sudarė 90 proc. praėjusių metų Latvijos importo iš Rusijos vertės.

Iš jų 45 proc. sudarė maisto pramonės atliekos, daugiausia saulėgrąžų sėklų pašarai, cukrinių runkelių išspaudos gyvulių pašarams, rapsų pašarai, sojų pupelių pašarai ir kiti produktai, 25 proc. sudarė grūdai, daugiausia kukurūzai, rugiai ir kviečiai, dar 13 proc. sudarė daržovės, o 7 proc. riebalai ir aliejus.

Praėjusiais metais per Latviją į Europą importuota žuvies produktų už 2,1 mln. eurų, o tai sudaro 0,2 proc. viso šios maisto produktų grupės ES rodiklio.

Tuo pat metu pernai per Latviją į ES buvo importuota 30 proc. rusiškų maisto pramonės likučių ir gatavų pašarų, 20 proc. grūdų ir 15 proc. daržovių.

Ataskaitoje teigiama, kad Muitinės departamento prie Valstybinės pajamų tarnybos (VPT) duomenimis, 2023 m. iš Rusijos į Latviją buvo importuota 2 586 430 tonų grūdų ir rapsų sėklų.

Remiantis SRS duomenimis, grūdų ir rapsų sėklų importas pernai, palyginti su laikotarpiu iki Rusijos visaverčių karinių veiksmų Ukrainoje, padidėjo 4,1 karto - nuo 104 tūkst. tonų 2021 m. iki 423 tūkst. tonų 2023 m.

Be to, remdamasi SGD duomenimis, Žemės ūkio ministerija padarė išvadą, kad pernai Latvijoje padidėjo ne tik iš šalies agresorės importuotų grūdų, bet ir tranzito paslaugų apimtys.

Grūdų ir rapsų tranzitas į Latviją iš Rusijos, Kazachstano ir Baltarusijos 2023 m. sudarė 2,3 mln. t, t. y. 129 proc. daugiau nei 2022 m.

Žemės ūkio ministerija taip pat pažymi, kad, Eurostato duomenimis, 2023 m. bendra ES žemės ūkio ir maisto produktų eksporto į Rusiją apimtis siekė 6,28 mlrd. eurų, o iš Latvijos į Rusiją eksportuota produktų už 990 mln. eurų.

Iš viso pernai sausio-lapkričio mėn. į Rusiją buvo eksportuota latviškos kilmės produktų už 1,5 proc. viso ES eksporto.

Ministerija aiškina, kad per Latviją į Rusiją dideliais kiekiais eksportuojami žemės ūkio ir maisto produktai iš Italijos, Prancūzijos, Ispanijos, Airijos ir kitų ES ir trečiųjų šalių. Iš viso iš Latvijos į Rusiją eksportuojami produktai iš 63 skirtingų šalių.

Žemės ūkio ministerijos atlikta Latvijos žemės ūkio sektoriaus analizė parodė, kad bendri žemės ūkio sektoriaus ekonominiai nuostoliai 2023 m. dėl daugelio ekonominių veiksnių, įskaitant Rusijos karą Ukrainoje, įtakos sieks 412,32 mln. eurų.

Didžiausius nuostolius pinigine išraiška patyrė pieno ir gyvulininkystės bei grūdų sektoriai - atitinkamai 129,25 mln. eurų ir 106,43 mln. eurų, toliau seka gyvulininkystė (84,94 mln. eurų), pašariniai augalai (56,51 mln. eurų), rapsai (20,53 mln. eurų), vaisiai ir uogos (11,82 mln. eurų) ir bulvės (2,84 mln. eurų).

Žemės ūkio ministerijos pranešime taip pat pažymima, kad 2023 m. Maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) pasienio kontrolės punktuose patikrino 2,14 mln. tonų iš Rusijos pristatytų maisto produktų, iš kurių 40 proc. skirta maistui ir 60 proc. gyvūnų pašarams.

Preliminariais duomenimis, 98,6 proc. arba 2,11 mln. tonų šių produktų buvo skirta Latvijai, kaip valstybei gavėjai.

Tuo pat metu 2023 m. PVS atliko 9 630 keturių dažniausiai iš Rusijos importuojamų produktų grupių patikrinimų, dėl kurių 39 prekių siuntos, kurių bendras kiekis sudarė 6 582 tonas, buvo išsiųstos atgal.

Ataskaitoje pažymima, kad maždaug 98 proc. siuntų importuojama geležinkeliu ir 2 proc. kelių transportu.

Kai produktai gabenami geležinkeliu, lydinčiuose dokumentuose dažnai nurodoma, kad prekės turi būti eksportuojamos vandens transportu į kitą ES šalį, dažniausiai į Daniją, Ispaniją, Belgiją, Portugaliją, Nyderlandus, Vokietiją, Italiją, nors gavėjas yra Latvijos įmonė, pavyzdžiui, tam tikras uosto terminalas.

Žemės tvarkymo ministerija pabrėžia, kad daugiau kaip pusė visų didžiuosiuose Latvijos uostuose perkraunamų grūdų ir kitų žemės ūkio produktų krovinių yra rusiškos kilmės.

Praėjusiais metais į didžiųjų uostų stotis geležinkeliu buvo pristatyta 3,73 mln. tonų rusiškos kilmės grūdų ir kitų žemės ūkio produktų, t. y. 52,5 proc. visų perkrautų grūdų ir kitų žemės ūkio produktų.

Žemės tvarkymo ministerijos duomenimis, Latvijos didžiuosiuose uostuose rusiškos kilmės grūdus ir kitus žemės ūkio produktus perkrauna 18 bendrovių.

Iš jų pernai geležinkeliu į Ventspilio uosto stotį buvo pristatyta 250 tūkst. tonų rusiškos kilmės grūdų ir kitų žemės ūkio produktų, o tai sudarė 62,9 proc. visų uoste perkrautų grūdų ir kitų žemės ūkio produktų.

Į Rygos uosto stotį praėjusiais metais geležinkeliu atvežta 1,03 mln. tonų rusiškos kilmės grūdų ir kitų žemės ūkio produktų, kurie sudarė 31,7 proc. visų uoste perkrautų grūdų ir kitų žemės ūkio produktų, o į Liepojos uosto stotį 2023 m. atvežta 2,45 mln. tonų rusiškos kilmės grūdų ir kitų žemės ūkio produktų, kurie sudarė 71 proc. visų uoste perkrautų grūdų ir kitų žemės ūkio produktų.

Žemės ūkio ministerija į ataskaitą įtraukė keletą priemonių, kurių reikia imtis nacionaliniu mastu, siekiant sumažinti rusiškų ir baltarusiškų produktų importą į Latviją ir informuoti visuomenę apie maisto produktų kilmę.

Be kita ko, Žemės ūkio ministerija siūlo ženklinti maisto produktus mažmeninės prekybos vietose nurodant gamybos valstybę, taip pat planuoti ir plėtoti Latvijos gamintojams grūdų eksportui reikalingą infrastruktūrą, prie kurios kūrimo, be kita ko, turėtų prisidėti Susisiekimo ministerija.

Be to, Žemės ūkio ministerija siūlo, kad Rusijos ar Baltarusijos kilmės arba šiose šalyse pagaminti žemės ūkio ir maisto produktai nebūtų įtraukiami į valstybės ir savivaldybių viešuosius pirkimus.

PRESS.LV