Lenkijos sprendimai jau paveikė Lietuvos degalines: skaičiuoja kainų skirtumus, trumpina darbo laiką

Užsidarys anksčiau

Degalinių tinklo „Stateta“ vadovas Karolis Stasiukynas pasakojo, jog pastaruoju metu nemenku iššūkiu degalinių tinklui yra tapę tiek rekordiškai kilę energetikos kaštai, tiek nuo Naujųjų kilęs minimalus darbo užmokestis.

„Jeigu įmonė turi, pavyzdžiui, 7 degalines ir vien už elektrą reikia susimokėti 70 tūkst. Eur, tai yra kosminiai pinigai.

Taip pat kilo MMA, reiškia, didėja ir mokesčiai, išlaikyti žmogų tampa labai brangu. Kai degalinėse buvo uždrausta prekiauti alkoholiniais gėrimais, buvo tokių degalinių, kurios naktimis nusprendė nebedirbti.

Dabar, manau, dėl Lenkijos įvedamų mokestinių pokyčių pasienyje išvis nebeliks degalinių, kurios dirbtų visą parą. Mes taip pat galvojame trumpinti darbo laiką, užsidaryti anksčiau ir taupyti, kur tik įmanoma, nes nebėra vidinių rezervų“,– sakė jis.

Pasak jo, anksčiau, jei viena įmonės degalinių dirbdavo nuostolingai, netekimus būdavo galima kompensuoti iš kitų pelno, bet dabar problemos dėl Lenkijos bus tikras klientų netekimas.

„Anksčiau būdavo, kad žmonės važiuoja pas kaimynus ir sustoję degalinėje pasienyje nusiperka kavos, prisipila baką degalų ir važiuoja apsipirkti, o jau net šiai dienai yra kitaip. Jie sustoja, čia už 5 Eur įsipila degalų, nes Lenkijoje yra pigiau. O kai nuo vasario nuims PVM degalams, bus dar blogiau“, – kalbėjo jis.

Ar tokie pokyčiai dėl darbo laiko trumpinimo – tik laikini, vadovas sakė šiandien pasakyti negalintis.

„Kai kurioms degalinėms darbo laikas jau sutrumpintas, o toliau analizuosime.

Bendrai mes lauksime valdžios sprendimų, nes jeigu Lenkijoje dėl mokesčių politikos yra 10 euro centų pigiau litrui, o dar kažkodėl tarp kaimynų Lietuva maišo maksimalią biodyzelino dalį, dėl ko dar 10 centų išauga kaina, tai kaina jau didesnė 20 centų.

Ir viskas čia yra aišku, nes visi degalų važiuos pilti pas kaimynus ir ten dar nusipirks kiaušinių, duonos ar ko kito. Reikia tik turėti omenyje, kad du trečdalius degalų kainos sudaro mokesčiai, tai yra PVM ir akcizai. Tai reiškia, kad valstybė praras du trečdalius sumos į savo biudžetą“, – teigė jis.

Paklaustas, ar nesiruošia atleisti ir darbuotojų, vadovas teigė, kad jų įmonė šiandien „dar skaičiuojasi.“

„Darbuotojas yra paskutinis šiaudas, negali gąsdinti, bet manau, kad bendrai degalinės, kaip ir visi skaičiuojasi, kur galima optimizuotis“, – teigė jis.

Lenkijos sprendimai jau paveikė Lietuvos degalines: skaičiuoja kainų skirtumus, trumpina darbo laiką

© Gamintojo archyvas

Kreipėsi į valdžią

Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovas Emilis Cicėnas „Delfi“ taip pat kalbėjo, kad nuo vasario prekyba pasienio degalinėse labai sumažės arba išvis taps lygi nuliui.

Jis skaičiavo, kad jau dabar kainų skirtumas Lietuvoje ir Lenkijoje yra apie 10-15 centų ir nuo vasario dėl PVM sumažinimo dar didės apie 15 centų, o tai jau bus labai reikšmingi pokyčiai.

„Tarkime, kalbant apie vežėjus, verslą, jam reikšmingi skaičiai jau yra kai kaina skiriasi 1-2 centais, o jei nuo vasario bus 20-30 centų, bus labai blogai.

Vilkiko degalų bake telpa iki 1 400 litrų dyzelino. Su tokiu dyzelino kiekiu vilkikas gali nuvažiuoti daugiau nei 4 000 kilometrų.

Todėl sprendimas ar degalus piltis Kalvarijoje ar Suvalkuose yra paremtas vien tik ekonominiais paskaičiavimais, o susidaręs degalų kainų skirtumas, nepalieka jokių argumentų tam, kad vežėjai rinktųsi degalus įsigyti Lietuvoje.

Preliminariais skaičiavimais, dėl aukščiau paminėtų priežasčių, Lietuvoje parduodamo dyzelino kiekiai galėtų sumažėti iki 500 000 000 litrų per metus, atitinkama dalimi išaugtų dyzelino pardavimo kiekiai Lenkijoje. Tai galėtų reikšti iki 186 mln. eurų nesurinkto akcizo į Lietuvos biudžetą dėl

sumažėjusių degalų pardavimo kiekių“, – skaičiavo atstovas.

Jis teigė, kad tiek Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacija, tiek lietuviškų degalinių sąjunga kreipėsi į valdžios atstovus prašydama reaguoti į pokyčius ir spręsti kainų klausimą.

„Vienas tokių būdų – mažinti PVM, akcizo tarifus, o kitas variantas – sistema, kuri vežėjams leidžia pilnai arba dalinai susigrąžinti sumokėtą akcizą“, – sakė jis.

Apie būtiną valdžios reakciją į tai, kas vyksta Lenkijoje, kalbėjo ir Karolis Stasiukynas.

„Visos valstybės ES konkuruoja dėl mokesčių mokėtojų, pajamų į biudžetą. Kažkaip būtų keista, jei turguje kažkas vienas prekiauja braškėmis už 5 Eur, o kitas už 10 Eur ir tikimasi, kad iš jų vienodai pirks. Reikia kažkaip reaguoti.

Jeigu Lenkija priėmė PVM lengvatą, tai kaip lietuviai? Ar mums lengviau gyventi nei jiems? Kodėl mums nepadarius tų pačių žingsnių?“, – klausė jis.

PVM mažinimo nenumato

Redakcija primena, kad finansų ministrė Gintarė Skaistė antradienį vykusiame Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos inicijuotame posėdyje aiškino, kad šiuo metu Vyriausybė jokių mokestinių pakeitimų, susijusių su PVM mažinimu maistui, nenumato.

Visgi, kaip paaiškėjo trečiadienio vakarą, Vyriausybėje svarstoma dėl PVM tarifo mažinimo šildymui.

Gintarė Skaistė

Nuo vasario 1-osios Lenkijos prekybos tinkluose, valdžiai nusprendus, yra naikinamas PVM maisto produktams, kuris siekė 5 proc. Taip kaimynai kovoja su infliacija. Nulinis tarifas, planuojama, laikysis 6 mėnesius.

Lenkijoje PVM mažėja ir trąšoms, o PVM tarifas degalams mažinamas nuo 23 proc. iki 8 proc.

Nuo 2021 m. gruodžio mėnesio Lenkijoje degalams buvo sumažintas ir akcizas.