„Lidl“ vėl lipa ant grėblio: „oficialus“ pigiausias prekių krepšelis – tiesiog pirkėjų apgaulė

Tačiau panašu, kad šis pigus krepšelis – tik paties „Lidl“ gudrybė pritraukti pirkėjams, kai pasirenkamos tokios prekės, kurios tuo metu turi kainos pranašumą. O gal net apgaulė, kai pasirenkamos akcijinės prekių kainos ir lyginamos su neakcijinėmis.

Lapkričio pabaigoje „Lidl“ išplatino pranešimą „Patvirtinta faktais: „Lidl“ pirkinių krepšelis – pigiausias“, kuris pateko ir į žiniasklaidą. Pastarajame drąsiai teigiama, kad tarp trijų didžiausių prekybos tinklų Lietuvoje „Lidl“ yra pigių kainų lyderis.

„Oficialu: prekybos tinkle „Lidl“ apsipirkti galima pigiausiai, skelbia naujausias atrinktų prekių krepšelių kainų palyginimas. Rezultatai atskleidžia, kad, palyginti su kitais dviem didžiausiais Lietuvoje prekybos tinklais, apsipirkti Kalėdoms ir kasdienai „Lidl“ parduotuvėse galima iki trečdalio pigiau“, – teigiama pranešime žiniasklaidai.

Anot prekybos tinklo, iki Kalėdų bus atliekami palyginamieji atrinktų produktų pirkimai, kurie parodys, kiek pirkėjai išleistų skirtingose fizinėse trijų didžiausių prekybos tinklų „Lidl“, „Maxima“ ir „Iki“ parduotuvėse įsigiję tų pačių arba tapačių prekių. Vertinamą pirkinių krepšelį sudaro iki 15 populiarių prekių: šviežia mėsa, vaisiai, pieno produktai ir kiti produktai. Į lyginamus pirkinių krepšelius taip pat įtraukiamos tapačios žinomų prekių ženklų prekės, neatsižvelgiant į tai, ar prekybos tinklų asortimente siūlomos pigesnės šių prekių kategorijų alternatyvos.

„Lapkričio 29 d. įsigytų pirkinių krepšelį sudaro 13 skirtingų prekių: 1 kg mandarinų, 500 g bananų, 1 kg lietuviškų bulvių, šviežias viščiukas broileris, 500 g šviežios viščiukų broilerių krūtinėlių filė, 45 proc. riebumo sūris „Gouda“ riekelėmis, 10 vnt. M dydžio kiaušinių, 100 g sūdytos lašišų filė, 1 l UAT pieno (3,2 proc. riebumo), 1 kg „Žemaitijos“ varškės (9 proc. riebumo), 500 g maltos kavos „Dallmayr Prodomo“, 1,5 l gazuoto gėrimo „Coca-Cola“ ir 8 ritinėliai trijų sluoksnių tualetinio popieriaus.

Šių prekių krepšelis prekybos tinkle „Lidl“ kainuoja 29,77 Eur, o „Maximos“ parduotuvėse – 38,46 Eur, „Iki“ – 42,67 Eur“, – skelbia „Lidl“.

„Pats esu geriausias ir visiems tą pasakau“

Pastarasis „Lidl“ „oficialus“ ir „faktais patvirtintas“ pigiausias pirkinių krepšelis jau sulaukė ir konkurentų atsako, ir pirkėjų įvertinimo, ir klausimų.

„Iki“ trečiadienį feisbuke paskelbė kandų įrašą, kuriuo „sveikino“ „Lidl“ už epizodinį „pigiausio“ krepšelio vaidmenį šio prekybos tinklo komunikacijoje. „Sveikiname! LIDL keliolikos prekių „Pigiausias“ krepšelis pasirodė trumpam, bet kaip įspūdingai!“ – rašoma „Iki“ įraše.

Pats pirkinių krepšelis, kaip minėta, sukėlė klausimų. Pavyzdžiui, kodėl į jį įtrauktas būtent „Coca-Colos“ gėrimas ir būtent 1,5 litro butelis? Kodėl pateko „Žemaitijos“ varškė, o ne kokia kita, ar „Dallmayr Prodomo“ kava? Ar tikrai sūdyta lašišų filė – ta prekė, kurią pirkėjai itin dažnai perka? Kodėl pigiausiame krepšelyje yra ir šviežias viščiukas broileris, ir šviežios viščiukų broilerių krūtinėlių filė – lietuviai be vištienos tiesiog negali?

Ir apskritai – kiek objektyvus toks pigiausias krepšelis, kai pats jo sudarytojas gali nevaržomai pasirinkti produktus ir, žinoma, tikrai rinksis tokius, kurie tuo metu bus parduodami geresne kaina, nei pardavinės konkurentai?

Kainų stebėjimo portalo Pricer.lt vadovas Arūnas Vizickas Alfa.lt sakė, kad „Lidl“ pigiausių prekių krepšelis kelia ir daugiau klausimų, pavyzdžiui, kodėl neįtraukti ir kiti prekybos tinklai. Patį krepšelį vargiai galima pavadinti objektyviu.

„Aš pats į tą tyrimą gan paviršutiniškai gilinausi, bet mes gavome iš skaitytojų gana detaliai paanalizuotą tą krepšelį. Kažkas labai rimtai tuo užsiėmė, kokios ten yra prekės ir kodėl, jų manymu, tai neteisinga. Tai nemaža dalis prekių buvo paimta, vienas dalykas, net ne tipinis „Lidl“ asortimentas – „Dallmayr“ kava, „Coca-Cola“, – bet tai buvo tik tam, kad parodytų, jog ir jie tokį dalyką turi, kad galėtų susilyginti su „Maxima“, su „Iki“.

Šiaip palyginimas, bent jau pagal tą aprašymą, buvo nekorektiškas iš tos pusės, kad jie paėmė produktą, jį kaip ir „paakcijavo“ ir lygino su kitais prekybos tinklais tuo tarpu, kai jie to produkto nedarė akcijiniu. Vat ir išeina pakankamai dideli kainos skirtumai.

Kitas momentas, kiek aš supratau, kad į tyrimą nepateko kiti žaidėjai, pavyzdžiui, „Norfa“. Tai kodėl toks selektyvus dalykas? Selektyvumas prasideda nuo to, kad pasirenki, su kuo lygini, tada pasirenki, ką lygini, tada dar pasirenki, kaip lygini, ir tada, be abejo, tame krepšelyje aš esu pats geriausias ir dar apie tai visiems pasakau“, – reziumavo A. Vizickas.

Vėl lipa ant grėblio

Kaip minėta, agresyvią konkurentų atžvilgiu reklamos kampaniją „Lidl“ vykdo jau beveik metus, o prasidėjo ji nuo kainų palyginimo reklamos „Mažiau išleidi, o tiek sau leidi!“.

Reklama buvo drąsi ir greičiausiai pritraukė pirkėjų, tačiau „Lidl“ su ja užlipo ant grėblio – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) šiam prekybos tinklui skyrė 100 tūkst. eurų baudą ir konstatavo, kad lyginamoji reklama yra klaidinanti ir neobjektyvi: kituose prekybos tinkluose kainas „Lidl“ fiksuodavo, pavyzdžiui, prieš savaitę, o savo analogiškų prekių kainas pateikdavo po savaitės, kai jos būdavo akcijinės ir žemesnės.

Maža to, į teismą prekybos tinklą dar padavė „Pieno žvaigždės“, kurių gaminama „Dvaro“ varškė buvo palyginta su „Lidl“ siūloma „Pilos“ produkcija. „Pieno žvaigždės“ kreipėsi į teismą su prašymu uždrausti bendrovei „Lidl Lietuva“ naudoti „Dvaro“ varškės pakuotės dizainą reklamoje, priteisti 49 tūkst. eurų kompensaciją už autorių teisių pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas buvo „Pieno žvaigždžių“ pusėje – šiai bendrovei iš „Lidl“ buvo priteista daugiau nei 56 tūkst. eurų.

Panašu, kad ir šįkart „Lidl“ lipa ant to paties ar panašaus grėblio – nors pirkėjams pristatomas neva „oficialus“ ir „faktais patvirtintas“ pigiausias prekių krepšelis, tiek jiems, tiek ir VVTAT, ir konkurentams gali kilti klausimų, ar šis krepšelis išties pigiausias, ar tiesiog manipuliuojama prekių kainomis, žaidžiant su akcijinėmis kainomis.

Anot portalo Pricer.lt vadovo, „Lidl“ krepšelio sudarymo objektyvumas išties kelia abejonių, kadangi jį sudarė ne nešališka trečioji pusė, o suinteresuotas subjektas.

„Jei kalbėtume apie objektyvumą, tai turėtų atlikti kažkokia trečioji šalis. Jei mes norime objektyvų vaizdą turėti, mes turėtume tai daryti nuosekliai, bent jau kartą per mėnesį, turėtume turėti vienodą metodiką – tą patį krepšelį, tuos pačius produktus. Tada mes gautume daugmaž objektyvų vaizdą“, – sakė A. Vizickas.

Po drąsia reklama – problemos?

Dėl palyginamosios reklamos neretai kritikos ir priekaištų sulaukiantis „Lidl“ nuolat teigia, kad palyginamoji reklama – neįprasta Lietuvoje, tačiau labai paplitusi kitose valstybėse, ir akcentuoja šios reklamos naudą pirkėjams. Tačiau A. Vizickas pastebi, kad po tokia konkurentų atžvilgiu agresyvia reklama gali slypėti ne noras parodyti savo realų pranašumą prieš kitus prekybos tinklus, o iškilusios problemos.

„Kitose rinkose, pavyzdžiui, Britanijoje, Lenkijoje, toje pačioje Vokietijoje vyksta tokie kaip ir karai, kur lyginami krepšeliai ir panašiai. Bet dažnu atveju tai yra padaroma tik tada, kai tas rinkos žaidėjas jaučia problemą – jis žmonių akyse pasidaro per brangus, pas jį galbūt mažiau lankosi žmonių, jis nori paskatinti pardavimus“, – teigė A. Vizickas.

Pasak Pricer.lt portalo vadovo, jo pastebėjimu, pastaruoju metu trys Lietuvos prekybos tinklai – „Lidl“, „Iki“ ir „Rimi“ – aktyviai užsiima kainų karpymu, kainų mažinimu ir kitais panašiais rinkodariniais žaidimais. Tačiau pastarieji dažniausiai ir lieka tik rinkodariniais triukais – jei kainos vienur nukerpamos, apie tai garsiai paskelbiama, tačiau nukirptos kainos pridedamos kitur, arba garsiai kalbama apie sumažintas kainas, kai pastarosios sumažinamos gal vienam procentui prekių.

„Man atrodo, čia yra būtent tokie žaidimai. Jie nėra gražūs, netgi neetiški. Šiuo („Lidl“ – Alfa.lt) atveju, man atrodo, pakako, kad patys vartotojai įsivertino, pasižiūrėjo ir pasakė – nesąmonė.

Iš mūsų pusės gana neskanus toks atspalvis. Ne tai turėtų daryti prekybos tinklai – jie turėtų rūpintis savo vartotojais, savo darbais įrodinėti, kad yra geresni, patrauklesni, tai turėtų rodyti žmonių skaičius kasoje. Tuo labiau kad šiuo laikotarpiu mes matome, kad kainoms mažėti yra labai daug erdvės, tai rodo ne tik vidinė rinka, bet ir išorinė rinka“, – sakė A. Vizickas.