Lenkai trumpam išgelbėjo lietuvius – pigūs, ES draudžiamais chemikalais užteršti ukrainietiški maisto produktai plūdo ir į Lietuvą

Lietuvos žemdirbiai dėl chaoso Europos Sąjungos (ES) rytiniame pasienyje kaltina Europos Komisiją – esą problemą būtų galima išspręsti lengvai ir veiksmingai, bet eurobiurokratus užvaldė abejingumas.

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos prezidentas Aušrys Macijauskas mano, kad ES iš viso nerūpi tai, kas vyksta ES rytinėje dalyje. Esą, jei pigūs ir chemikalais užteršti ukrainietiški grūdai užplūstų Prancūziją, problema būtų išspręsta akimirksniu.

„Deja, Lenkijos ir Lietuvos ūkininkai Briuseliui rūpi mažiausiai“, – apgailestauja A. Macijauskas.

Žemdirbių atstovo nuomone, lenkų valdžia ėmėsi desperatiško žingsnio laikinai uždrausti lenkiškų grūdų ir kitų maisto produktų importą, siekdama atkreipti dėmesį į tragišką Lenkijos ūkininkų padėtį, kurią Europos Komisija ilgą laiką visiškai ignoravo.

Lenkijos rinką užplūdus pigiems grūdams, paukštienai, kiaušiniams ir kitiems maisto produktams, šios šalies ūkininkai atsidūrė ant bankroto ribos ir išėjo protestuoti visoje šalyje.

Ukrainietiški maisto produktai, skirti Afrikai ir Artimiesiems Rytams lieka ne tik Lenkijoje, bet ir keliauja į Lietuvą.

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius sako, kad į Lietuvą plūsta ne tik pigūs, chemikalais užteršti grūdai, bet ir grikiai, dalis jų realizuojama prekyboje, nors pagal ES teisę net neturėtų kirsti Lietuvos sienos, o juolab – patekti į vietos rinką.

Ūkininkų atstovas mano, kad su Rusija kariaujančios Ukrainos žemės ūkio produkciją padedanti realizuoti ES neturėtų nusisukti nuo savų ūkininkų, mat daugeliui jų jau gresia bankrotas.

Ukrainietiški grūdai, grikiai ir kiti žemės ūkio produktai, iki karo keliavę į trečiąsias šalis, kuriose nėra taikomi griežti saugos reikalavimai, kurių privalo laikytis ES ūkininkai.

Todėl dabar, kai rytines ES valstybes nares užplūdo pigūs, bet nesaugūs vartoti, ES draudžiamais chemikalais užteršti produktai, vietos ūkininkai nepajėgūs išgyventi nelygiavertėje konkurencinėje kovoje.

Todėl dėl kilusio chaoso, lietuvių nuomone, reikėtų kaltinti ne Lenkiją ar Vengriją, kuri taip pat įvedė importo draudimus, o ES institucijas, pirmiausia, Europos Komisiją.

Perspėjo dėl nesaugių grūdų

Pigūs ukrainietiškai grūdai, užplūdę Lenkiją ir sukėlę masinius ūkininkų protestus, pasiekdavo ir Lietuvą.

Tačiau mūsų ūkininkams didesnį nerimą kėlė ne žemesnė ukrainietiškų grūdų kaina, o tai, kad jie užteršti ES draudžiamais chemikalais, o dalis Lietuvą pasiekiančių ir čia liekančių grūdų yra genetiškai modifikuoti. Tokių grūdų importas ES yra draudžiamas.

Mūsų ūkininkams didesnį nerimą kėlė ne žemesnė ukrainietiškų grūdų kaina, o tai, kad jie užteršti ES draudžiamais chemikalais.

„Ne tokiu mastu kaip į Lenkiją, bet ir į Lietuvą važiuoja pigūs ukrainietiški grūdai. Ir tai mums kelia didžiulį nerimą. Prieš pusantro mėnesio kreipėmės į Vyriausybę ir Žemės ūkio ministeriją su prašymu kontroliuoti ukrainietiškų grūdų importą į Lietuvą“, – Alfa.lt sakė A. Macijauskas.

Pasak jo, šalies ūkininkai nuogąstauja, kad į Lietuvą įvežami ar per Lietuvą vežami grūdai neatitinka ES kokybinių reikalavimų.

Lenkai išgelbėjo lietuvius

Grūdų augintojų atstovas atkreipė dėmesį, kad lenkai tam tikra prasme išgelbėjo Lietuvos ūkininkus, nes ukrainietiški grūdai mūsų šalį gali pasiekti tik per pietinę kaimynę.

„Kadangi lenkai nebeįsileidžia tų grūdų, tai į Lietuvą jie irgi atvažiuoti negali“, – juokėsi A. Macijauskas. Jis paaiškino, kad ukrainietiški grūdai į Lietuvą gali atvykti tik per Lenkiją.

„Mūsų žiniomis, per Baltarusiją tie grūdai nėra vežami, o važiuoja tik per Lenkiją. Jeigu į Lenkiją jie nepapuola, tai jie negali papulti ir į Lietuvą, nes į Lietuvą iš Ukrainos grūdai keliauja tik per Lenkiją. Ir tai yra problema, nes tarp Lietuvos ir Lenkijos nėra sienos, nėra jokios kontrolės“, – sakė A. Macijauskas.

Kadangi lenkai nebeįsileidžia tų grūdų, tai į Lietuvą jie irgi atvažiuoti negali.

Lenkija šeštadienį uždraudė grūdų ir kitų maisto produktų importą iš Ukrainos, siekdama apsaugoti vietos ūkininkus, kurie protestuoja dėl vietos rinką užplūdusių ukrainietiškų žemės ūkio produktų.

Protestus visoje šalyje rengiantys Lenkijos ūkininkai skundžiasi, kad negali parduoti savo grūdų, nes saugyklos užpildytos pigesniais grūdais iš Ukrainos. Dėl to atsistatydino šalies žemės ūkio ministras.

Lenkija aiškina, kad, neuždraudus importo, šalies žemės ūkyje kiltų didelio masto krizė. Vyriausybė paskelbė, kad importo draudimas galios iki birželio 30 d.

Abejoja draudimų sėkme

Lietuvos grūdų augintojų atstovas netiki, kad lenkų „draudimas galios“, nes „Lenkija neturi teisės vienašališkai uždaryti savo sienos“. Jis pastebėjo, kad savo poziciją dėl to Europos Komisijos atstovas „iškomunikavo praėjus 15 minučių nuo lenkų pareiškimo“.

ES iš karto sukritikavo Lenkijos sprendimą uždrausti ukrainietiškų grūdų importą. Europos Komisijos atstovas pareiškė, kad ES šalys negali taikyti vienašališkų prekybos priemonių, nes tai ES kompetencijos sritis.

„Prekybos politika yra išimtinė ES kompetencija, todėl vienašališkos priemonės nepriimtinos“, – sakė jis ir pridūrė, kad tokiais sudėtingais laikais svarbu koordinuoti sprendimus ES.

A. Macijauskas mano, kad, net Europos Komisijai artimiausiu metu nesiėmus atsakomųjų priemonių, ukrainietiški grūdai vis tiek važiuos į Lenkiją.

„Viena vertus, Lenkijai gresia baudos, kita vertus, verslas gali paduoti Lenkijos vyriausybę į teismą. Supraskite, kad grūdų prekeiviai turi sutartis.

Jeigu Lenkija vienašališkai ir neteisėtai neleis tų grūdų vežti ir tos sutartys nebus įvykdytos, bus inicijuojami arbitražo teismai. Lenkijai grės milijoninės ar net milijardinės baudos“, – pastebėjo A. Macijauskas.

Atsakas į EK abejingumą

Jis sprendimą drausti ukrainietiškų grūdų importą vertina kaip tam tikrą Lenkijos vyriausybės desperaciją.

„Europos Komisija visiškai nekreipė dėmesio į problemą, nors būtent Europos Komisija turi visus įgaliojimus ir įrankius tai problemai išspręsti“, – įsitikinęs A. Macijauskas.

Jo nuomone, tereikia Europos Komisijai priimti sprendimą, kad už kiekvieną ukrainietiškų grūdų toną, pakrautą į laivą, būtų mokama 30 eurų subsidija, tie grūdai iš karto išplauktų – Lenkijoje nepasiliktų. Gaila, bet dabar juos labiau apsimoka palikti Lenkijoje.

Jeigu tokia situacija pasidarytų Prancūzijoje, patikėkite manimi, ji būtų išspręsta per sekundę.

„Europos Komisija yra nusišalinusi nuo šios problemos sprendimo, nes Briuselis toli nuo Ukrainos ir Lenkijos sienos, jie (eurobiurokratai) nieko nejaučia.

Vakarų Europos ūkininkai to irgi nejaučia. Jeigu tokia situacija pasidarytų Prancūzijoje, patikėkite manimi, ji būtų išspręsta per sekundę. Deja, Lenkijos ir Lietuvos ūkininkai Briuseliui rūpi mažiausiai“, – apgailestavo A. Macijauskas.

Neapsimoka vežti toliau

Iš Ukrainos importuojami grūdai turėtų būti iš Lenkijos toliau plukdomi į Artimuosius Rytus ir Afriką, tačiau lieka Lenkijoje. Dėl to mažėja superkamos vietinės produkcijos kaina.

Kodėl ukrainietiški grūdai lieka kaimyninėje šalyje?

Alfa.lt pašnekovas aiškino, kad per Lenkiją nuvežti grūdus iki uostų Baltijos jūroje, pavyzdžiui, Gdansko ar juolab Klaipėdos, papildomai kainuoja nemažus pinigus.

„Daug paprasčiau yra tuos grūdus išpilti arba parduoti malūnams, pašarų gamykloms Lenkijoje prie sienos su Ukraina“, – aiškino A. Macijauskas.

Ar tokiu atveju galėtume rimtai vertinti Rusijos priekaištus, kad trečiasis pasaulis „badauja“ ne dėl karo Ukrainoje, o kad ES nepraleidžia ukrainietiškų grūdų, skirtų Afrikai ir arabų šalims.

„Badas – tai Rusijos naratyvas, neturintis nieko bendra su tikrove“, – atsakė A. Macijauskas.

Lenkams – kaina, lietuviams – tarša

Lenkų ūkininkai išėjo protestuoti labiausiai dėl ukrainietiškų grūdų kainų, nes, rinką užplūdus pigiems produktams, sumažėjo superkamos vietinės produkcijos kaina. Staiga atpigo ir kiti vietos žemės ūkio produktai, pavyzdžiui, paukštiena ir kiaušiniai.

O lietuvius labiausiai jaudina tai, kad ukrainietiškai grūdai yra nesaugūs vartoti, užteršti chemikalais ar genetiškai modifikuoti.

„Dėl kainos mums irgi skauda, bet suprantame, kad anksčiau ar vėliau grūdus iš Ukrainos į ES turėsime įsileisti. Ukraina taps ES nare, turime tam ruoštis – nebus taip, kad visą gyvenimą drausime tuos grūdus įvežti. Mes keliame kitą problemą. Ukrainos grūdai yra apdoroti ES draudžiamais chemikalais.

Ukrainoje auginama daug genetiškai modifikuotų augalų. Nors pagal Ukrainos įstatymus tai draudžiama, mūsų žiniomis, ten auginami didžiuliai plotai genetiškai modifikuotų grūdų. Neveikia Ukrainoje įstatymai taip, kaip daugelio įsivaizdavimu turėtų veikti, – šypsojosi A. Macijauskas.

– Tai ir prašome užtikrinti kontrolę, kad įvežami grūdai nebūtų apdoroti draudžiamomis cheminėmis medžiagomis, kad juose pesticidų likučių nebūtų daugiau, nei nustatyta ES reglamentuose. Ir ar į Lietuvą neįvažiuoja, ar per Lietuvą nevažiuoja genetiškai modifikuoti ukrainietiški grūdai.“

Prašome užtikrinti kontrolę, kad įvežami grūdai nebūtų apdoroti draudžiamomis cheminėmis medžiagomis, kad juose pesticidų likučių nebūtų daugiau, nei nustatyta ES reglamentuose.

Dėl ukrainietiškų grūdų kainos lietuviai kenčia mažiau nei lenkai, nes atvežti grūdus į Lietuvą papildomai kainuoja, todėl jie čia ne tokie pigūs kaip Lenkijoje.

„Vežant grūdus (nuo Ukrainos ir Lenkijos sienos – red.) tūkstantį kilometrų į Lietuvą, jie pabrangsta. Už dyką jie neatvažiuoja. Iki Klaipėdos juos vežti net toliau nei iki Gdansko“, – pastebėjo A. Macijauskas.

Pradėjo kelti nerimą

Pasak jo, daugiausia į Lietuvą važiuoja ukrainietiški kukurūzai, bet pastaruoju metu padaugėjo automobilių keliais ir geležinkeliais įvežamų kviečių, ir tai kelia nerimą Lietuvos ūkininkams.

„Kukurūzai nėra mums labai skausmingi, ne mes jų labai mažai auginame. Bet didėjantis kviečių srautas mums kelia didžiulį nerimą. Norime, kad ant sienos būtų tikrinami visi grūdai, kiekvienas autovežis, kiekvienas vagonas“, – sakė A. Macijauskas.

Dalis ukrainietiškų grūdų lieka Lietuvoje, dalis toliau keliauja į Latviją, Estiją, Suomiją ar per Klaipėdos uostą plinta po visą Europą ir pasaulį.

Anot jo, dalis ukrainietiškų grūdų lieka Lietuvoje, dalis toliau keliauja į Latviją, Estiją, Suomiją ar per Klaipėdos uostą plinta po visą Europą ir pasaulį.

„Mūsų verslas labai lankstus, naudojasi situacija, ir ukrainietiški grūdai didžiuliu srautu važiuoja per Lietuvą“, – tikino jis.

Užplūdo pigūs užteršti grikiai

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas R. Juknevičius sakė, kad iš Ukrainos į Lietuvą yra atkeliavę gan daug grikių. Tai kelia didelį susirūpinimą Lietuvoje grikius auginantiems ūkininkams.

„Toks niuansas. Be to, kad ukrainiečiai parduoda bet kokia kaina, kad tik parduotų, tai yra pačia žemiausia kaina, kuri neatitinka auginimo savikainos Lietuvoje.

Yra ir kitas dalykas. Kad Ukrainoje nėra taikomi tokie griežti reikalavimai kaip Lietuvoje dėl genetiškai modifikuotų augalų, dėl chemijos panaudojimo augalų apsaugos produktams“, – Alfa.lt sakė R. Juknevičius.

Pasak jo, Lietuvoje ūkininkai grikius augina visai nenaudodami augalų apsaugos priemonių. Visi grikiai, ar auginami ekologiškai, ar intensyviai, yra švarūs. O iš Ukrainos atvažiuoja su chemikalų likučiais.

Yra buvę, kad užterštus ukrainietiškus grikius naudojo Lietuvos perdirbimo įmonė ar juos išsiuntus toliau buvo rasta pesticidų likučių.

„Sumaišius lietuviškus grūdus ar grikius su ukrainietiškais, visa partija tampa užteršta. Yra buvę, kad užterštus ukrainietiškus grikius naudojo Lietuvos perdirbimo įmonė ar juos išsiuntus toliau buvo rasta pesticidų likučių“, – sakė R. Juknevičius.

Pasak jo, iš Ukrainos į Lietuvą atvyksta ne tik grūdai, grikiai, bet ir kiti maisto produktai, nes Ukraina dėl karo prarado buvusias rinkas trečiosiose šalyse.

R. Juknevičiaus nuomone, ES šią sritį buvo apleidusi, todėl dabar turi nustatyti sąžiningas žaidimo taisykles – rinką reguliuoti europiniu lygiu.

Karas pakeitė kryptis

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas pastebėjo, kad būtent karas Ukrainoje pakeitė nusistovėjusius Ukrainos žemės ūkio produkcijos eksporto kelius.

„Daugelis Ukrainos uostų, per kuriuos anksčiau buvo vežami grūdai, dabar yra okupuoti. Pavyzdžiui, Mariupolis – vienas didžiausių uostų. Dabar grūdai vežami per tuos uostus, kurie nėra tam pritaikyti. Iki karo per juos grūdai iš viso nebuvo vežami. Pavyzdžiui, per Odesą buvo vežama labai mažai grūdų, šis uostas nebuvo tam pritaikytas“, – pasakojo M. Macijauskas.

Kadangi per jūrą didžiulių kiekių grūdų išvežti nepavyksta, dalis jų sausumos keliais – geležinkeliu ir autotransportu – vyksta į Lenkiją, Vengriją ir kitas rytines ES šalis.

Be Lenkijos, ukrainietiškų grūdų importą uždraudė Vengrija ir Slovakija.

„Grūdai užplūdo Ukrainos pasienio valstybes, taip pat ir Lietuvą“, – pastebėjo A. Macijauskas.

Jo nuomone, lietuvių ūkininkų siūlymas mokėti 30 Eur už toną subsidijas už ukrainietiškus grūdus, kurie būtų kraunami į laivus Klaipėdoje, Gdanske ir kituose Baltijos uostuose, padėtų problemą greitai išspręsti, grūdai išvyktų ten, kam jie skirti.

„Europa turi tokios patirties. 2005–2006 m. Vengrijai įstojus į ES, pasienio valstybes užplūdo pigūs vengriški kukurūzai. Austrija, Pietų Vokietija, kurių ūkininkai atsidūrė ant žlugimo ribos, išsikovojo, kad už vengriškus kukurūzus, kurie išplukdomi iš ES teritorijos, būtų mokamos didžiulės subsidijos.

Ir tai puikiausiai suveikė, nors Vengrija neturi nė vieno uosto. Visą darbą atliko transporto kompanijos, susiviliojusios galimybe papildomai uždirbti. Tai suveikė ir problema buvo išspręsta. Tai galima padaryti ir dabar. ES tai kainuotų labai nedidelius pinigus“, – įsitikinęs A. Macijauskas.